Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. nesunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui bei neturėdamas leidimo įgijo, laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, o būtent:

- 2011 m. laikotarpyje tarp birželio 20 d. 22.00 val. ir birželio 21 d. 01.00 val. Mažeikių r. sav. Naikių k. esančiuose savo namuose būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vaikydamas sugyventinę S. L., išrengdamas ją nuogai, namo antrame aukšte stumdydamas po koridorių, sugriebdamas už plaukų ir ne mažiau šešių kartų sviesdamas ją į sieną, grasindamas ją nušauti, ir mėgindamas nustumti nuo laiptų sukėlė jai fizinį skausmą ir panaudodamas psichinę prievartą privertė S. L. iššokti per gyvenamo namo antro aukšto miegamojo kambario langą, dėl ko jai lūžo dešinysis kulnakaulis, sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą;

- 2011 m. gegužės mėnesį, tikslus laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, Mažeikių r. sav. Naikių k., prie upelio Vaidminas neturėdamas tam leidimo pasiėmė rastą ir taip įgijo pramoninės gamybos, graižtvinį, vienašūvį, pertaisomą C kategorijos 5,6 mm kalibro BIATLON-6 Nr. N3826(H3826) 882 šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro kraštinio skėlimo šoviniais, su apkaba, kurioje buvo penki šoviniai 5,6 mm kalibro, bei nuo 2011 m. gegužės mėnesio, tikslus laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, laikė šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis savo namo, esančio Mažeikių r. sav. Naikių k., ūkiniame pastate-garaže.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis K. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku grįžus namo jo sugyventinei S. L. tarp jų kilęs konfliktas, kurio metu jis būdamas neblaivus stūmė S. L. kelis kartus į sieną, tampė ją už plaukų. Po kurio laiko jos neradęs miegamajame kambaryje pamatė pravirą langą ir išgirdo lauke lyg dejuojant, išėjęs į lauką rado iškritusią S. L., kurią parnešė į vidų bei iškvietė greitąją pagalbą. Kitų aplinkybių dėl girtumo jis nelabai prisimena, bet mano, jog galėjęs grasinti nukentėjusiajai ir todėl ši iššokusi pro langą. Be to parodė, jo maždaug prieš mėnesį iki įvykio su nukentėjusiąja jis prie upelio ant liepos medžio radęs kabantį mažo kalibro šautuvą, kurį parsinešęs į namus ir laikęs ūkiniame pastate – garaže, kol sekančią dieną po konflikto su S. L. atvažiavę policijos pareigūnai pasakė žinantys, kad jis turi daržinėje šautuvą, paprašė jį atiduoti, ką jis ir padarė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. Š. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiosios S. L. parodymais, jog su Š. pažįstama apie septynerius metus ir apie vienerius metus gyvenę kartu. 2011 m. birželio 20 d. visą dieną su kaltinamuoju pykęsi, o apie 22.00 val. gyvenamojo namo antrame aukšte jos sugyventinis K. Š. būdamas neblaivus pamatęs ant kūno mėlynę ėmęs jai priekaištauti dėl neištikimybės, tampė ją už plaukų, šešis kartus metė į sieną. Liepęs jai pasirinkti, ar šokti pro langą, arba jis ją nustums laiptais, grasinęs nušauti. Ji patikėjusi kaltinamojo grasinimais, nes žinojo jį radus ir laikant ginklą, todėl iššokusi pro langą. Kaltinamasis jos atsiprašė dėl jai padarytos skriaudos, padarytą žalą atlygino, ji jam pretenzijų neturi, su juo susitaikė;

- liudytojo M. A. parodymais, jog su K. Š. susipažino kai kartu dirbo. Paskutinį kartą pas kaltinamąjį buvo tą dieną po to, kai S. susilaužė koją. Jis matęs Saidą nulipant laiptais, ji buvusi su ramentais, buvo sugipsuota koja;

