Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Markui Dobrovolskiui, Rūtai Purickaitei, Gintarei Prunskaitei, Džestinai Medeišytei,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B.M., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista, pastaruosius kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu nevartoti be gydytojo leidimo psichiką veikiančių medžiagų;

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje ar mokytis;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – keturi mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po keturiasdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu subendrinta B. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo leidimo, pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje ar mokytis, per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti vieną šimtą dvidešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį neatlygintinai išdirbant po dvidešimt valandų;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir B. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 10 mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo leidimo, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, per 7 mėnesius neatlygintinai išdirbti 140 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį neatlygintinai išdirbant po 20 valandų, nutartis neįsiteisėjusi,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. M., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. vasario 4 d., apie 14.16 val., būdama UAB „Alteus“ parduotuvės „Creme de la Creme“, esančios Saltoniškių g. 9, Vilniuje, prekybos salėje nuo lentynos paėmė kvepalų mėginius: „Parfums de Marly Delina“ 75 ml talpos, 200 Eur vertės, „M. F. Kurkdjian Baccarat Rouge“ 200 ml talpos, 404 Eur vertės, „M. F. Kurkdjian Aqua Vitae“ 200 ml talpos, 225 Eur vertės, bendrai 829 Eur sumai, juos įsidėjo į su savimi turėtą rankinę ir nesusimokėjusi už prekes išėjo iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „Alteus“ priklausantį 829 Eur vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu B. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad vasario 4 d. iš prekybos centro „Panorama“ parduotuvės paėmė tris kvepalų buteliukų mėginius, įsidėjo į rankinę ir išėjo iš parduotuvės už juos nesumokėjusi. Kvepalus pavogė sau. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad pasivogtus kvepalus pardavė kitiems asmenims, nes galvojo, kad tai palengvins jos atsakomybę. Kiek pamena, kvepalų mėginiai, kuriuos pavogė, buvo ne vienoje lentynoje. Kaltinamosios įsitikinimu, prašoma turtinė žala dėl pavogtų kvepalų testerių yra per didelė, o su neturtine žala išvis nesutinka. Su civilinio ieškovo atstovavimo išlaidomis kaltinamoji sutiko.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. vasario 4 d. 15.12 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog parduotuvėje „Creme de la creme“, esančioje pirmajame aukšte, apie 14.00 val. mergina pavogė prekių ir išėjo. (b.l. 4-5)

Taip pat teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas prie bylos pateiktas įvykio vaizdo įrašas (b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl svetimo turto pagrobimo.

Byloje nekilo ginčo dėl vagystės fakto. Pati B. M. tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl vagystės pripažino, t.y., ji pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku iš parduotuvės „Creme de la Creme“ pavogė tris kvepalų mėginius. Vagystės faktą taip pat patvirtina liudytojos T. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, jos pareiškime, BIRT ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, E. Š. paaiškinime, UAB „Alteus“ atstovo pareiškime, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Liudytoja T. V. patvirtino, kad pasigedus kvepalų buteliukų testerių buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamoji pavogė tris kvepalų buteliukų mėginius. Analogiška informacija užfiksuota T. V. pareiškime, jos pranešime Bendrajam pagalbos centrui. Tas pat užfiksuota ir UAB „Alteus“ atstovo pareiškime, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, E. Š. paaiškinime, o būtent, kad 2018 m. vasario 4 d. iš parduotuvės „Creme de la Creme“ moteris pagrobė kvepalų buteliukų testerius. Vaizdo įrašai patvirtina, kad B. M. įvykio dieną buvo parduotuvėje, apžiūrinėjo kvepalus ir tris kartus kažką įsidėjo į savo rankinę, galiausiai pasišalino iš parduotuvės.

Tačiau kaltinamoji B. M. nesutiko su pavogtų kvepalų testerių verte, kadangi, pasak kaltinamosios, ji pavogė nepilnus buteliukus. Vis tik teismas konstatuoja, kad surinkti ir ištirti įrodymai nekelia abejonės, kad B. M. iš parduotuvės „Creme de la Creme“ pagrobė kvepalų testerius, kurių bendra vertė 829 eur.

