Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-187/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-05
Bylos Nr.
2A-187/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Kazys Kailiūnas (pran.), Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
A. M., M. M. M., M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–187/2006Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.2.17.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kazio Kailiūno (pranešėjas),

kolegijos teisėjų Virginijos Čekanauskaitės ir Donato Šerno,sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovams A. M. , M. M. M. ,atsakovo atstovui Julianai Ostrouch,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M. ir M. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1758-51/2005 pagal ieškovų A. M. , M. M. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. M. ir M. M. M. 2005 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, ir prašė teismą priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ieškovui A. M. 200 000 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovei M. M. M. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2001 m. gegužės 24 d. išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-102/2001 ir teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, atliko neteisėtus veiksmus, pažeisdamas įstatymus bei kitus teisės aktus, ko pasėkoje ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegija, neapklausdama teismo iškviestų ir atvykusių liudytojų, nesivadovavo 1964 m. CPK 57, 58, 70, 334 straipsniais ir atėmė liudytojams galimybę duoti parodymus, jog esama aplinkybės, pagrindžiančios A. M. apeliaciniame skunde nurodytą neteisėtą ieškininės senaties termino atstatymą, ir šiais neteisėtais veiksmais pažeidė ieškovų teises. Teisėjų kolegija 2001 m. sausio 18 d. teismo posėdyje neleido dalyvauti A. M. įgaliotam asmeniui, pateikusiam notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuris atitiko 1964 m. CPK 50 straipsnio reikalavimus, nors identiškas įgaliojimas teismo buvo pripažintas tinkamu, bei netinkamai taikius 1964 m. CPK 42, 48, 49 straipsnius, atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė ieškovų teises. Kauno apygardos teismas 2001 m. sausio 18 d. posėdyje, pažeidžiant 1964 m. CPK 16, 330 straipsnius, nagrinėjo bylą kitos kolegijos sudėties nei buvo sudaręs teismo pirmininkas ir tuo atliko neteisėtus veiksmus bei pažeidė ieškovų teises. Kauno apygardos teismo kolegiją nagrinėti A. M. apeliacinį skundą teismo pirmininkas 2001 m. gegužės 24 d. nutartimi sudarė 9 val. ryto, nenustatydamas posėdžio datos, t.y. kolegija buvo sudaryta likus nepilnai valandai iki 2001 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio pradžios, ieškovų nuomone, per tokį trumpą laiką fiziškai neįmanoma susipažinti su trijų tomų civilinę byla, o nesusipažinus su byla, sudėtinga ją objektyviai išnagrinėti, todėl teismas, nesiklausydamas ką reglamentuoja 1964 m. CPK 8 straipsnis, atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė ieškovų teises. A. M. nuosavybės teise valdė 474 kv.m. žemės sklypą, esantį Petrausko g. 42, Kaune. Teismas, neapklausdamas liudytojų, atėmė iš A. M. teisę įrodyti aplinkybes, jog neteisėtai atstatytas ieškinio senaties terminas, o neatstačius ieškinio senaties, nebūtų pripažinta negaliojančia šio žemės sklypo suteikimo 1991 m. gegužės 16 d. sutartis. Dėl teisėjų ar teismo nurodytų neteisėtų veiksmų A. M. patyrė turtinę žalą, netekto žemės sklypo, esančio Petrausko 42, Kaune, 200 000 Lt vertės dydžio.A. M. ir jo įgaliotas asmuo M. M. M. , nagrinėjant civilinę bylą Nr.2A-102/2001, daug kartų dėl teismo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, o A. M. patyrė ir fizinį skausmą, sveikatos pablogėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, valstybė atlygina tais atvejais, kai žala atsiranda dėl teisėjo ar kito teismo pareigūnų kaltės (CK 6.272 str. 2 d.).

Teismas pažymėjo, kad ieškovai teismo neteisėtais veiksmais nurodo tai, kad Kauno apygardos teismas neapklausė jų nurodytų liudytojų 2000 m. lapkričio 7 d., 2000 m. gruodžio 7 d., 2001 m. vasario 22 d., 2001 m. gegužės 24 d. posėdžiuose, nagrinėjusi bylą teisėjų kolegija nepagrįstai neleido dalyvauti 2001 m. sausio 18 d. teismo posėdyje A. M. įgaliotam asmeniui bei tą dieną kolegijos sudėtis buvo kita negu buvo sudaryta teismo pirmininko, 2001 m. gegužės 24 d. teismo pirmininkas teisėjų kolegiją sudarė prieš pat posėdį, dėl ko nerealu manyti, jog nauji kolegijos nariai galėjo tinkamai susipažinti su byla.

Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-1238/2000 patvirtina, kad nepalankūs A. M. procesiniai sprendimai buvo priimti visų instancijų teismų, todėl nėra pagrindo teigti, kad neigiama A. M. atžvilgiu paminėtos bylos baigtis buvo sąlygota tik apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

Teismas konstatavo, kad išnagrinėjus bylą kasacine tvarka pagal A. M. kasacinį skundą, kuriame buvo nurodoma ir dalis tų pačių, kaip ir nagrinėjamame ieškinyje, argumentų dėl, ieškovo manymu, neteisėtų apeliacinės instancijos teismo veiksmų, buvo nurodyta, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, užtikrinančios A. M. teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. Teismas nurodė, kad apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai konstatavo, kad pats A. M. , daug kartų neatvykdamas į teismo posėdžius ir neinformuodamas teismą apie savo adresą, pažeidinėjo procesinės teisės normas, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad A. M. ar jo atstovės teisės buvo suvaržytos. Teismas taip pat nurodė, kad kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad kiti kasatoriaus argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo nesudaro pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus, ir teismų sprendimai buvo palikti nepakeisti. Teismas pažymėjo, kad ieškovų nurodytų teismo posėdžių metu byla iš esmės buvo nagrinėjama tik 2001 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje, todėl ankstesni teismo posėdžiai negalėjo turėti įtakos galutiniam procesiniam bylos sprendimui, kurio pagrįstumas ir teisėtumas patvirtintas išnagrinėjus bylą kasacine tvarka.

Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad kuriai nors iš šalių byloje priimtas nepalankus, bet teisėtas ir pagrįstas sprendimas reiškia žalos tai šaliai padarymą. Teismas taip pat konstatavo, kad teismo posėdžių metu šalių pareikštų prašymų vienoks ar kitoks procesinis išsprendimas, kiti procesiniai veiksmai, nors ir netenkinantys dalyvaujančių byloje asmenų, nekonstatavus akivaizdaus jų neteisėtumo patys savaime taip pat nereiškia neturtinės žalos padarymo. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato tik žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimą.

Teismas nurodė, kad ieškovų teiginiai dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo apeliacine tvarka nagrinėjusio bylą teismo veiksmais nėra pagrįsti bylos duomenimis, o įstatymu nustatyta tvarka nekonstatavus teismo neteisėtų veiksmų, neatsiranda ir civilinė atsakomybė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai A. M. ir M. M. M. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas sprendime nurodė, kad žala atlyginama, kai žala atsiranda dėl teisėjo kaltės ir kai nustatoma, jog žala padaryta neteisėtais veiksmais. Ieškovai ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė neteisėtus teismo veiksmus, kuriuos padarė Kauno apygardos teismas, pažeisdamas konkrečius teisinius aktus, nagrinėdamas bylą, t.y. neapklausė nei vieno liudytojo, nors teismas siuntė pranešimus liudytojams atvykti į teismo posėdžius duoti parodymus, neteisėtai neleido posėdyje dalyvauti A. M. įgaliotam asmeniui, 2001m. sausio 18 d. teismo posėdyje byla buvo nagrinėjama kolegijos, kuri nebuvo paskirta teismo pirmininko. Teismas sprendime nurodė, kad apylinkės teisme buvo priimtas A. M. nepalankus sprendimas, taip pat priimtas nepalankus sprendimas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad bylos baigtis sąlygota tik apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Ieškovas ieškinyje tokių teismo nuorodų visai nekėlė ir ieškinyje neprašė naikinti nei Kauno apylinkės teismo, nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismo sprendimus. Ieškinyje buvo konkrečiai nurodyta, kokius teisės aktus pažeidė Kauno apygardos teismas nagrinėdamas bylą, taip pat buvo nurodyta, kokias ieškovų teises teismas atėmė. Teismas sprendime nurodė, kad išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, nurodyta, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos teisės normos, užtikrinančios A. M. teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. Ieškovai ieškinyje aplinkybės, dėl A. M. teisės dalyvauti bylos nagrinėjime, nekėlė ir nenurodė, jog teismas šiais veiksmais pažeidė ieškovų teises, todėl minėtas teismo teiginys neturi nieko bendro su ieškovų ieškiniu. Teismas sprendime nurodė, kad kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus. Minėta teismo išvada nėra susijusi su ieškinyje keliamais reikalavimais bei nurodytais konkrečiais teismo neteisėtais veiksmais. Teismas sprendime nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad byloje priimtas sprendimas reiškia žalos šaliai padarymą. Ieškovai ieškinyje nenurodė priimto sprendimo, padariusio ieškovams žalą, o nurodė konkrečius teismo neteisėtus veiksmus, prieštaraujančius teisės aktams. Teismas sprendime nurodė, kad teismo posėdžių metu šalių prašymų procesinis išsprendimas, kiti procesiniai veiksmai, nekonstatavus jų neteisėtumo patys savaime nereiškia neturtinės žalos padarymo. Minėta teismo išvada neatitinka tikrovės, nes ieškovai ieškinyje nurodė visus teisės aktus, kuriuos pažeidė Kauno apygardos teismas atlikdamas neteisėtus veiksmus. Teismas sprendime nurodė, kad įstatymas numato tik žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais, atlyginimą, tačiau neaišku kodėl teismas netaiko šios įstatymo nuostatos, priimdamas skundžiamą sprendimą. Teismas sprendime nurodo, kad ieškovų teiginiai dėl žalos padarymo neteisėtais teismo veiksmais, nėra pagrįsti bylos duomenimis. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi ieškinyje buvo nurodyta kokiais veiksmais Kauno apygardos teismas pažeidė ieškovų teises. Teismas, priimdamas sprendimą visiškai nenurodė motyvų. Teismas, priimdamas sprendimą, nenagrinėjo ieškinyje nurodytų ieškovų teisių pažeidinėjimo aplinkybių ir sprendime nenurodė teisės aktų, pagrindžiančių ieškinio atmetimą, o kvestionavo Kauno apylinkės teismo , Kauno apygardos teismo ir kasacinės instancijos teismo sprendimus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 m. CK Keturiasdešimt antrasis skirsnis reglamentavo prievoles, atsirandančias dėl žalos padarymo, o šio kodekso 486 straipsnis ir iki 2002 m. birželio 7 d. galiojęs LR žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymas reglamentavo žalos, padarytos teismo veiksmais, atlyginimą. Nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojančio CK 6.272 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „NORD-K“ v. Lietuvos Respublika Nr. 3K-3-926/2000 konstatuota, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t.y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka, galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismų veiksmų teisėtumo kontrolės formos ir tai reiškia, kad būtina sąlyga tenkinant ieškinį, pareikštą dėl teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, yra teismo veiksmų neteisėtumo konstatavimas instancine tvarka.

