- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-06
- Bylos Nr.
- 1-272-944/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Kaltinamasis
- D. T.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. T. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
2024 m. vasario 29 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, jis, vairuodamas automobilį „D. G. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė bei apgadino S. V. automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. 2024 m. vasario d., po eismo įvykio, laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 18.43 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (2024 m. vasario 29 d. 18.43 val. alkotesteriu nustatytas 2,72 prom. neblaivumas).
D. T. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. vasario 29 d., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė dvi taures vyno. Galėjo būti apie 16 val. Kilo mintis nuvažiuoti į parduotuvę „IKI“, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirkti maisto, todėl sėdo į automobilį „D. G. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Vairavo automobilį, nesijautė apsvaigęs. Apsipirkęs, važiavo namo. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą. Sukdamas į kairę, nepastebėjo Palangos kryptimi važiavusio automobilio „VW Golf“ ir jį kliudė. Nepamena kas vyko toliau. Prisimena, kad savo automobiliu nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę šalia (duomenys neskelbtini) ligoninės ((duomenys neskelbtini)) ir pėsčiomis grįžo namo. Namo su automobiliu nevažiavo, nes buvo išsigandęs. Iš eismo įvykio pasišalino, nes išsigando ir suprato, jog automobilį vairavo prieš tai išgėręs dvi taures vyno. Grįžęs namo, išgėrė 400 gr. degtinės, galėjo būti apie 18 val. Išgėręs degtinę, užmigo. Jį pažadino į namus atvykę policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu pirmu tikrinimu 18.43 val. nustatė 2.72 prom., antru 19.04 val. - 2.84 prom. Neblaivumą. Nuoširdžiai gailisi.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. T. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad buvo išgėręs dvi taures vyno ir nusprendė vykti apsipirkti į parduotuvę. Apsipirkus ir važiuojant namo, įvyko autoįvykis, po kurio dėl patirto streso ir baimės, kad nuo dviejų taurių vyno gali būti nustatytas neblaivumas, pasišalino iš įvykio vietos. Grįžęs namo dar išgėrė apie 400 g degtinės ir užmigo. Pabudo, kai į namus atvyko policijos pareigūnai. Paaiškino, kad šiuo metu yra labai bloga finansinė padėtis – slaugo sergančią motiną, gauna minimalias socialines išmokas, paties sveikatos būklė neleidžia dirbti sunkių darbų, nors neįgalumas nenustatytas, todėl baudos neišgalėtų sumokėti. Nekilnojamojo turto, santaupų ar kitokio turto neturi. Susitarė su draudimo bendrove dėl autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Be paties D. T. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniai).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) šviesoforu nereguliuojamoje sankryžoje, įvažiavime į (duomenys neskelbtini), kiemą, stovi automobilis „VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadintos automobilio kairės pusės priekinės durelės bei kairės pusės galinis sparnas, nubrėžtos bei įlenktos kairės pusės galinės durelės.
Apžiūros protokole nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastatais, stovi automobilis „D. G. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Galiniame dešinės pusės sparne, galiniame bamperyje ir galiniame dešinės pusės žibinte matosi įbrėžimai. Galinis dešinės pusės žibintas įskeltas. Priekiniame dešiniajame bamperyje ir sparne yra įbrėžimai, priekiniame bamperyje po priekiniu žibintu matosi skylė.
Policijos pareigūnų BODY kameros įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota D. T. neblaivumo nustatymo procedūra bei kad S. V. atpažino D. T..
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2024 m. vasario 29 d. 18.43 val. D. T. nustatytas 2,72 prom., 19.04 val. - 2,84 prom. neblaivumas.
Iš liudytojo S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jam 2024 m. vasario 29 d. automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, pamatė iš (duomenys neskelbtini) gatvę staigiai įvažiavusį „D. G. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio vairuotojas, staigiai įvažiavęs iš šalutinės gatvės į pagrindinę, nepraleido pagrindine gatve važiavusio jo automobilio ir atsitrenkė į automobilį. „D. G. C.“ priekiniu dešinės pusės bamperiu atsitrenkė į „VW Golf“ kairės pusės keleivio galines dureles, įlenkė galinį kairės pusės sparną. Sustabdė savo automobilį. „D. G. C.“ sustojo prie įvažiavimo į namo (duomenys neskelbtini) kiemą. Privažiavo prie „D.“ ir sustojo šalia, nes gatvėje buvo daug automobilių, galvojo, kad bus pildomos eismo įvykio deklaracijos. „D.“ vairuotojas išlipo, akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, judesiai nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai. Pamatęs, kad vairuotojas neblaivus, paskambino BPC 112 ir pranešė apie įvykį. „D.“ vairuotojas paprašė nekviesti policijos. Išgirdęs, kad iškvietė pareigūnus, staigiai įsėdo į vairuotojo sėdynę, užsivedė, dešinės pusės dviračių ir pėsčiųjų taku nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve Palangos kryptimi, nusuko į (duomenys neskelbtini) ligoninės pusę ir dingo iš akiračio. Po kiek laiko policijos pareigūnai atsivedė vyriškį, kurį atpažino kaip „D.“ vairuotoją, kuris sukėlė eismo įvykį ir pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadintas „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 800 Eur turtinė žala.