Liudytoja T. V. viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad įvykio dieną kvepalų testeriai buvo neseniai pakeisti. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kai, teismu įsitikinimu, liudytoja geriau prisiminė įvykio aplinkybes, T. V. nurodė, kad įvykio dieną į lentyną buvo padėti visiškai nauji kvepalų testeriai, kuriuos kaltinamoji pavogė. Minėtų testerių vertė apie 800 Eur. Testerių įsigijimas parduotuvei kainuoja, jų kokybė tokia pat kaip ir kvepalų. Tai, kad kaltinamoji įvykio dieną pavogė pilnus testerius, iš esmės patvirtina ir vaizdo įrašai, iš kurių matyti, priešingai nei teigia kaltinamoji, kad ji spontaniškai pavogė testerius, ji apžiūrinėja prekes, įsidėjusi vieną kvepalų testerį dar vaikšto po parduotuvę, kol galiausiai pavagia dar du testerius. B. M. įvykio dieną parduotuvėje užtrunka ne vieną minutę, o pakankamai netrumpą laiko tarpą. Taigi akivaizdu, kad kaltinamoji rinkosi, kokias prekes vogti. Liudytoja T. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad B. M. pavogė būtent tas prekes, kurios yra perkamiausios. Pati kaltinamoji B. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pavogė kvepalų testerių nuo skirtingų lentynų. Taigi, teismo vertinimu, B. M. žinojo, kokias prekes vogti, ir yra visiškai nelogiška, jog kaltinamoji, žinodama, kad parduotuvės patalpos yra filmuojamos ir kokia atsakomybė gresia už jos veiksmus, vogė, pasak jos pačios, pustuščius kvepalų testerių buteliukus. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamoji keitė savo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, kad pavogtus kvepalų mėginius pardavė Kalvarijų turguje, o jau teismo posėdžio metu nurodė, kad kvepalus pavogė sau. Taigi konstatuotina, kad kaltinamoji bando išvengti baudžiamosios atsakomybės arba ją sušvelninti, o jos teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kvepalus pardavė, nes tikėjosi, kad tai palengvins jos atsakomybę, laikytinas nepagrįstu, kadangi kaltinamoji baudžiamojon atsakomybėn traukiama ne pirmą kartą, prieš tai teista per 40 kartų, todėl jai gerai žinoma, kokios aplinkybės lengvina kaltinamųjų atsakomybę.

Teismas pažymi, kad tiek kaltinamoji, tiek jos gynėjas advokatas bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl pavogtų testerių vertės. Tiesa, byloje nebuvo pateikta konkrečiai kvepalų buteliukų testerių įsigijimo vertę įrodančių dokumentų, tačiau teismui nekyla abejonės, kad jų vertė tokia pat kaip kvepalų, kadangi tai tie patys kvepalai, pateikiami pirkėjams išbandyti jų kvapą. Tyrimo metu UAB „Alteus“ atstovo pareiškime buvo nurodyta, kad pagrobtų kvepalų testerių vertė yra 829 Eur. Teismui pareikalavus civilinio ieškovo atstovo papildomai pateikti duomenis apie pagrobtų kvepalų testerių vertę, buvo pateikta papildoma medžiaga – UAB „Alteus“ direktoriaus raštas, parduotuvės tiekėjo internetinės parduotuvės išrašas, iš kurio matyti, kad bendra pavogtų kvepalų vertė yra 829 Eur. Todėl teismui nekyla abejonės, kad pagrobti kvepalų testeriai kainuoja ne mažiau nei kvepalai. Tai, kad, kaip nurodė liudytoja T. V., sunaudojus kvepalų testerius iki 1/3, jie grąžinami atgal tiekėjui, nepaneigia fakto, kad už minėtus testerius įmonė moka. UAB „Alteus“ direktoriaus rašte pateikta informacija patvirtina, kad bendra atstatomoji testerių vertė, t. y. jų papildymas naujais, sudaro 829 Eur (1 t., b. l. 178). Taigi aplinkybė, kad kvepalų testerių įsigijimas ar atstatymas nėra apskaitomas atskirai nuo bendros kvepalų masės, kad parduotuvė nepardavinėja kvepalų testerių, nepaneigia jų vertės. Pažymėtina, jog prekės ir turto sąvoka nėra tapati, todėl aplinkybė, kad testeriais parduotuvė neprekiauja, nesudaro pagrindo nelaikyti jų turinčiu vertę turtu.

Apibendrinant darytina išvada, kad aptartų duomenų visuma patvirtina, jog yra įrodyta, kad kaltinamoji B. M. 2018 m. vasario 4 d. pagrobė svetimą, UAB „Alteus“ priklausantį turtą – kvepalų testerius, 829 Eur vertės, t.y., viršijantį 5 MGL turtą, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

B. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 59 bei 60 straipsniuose, nenustatyta.