- nukentėjusiosios S. L. protokolu - pareiškimu dėl jos sumušimo (b. l. 9);

- 2011 m. liepos 4 d. specialisto išvada Nr.G 173/11(13), kurioje konstatuota, jog S. L. nustatyta: dešinio kulnakaulio lūžimas. Objektyvių krūtinės ląstos ir galvos sumušimo duomenų medicininiuose dokumentuose nėra. Sužalojimas padarytas vieno kontakto su kietu buku daiktu metu ir galėjo gautis kritimo metu. Tikslaus sužalojimo mechanizmo, iš medicininiuose dokumentuose esamų duomenų, nustatyti nėra galimybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje ir medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku. Kulnakaulio lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. 1. 22);

- 2011 m. birželio 22 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra mūrinis, dviejų aukštų namas, esantis Naikių k., Mažeikių r. Šalia apžiūrimo namo už 30 metrų yra ūkinis pastatas - garažas, jame stovi automobilis VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos. Garažo dešinėje pusėje prie sukrautų medžių, nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato 1 metro atstumu rastas šaunamasis ginklas su jame įdėta dėtuve su šoviniais, ant šautuvo matyti užrašas VOSTOK MADE IN USSR. Atlikus apžiūrą šaunamasis ginklas su įdėta apkaba su penkiais šoviniais paimtas (b. 1. 26-37);

- 2011 m. birželio 23 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas daiktas -šautuvas, kuris yra graižtvinis, vieno vamzdžio, buožė medinė šviesiai rudos spalvos, lakuota, prie jos pritvirtintas diržas. Ant rėmo yra užrašas „VOSTOK MADE IN USSR“, užraktas balto metalo spalvos 13,5 cm ilgio, ant jo numerių nesimato, šautuve yra dėtuvė, šautuvas su optiniu taikikliu ant kurio yra užrašas LENSO LUX 3-9X32, prie vamzdžio, kuris apie 60 cm ilgio yra pritvirtintas garso slopintuvas metalinis, cilindro formos, kurio ilgis 16 cm, skersmuo 4 cm (b. 1. 38-40);

- 2011 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-0956, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas Nr.N3826(H3826) 882 yra pramoninės gamybos, graižtvinis, vienašūvis, pertaisomas C kategorijos, 5,6 mm kalibro šaudymui tinkamas, BIATLON-6 šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo šoviniais. Tirti pateikti 5 šoviniai, yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, sportiniai - medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams. Pateiktais šoviniais šaudyti iš tirti pateikto šautuvo galima (b. 1. 52-54);

- 2011 m. liepos 12 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus raštu Nr.86-73IL-6149, kuriame nurodyta, jog Civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro (CAGER II) duomenimis K. Š. nebuvo ir nėra išduotas leidimas įsigyti bei laikyti šaunamąjį ginklą (b. 1. 73, 74);

- 2011 m. birželio 22 d. asmens blaivumo patikrinimo lapu, iš kurio metyti, jog 2011 m. birželio 22 d. 16.36 val. atlikus alkoholio patikrą K. Š. tikrinimo rezultatas -2.81 promilių (b. 1. 78).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Kaltinamajame akte K. Š. inkriminuota, jog jis nesunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, t. y. sugyventinei S. L.. BK 248 straipsnyje, reglamentuojančiame sąvokų išaiškinimą, nurodyta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje, apibrėžiančiame šeimos narių sąvoką.