Iš liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2024 m. vasario 29 d. išėjo į kiemą parsinešti malkų. Prie įvažiavimo į kiemą pamatė stovinčius du automobilius: juodą „D. G. C.“ ir pilką „VW Golf“. Iš automobilio „VW Golf“ išlipo vyriškis ir priėjo prie „D.“, kurio vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis. „VW Golf“ vairuotojas, stovėdamas prie „D.“, pasiėmė telefoną ir kažkam skambino. Iš „D.“ išlipo vairuotojas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) per kelis namus nuo jo namo. Akivaizdžiai matėsi, kad „D.“ vairuotojas neblaivus, vos pastovėjo ant kojų, svirduliavo. Išgirdo, kad jis „VW Golf“ vairuotojui pasakė „neskambink policijai“. Nuėjo į malkinę. Eidamas atsisuko, pamatė, kad „D.“ vairuotojas staigiai įsėdo į vairuotojo vietą ir šaligatviu nuvažiavo Palangos kryptimi. Stovėdamas ant šaligatvio pamatė, kaip „D.“ vairuotojas nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę šalia Kretingos ligoninės.
Iš 2024 m. kovo 1 d. informacijos apie kelių transporto priemones išrašo, pateikto iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nustatyta, kad automobilio „D. G. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju – savininku nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas D. T..
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. T. dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo pasitvirtino, jam nustačius daugiau nei 1,51 promilių neblaivumą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.
D. T. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nes vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 2,72 promilių neblaivumas. Šios veikos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, todėl kaltinamojo D. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmių rūšis – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta tokia bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
D. T. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. D. T. nedirba, gauna socialines išmokas, prižiūri sergančią motiną, pats turi rimtų sveikatos problemų, todėl turi ribotas galimybes susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą. Administracine tvarka baustas, yra neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, slaugo motiną ir pats turi sveikatos problemų, jo finansinę situaciją (jokio turto, išskyrus automobilį neturi, santaupų neturi, yra susitaręs su draudimo bendrove dėl eismo įvykio metu padarytos 842,26 Eur dydžio žalos atlyginimo ir šios sumos išdėstymo dalimis iki 2025 m. kovo 28 d., jo poziciją dėl jam skirtinos bausmės, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam D. T. paskyrus bausmę – areštą. Teismas, atsižvelgęs į bausmės paskirtį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, mano, kad šiuo atveju tikslinga paskirti kaltinamajam 45 parų arešto bausmę.
Kadangi byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta 45 parų arešto bausmė sumažintina 1/3, ir skirtina 30 parų arešto bausmė.
Teismas pažymi, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti arešto bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).
Teismas, dar kartą įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padarytos veikos situacija, su kaltinamojo asmenybe (neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, slaugo sergančią motiną, pats turi sveikatos problemų, savo elgesį vertina blogai ir padarė tinkamas išvadas), konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių terminui, taikant intensyvią priežiūrą. Teismo vertinimu, kaltinamojo asmenybė nėra tiek pavojinga, jog būtų galima teigti, kad tik realus bausmės atlikimas gali pasiekti bausmės tikslus. Nustatytos aplinkybės sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus arešto bausmės atlikimo, jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus. Kaltinamajam skirtina pareiga bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (sunkus neblaivumo laipsnis), į tai, kad buvo sukeltas eismo įvykis, tačiau laimingo atsitiktinumo dėka sunkesnių sužalojimų įvykio dalyviai nepatyrė, įvertinęs byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, teismas mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta D. T. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant trijų metų terminą. D. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. kovo 5 d., kuomet tyrėjo nutarimu buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.
Byloje nustatyta, kad D. T. vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „D. G. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį kaltinamasis tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje, nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).
Pažymėtina, kad D. T. elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai, žinodamas, kad yra vartojęs alkoholio (išgėręs dvi taures vyno) sėdo už vairo ir padarė eismo įvykį, po ko pasišalino iš įvykio vietos ir toliau vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, tokiu būdu be jokios reikšmingos priežasties, galinčios turėti reikšmės taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumą galimoms neigiamoms pasekmėms jam ir/ar aplinkiniams. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, byloje nustatyta, kad automobilis „D. G. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. T.. Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, ji laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl konfiskuotina.
D. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
2024 m. kovo 5 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „D. G. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.
Civilinio ieškinio ar kitų duomenų apie išlaidas, kurias būtų galima pripažinti proceso išlaidomis, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
D. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. T. 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, D. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams paskiriant jam intensyvią priežiūrą gyvenamojoje vietoje bei įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti D. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 5 d. ir apie tai informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu konfiskuoti D. T. priklausančią transporto priemonę „D. G. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Ginto Pikčiūno 2024 m. kovo 5 d. nutarimu D. T. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę „D. G. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo įvykdymo.
D. T. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.