Teisėjų kolegija pagal ieškovų A. M. , M. M. M. ieškinio atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo turinį ir bylos duomenis konstatuoja, kad ieškinyje nurodomi kaip neteisėti bei A. M. ir M. M. M. teises pažeidžiantys Kauno apygardos teismo veiksmai nagrinėjant apeliacine tvarka civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinę skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. , D. S. , V. K., O. P. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto valdybai, A. M. , trečiajam asmeniui J. G. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo sudaryti sutartį yra teismo procesiniai veiksmai byloje, kuriuos reglamentuoja procesinės teisės normos dėl teismo sudėties, atstovavimo teisme, įrodymų, teismo posėdžių, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bei kitos procesinės teisės normos. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad ieškovų A. M. , M. M. M. ieškinyje nurodyti kaip neteisėti bei A. M. , M. M. M. teises pažeidžiantys Kauno apygardos teismo veiksmai nagrinėjant apeliacine tvarka paminėtą bylą ieškinyje susieti su ieškinio senaties termino atstatymo, teismo sprendimo ir nutarčių šioje byloje teisėtumu bei pagrįstumu, taip pat su A. M. , M. M. M. dvasiniais išgyvenimais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų A. M. ir M. M. M. ieškinyje nurodomų kaip neteisėtų bei pažeidžiančių A. M. , M. M. M. teises Kauno apygardos teismo veiksmų teisėtumo tikrinimas galimas tik instancine tvarka, t.y. skundžiant Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 24 d. nutartį paminėtoje civilinėje byloje aukštesnės instancijos teismui kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo A. M. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 12 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo, 2002 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 12 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje nekonstatavo Kauno apygardos teismo nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimų ir neteisėtų veiksmų. Todėl nesant teismo veiksmų neteisėtumo konstatavimo instancine tvarka, nėra būtinos sąlygos tenkinti ieškovų A. M. , M. M. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovų A. M. , M. M. M. ieškinyje nurodytų kaip neteisėtų bei pažeidžiančių A. M. , M. M. M. teises teismo veiksmų, kurie yra teismo procesiniai veiksmai byloje, teisėtumo tikrinimas ne instancine tvarka, bet nagrinėjamoje civilinėje byloje reikštų kitoje teismo išnagrinėtoje byloje teismo procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų bei nutarčių revizavimą bei kvestionavimą, kadangi teismo procesiniai veiksmai byloje yra susieti su teismo sprendimų bei nutarčių byloje teisėtumu bei pagrįstumu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymo nustatyta tvarka. Konstitucinės teisės kreiptis tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK normos reglamentuoja proceso atnaujinimą, esant CPK nurodytiems pagrindams.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų ir sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad nėra įstatymo nustatytų pagrindų tenkinti ieškovų A. M. , M. M. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir todėl ieškinys atmestinas. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus ir pirmosios instancijos teismas, taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, nepadarė pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Kazys KailiūnasTeisėjai Virginija ČekanauskaitėDonatas Šernas