Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl neturinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo, 2018 m. gruodžio 19 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas išsamiai paaiškino priežastis, kodėl sprendė nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bylinėjimosi išlaidų, todėl pagrįstai nukrypo nuo CPK 96 str. 1,2, ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių.

9.2. Nors ieškovas ir nurodo, kad byloje yra pateikta pažyma, patvirtinanti 1043,25 EUR dydžio išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas apmokėjo 50 procentų minėtos sumos už suteiktas advokato paslaugas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta.

11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu: Apeliantas nenurodė kada teismui pateikė prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl nesant duomenų, jog ieškovas yra sumokėjęs 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teismas pagrįstai atmetė jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Apeliacine tvarka byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo priteisti ieškovui ir Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai bylinėjimosi išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė šioje byloje valstybei priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir LR Generalinės prokuratūros, bylinėjimosi išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui, nurodo, jog apelianto ir jo atstovo procesinis elgesys buvo tinkamas. Apelianto teigimu, LR Generalinė prokuratūra Lietuvos Respublikos atstovu nebuvo iš karto į bylą įtraukta atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškoje byloje, o kitas teismo posėdis buvo atidėtas dėl LR Teisingumo ministerijos kaltės, t. y. Teisingumo ministerijos atstovai nepateikė iki teismo paskirto posėdžio datos pozicijos dėl galimybės išspręsti ginčą taikiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka.

10. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.

11. Baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str., 94 str., 270 str.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį, teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 96 straipsnio 5 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių – tai šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys yra jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas pateikti CPK 42 straipsnio 5 dalyje – šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimą, pagrįstai vadovavosi CPK 96 straipsnio 5 dalies norma. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovą atstovaujantis advokatas nebuvo įtraukęs Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros kaip atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės, dėl ko buvo atidėtas 2018-10-18 teismo posėdis. Be to, ieškovo atstovas tik pradėjus bylos nagrinėjimą teisme, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją dėl galimo taikaus ginčo sprendimo, kas lėmė, jog buvo atidėtas 2018-11-22 teismo posėdis. Taigi byloje esant duomenims, jog bylos nagrinėjimo metu du teismo posėdžiai buvo atidėti dėl priežasčių, susijusių su ieškovo atstovo atstovavimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog tai sąlygojo didesnes teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai ir išsamiai atskleidė priežastis, dėl kurių sprendė nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų bylinėjimosi išlaidų, teikiant teisinę pagalbą ieškovui. Tuo tarpu apelianto atskirajame skunde išdėstytus motyvus dėl ieškovo ir jo atstovo procesinio elgesio, teismas vertina kaip ieškovo subjektyvią poziciją, kuria pateiktas kitoks nustatytų aplinkybių aiškinimas, siekiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tačiau tokia ieškovo pozicija, paremta išimtinai subjektyviu vertinimu, nesant jokių objektyvių įrodymų, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo ir jo atstovo procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodomais motyvais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, susijusius su ieškovo ir jo atstovo procesiniu elgesiu bylos nagrinėjimo metu atmeta kaip neįrodytus.

14. Ieškovas atskirajame skunde, be kita ko, nesutinka ir su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti jam iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir LR Generalinės prokuratūros, bylinėjimosi išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovui. Apelianto nuomone, byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie suteiktas 1043,25 EUR dydžio teisines paslaugas K. D. patvirtina apie ieškovo faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių ieškovo atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą, bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

16. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi siekiant, jog teismas turėtas išlaidas priteistų, būtina pagrįsti jų realumą, t. y. už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi būti pagrįstos šiais rašytiniais įrodymais: a) pažyma, pasirašyta advokatų kontoros finansininkės su įrašytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiškai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017) arba b) sąskaitomis faktūromis ir mokėjimą patvirtinančias dokumentais.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui jo patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, ieškovas nebuvo pateikęs. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, net neturėjo jokio objektyvaus pagrindo spręsti klausimą dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi tokio prašymo net nebuvo pateikta. Pažymėtina ir tai, kad papildomu sprendimu gali būti pašalinamas specifinis teismo sprendimo trūkumas – sprendimo nevisapusiškumas, t. y. papildomo sprendimo esmė yra ta, jog juo taisomos teismo sprendime padarytos klaidos (CPK 277 straipsnis). Įvertinęs šias nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. egzistavo procesinio sprendimo trūkumas, kurį siekiant pašalinti, būtų pagrindas byloje priimti papildomą sprendimą, kadangi tokio prašymo net nebuvo pateikta.

18. Kita vertus, ieškovas 2019-01-03 pateikęs teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, jokių jo turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir realumą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, t. y. nepateikė nei PVM sąskaitos faktūros, nei apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovas nepagrįstai mano, kad teismui pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-07-17 sprendimas Nr. 2.2 (NTP-2)-18-T-2017-12698 dėl 50 proc. antrinės teisinės pagalbos K. D. ir pažyma dėl 1.043,25 EUR už antrinę teisinę pagalbą K. D. yra duomenys apie ieškovo faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip jau aukščiau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo konstatuota, siekiant, kad teismas turėtas išlaidas priteistų, būtina pagrįsti jų realumą, t. y. už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Tačiau byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas apmokėjo 50 procentų minėtos sumos už suteiktas advokato teisines paslaugas, nėra, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų apie ieškovo faktiškai patirtas bylinėjimosi.

19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl priėmė teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.