Skirdamas B. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, pagrobto turto vertę, taip pat į tai, kad nėra nustatyta kaltinamosios lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji anksčiau teista 42 kartus (t. 1, 65-79), daugiausiai už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, buvo bausta administracine tvarka, daug kartų už smulkaus svetimo turto pagrobimą (1 t., b.l. 80-100), yra nedirbanti (1 t., b.l. 107), akivaizdu, kaltinamosios pajamų šaltinis – nusikalstamos veikos. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, jog B. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, turi būti skiriama bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesni nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismas konstatuoja, kad kaltinamajai su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės skirti nėra pagrindo, kadangi anksčiau tokio pobūdžio skirtos bausmės nesustabdė kaltinamosios nuo nusikalstamų veikų darymo. Teismo įsitikinimu, tik laisvės atėmimo bausmės skyrimas padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

B. M. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi subendrinta bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, tačiau minėtos bausmės nebendrinamos, kadangi teismų informacinės Liteko sistemos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi subendrintą bausmę subendrino su aukščiau minėtu baudžiamuoju įsakymu, nutartis dar neįsiteisėjusi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.

Civilinė ieškovė UAB „Alteus“ byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 829 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji sutiko, kad nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalą įmonei. Teismui nekyla abejonių, kad civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala atsirado dėl B. M. nusikalstamų veiksmų, teismo įsitikinimu, civilinės ieškovės prašomos turtinės žalos dydis yra protingas, įrodytas rašytine bylos medžiaga, todėl kaltinamoji privalo padarytą turtinę žalą civilinei ieškovei UAB „Alteus“ atlyginti.

Civilinė ieškovė UAB „Alteus“ taip pat pareiškė civilinį ieškinį ir dėl neturtinės žalos – 1000 Eur atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad neturtinė žala įmonei pasireiškė tuo, kad parduotuvės „Creme de la Creme“ darbuotojos patyrė stresą, buvo priverstos pildyti paaiškinimus. Parduotuvė negalėjo užsiimti savo tiesiogine veikla, turėjo kviesti pareigūnus, rašyti pareiškimus, dalyvauti kituose procesuose, susijusiuose su vagyste. Iškviestus policijos pareigūnus matė klientai, o tai neigiamai atsiliepia parduotuvės veiklai, reputacijai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra išvardinta, kokie veiksniai, teismo įvertinti pinigais, galėtų sudaryti neturtinę žalą. Dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, sukrėtimas ir panašiai yra būdingi tik fiziniams asmenims. Civilinė ieškovė UAB „Alteus“ yra juridinis asmuo, kuriam neturtinė žala galėtų būti priteista tuo atveju, jei dėl padarytų nusikalstamų veikų būtų pablogėjusi juridinio asmens dalykinė reputacija (CK 2.24 straipsnio 8 dalis), pasireiškusi juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įrodymus dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos sumenkinimo turi pateikti būtent civilinis ieškovas, manantis, jog jo teisė į dalykinės reputacijos apsaugą yra pažeista.

Civilinė ieškovė bendrovės įvaizdžio gadinimą, reputacijos pablogėjimą iš esmės grindžia tik kaltinamosios padaryta nusikalstama veika, nepateikdama jokių įrodymų, jog būtent dėl kaltinamosios neteisėtos veikos ir būtent po šių veiksmų įmonė patyrė civiliniame ieškinyje nurodytas neigiamas pasekmes, kurios galėjo sumenkinti civilinės ieškovės dalykinę reputaciją, o tuo pačiu pabloginti jos veiklos rezultatus, destabilizuoti įmonės veiklą ar panašiai. Teismas konstatuoja, kad negali grįsti kaltinamosios kaltės dėl neturtinės žalos vien tik civiliniame ieškinyje nurodytais abstrakčiais teiginiais, kadangi tai nėra tinkami įrodymai, pagrindžiantys materialinį teisinį reikalavimą dėl neturtinės žalos padarymo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veikų įmonei atsirado neturtinė žala, todėl UAB „Alteus“ civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš teismui pateiktų atliktų darbų išklotinių, UAB „Alteus“ už jai suteiktas teisines paslaugas advokatui iš viso sumokėjo 1214,54 Eur. Taigi civilinės ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti jai turi būti atlygintos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, parengtų procesinių dokumentų kiekį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininkės. Mažinti priteistinų išlaidų dydžio nėra pagrindo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

B.M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo B. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

B. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

UAB „Alteus “ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš B. M. civilinei ieškovei UAB „Alteus“ 829 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį dalyje dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš B. M. civilinei ieškovei UAB „Alteus“ 1214,54 Eur turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.