Kaltinamojo K. Š. veiksmai tyčia stumdant nukentėjusiąją S. L. po koridorių, sugriebiant už plaukų ir ne mažiau šešių kartų sviedžiant ją į sieną bei privertimas S. L. gąsdinant susidorojimu iššokti per gyvenamo namo antro aukšto miegamojo kambario langą, dėl ko jai lūžo kulnakaulis, kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip tyčinis nesunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas, nes pakaltinamas asmuo, stumdydamas, griebdamas už plaukų ir sviesdamas į sieną bei gąsdinant susidorojimu priversdamas iššokti iš antro aukšto, negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių. Kaltinamasis K. Š., tyčia atlikdamas minėtus veiksmus S. L. atžvilgiu, suprato tokių veiksmų pavojingumą ir nors padaryto sveikatos sutrikdymo nekonkretizavo ir jo nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jam kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

BK 253 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis K. Š. suprato, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis ir norėjo taip veikti.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl K. Š. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – nesunkiai sutrikdžius šeimos nario sveikatą bei neteisėtai disponavus šaunamuoju ginklu ir šoviniais.

Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios K. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes: pirma, kaltinamasis K. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; antra, savo noru atlygino nukentėjusiajai S. L. padarytą žalą ir trečia, susitaikė su nukentėjusiąja bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau nėra teistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, kaltinamasis K. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą veiką atleistinas, baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikalstama veika padaryta šeimos nariui (LR BK 38 straipsnio 1 dalis, 72² straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina K. Š., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas K. Š. prašymas kaltinamąjį K. Š. dėl veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Būtinas ir asmens, kuris vertas pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Remdamasis šiais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat ar laiduotojas iš tikrųjų turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Byloje nustatyti visi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes liudija tai, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė, jis nuoširdžiai gailisi bei davė išsamius parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo K. Š. asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui: K. Š. yra kaltinamojo vyriausias sūnus, darbe (UAB „IBG PLIUS“) yra apibūdinamas kaip atsakingas, supratingas ir patikimas žmogus, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, iš jo bei kaltinamojo parodymų matyti, kad jie artimai ir nuolatos bendrauja, kaltinamajam yra svarbi jo nuomonė. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad K. Š. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis akivaizdžią bei realią galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Minėta, jog kaltinamasis pirmą kartą padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų bei yra asmens, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis K. Š. dėl LR Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas K. Š. atsakomybėn pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina (LR BK 40 straipsnio 1 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina kaltinamajam K. Š., kad jeigu jis per vienerius padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam K. Š. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam K. Š. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė ir 2011 m. birželio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu K. Š. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) garaže - ūkiniame pastate rastas ir išimtas pramoninės gamybos, graižtvinis, vienašūvis, pertaisomas C kategorijos, 5,6 mm kalibro šaudymui tinkamas BIATLON-6 šaunamasis ginklas Nr. N3826(H3826) 882, perduotas saugoti Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS specialistui Linui Kašinskui (b.l. 55), kuris yra BK uždraustos veikos įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos Ginklų fondui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvykio vietos apžiūros metu rasti penki 5,6 mm kalibro medžiokliniai šoviniai tyrimo ir eksperimento metu metu buvo iššauti (b.l. 54).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su optinio taikiklio dangteliu, saugomas Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK , kuris yra menkavertis ir negali būti sunaudotas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, išspręsdamas civilinį ieškinį, turi teisę visiškai patenkinti pareikštą ieškinį; iš dalies jį patenkinti, atmetant kitą dalį; visiškai atmesti civilinį ieškinį. Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (LR Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusioji S. L. dėl kaltinamojo K. Š. nusikalstamos veikos buvo sužalota ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už jai VšĮ Mažeikių ligoninėje, UAB „Žemaitijos medea klinika“ suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo sumokėta 474,01 Lt, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir prokuroro teisme palaikytas 474,01 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo K. Š. (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254, 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Paskirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą vieną mėnesį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

K. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti K. Š., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam K. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo K. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 474,01 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt keturis litus 01 ct) už nukentėjusiosios S. L. gydymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, pramoninės gamybos, graižtvinį, vienašūvį, pertaisomą C kategorijos, 5,6 mm kalibro šaudymui tinkamą BIATLON-6 šaunamąjį ginklą Nr. N3826(H3826) 882, saugomą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su optinio taikiklio dangteliu, saugomą Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK , nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.