- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-31
- Bylos Nr.
- AN2-196-795/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00371-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. T.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinė muitinė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I . Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucija) (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 18 d. nutarimu V. T. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda. Administracinė nuobauda V. T. paskirta už tai, kad jis 2022 m. sausio 19 d., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini), nepateikdamas muitinės kontrolei, pėsčiomis gabeno privalomus pateikti muitinei medikamentus: 1 dėžutę ir 8 lapelius „(duomenys neskelbtini)“, 1 lapelį „(duomenys neskelbtini)“, 2 lapelius „(duomenys neskelbtini)“, 1 dėžutę ir 7 lapelius „(duomenys neskelbtini)“, 1 dėžutę ir 9 lapelius „(duomenys neskelbtini)“ ir 1 dėžutę su 30 tablečių „(duomenys neskelbtini)“, paslėptus kitų vaistų pakuotėse. Nedeklaruotų prekių vertė – 19,60 Eur. Kartu su administracine nuobauda V. T. paskirta administracinio poveikio priemonė – nutarime nurodytų kontrabanda gabentų vaistinių preparatų konfiskavimas. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jį apskundė Klaipėdos apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartimi V. T. skundas atmestas ir Institucijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta: V. T. žinojo įvežamų daiktų deklaracijos tvarką ir sąmoningai siekė išvengti įvežamų prekių pateikimo muitinės patikrinimui. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį ir teisingai paskirta administracinė nuobauda.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. T. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartį ir Institucijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarimą panaikinti, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1 Institucija nepateikė jokių įrodymų, kad V. T. gabentos prekės yra vaistai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens manymu, jis yra apkaltintas ir nubaustas remiantis išgalvotais įrodymais. V. T. gabeno maisto papildus, kurių neprivalėjo deklaruoti.
3.2 Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gabenamų prekių (maisto papildų) neslėpė, juos sudėjo į kitų vaistų pakuotes, siekdamas, kad jos užimtų kuo mažiau vietos krepšyje.
3.3 Skundžiamoje nutartyje melagingai nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo grąžintos teisėtai gabenamos 5 vaistų pakuotės.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. T. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. T. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, t. y. tvirtinama, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog V. T. veiksmuose esama administracinio nusižengimo sudėties. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju V. T. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame savivaldybės teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-11-23 įsakymo Nr. V-975 dėl vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ir siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms tvarkos aprašo patvirtinimo (suvestinė redakcija nuo 2018-10-19) (toliau – Tvarka) 6 punkte nustatyta, jog jei fizinis asmuo neturi gydytojo pažymos, jis individualioms reikmėms gali iš trečiųjų šalių įvežti vaistinių preparatų, išskyrus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra dopingo medžiagų, įrašytų į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamą tam tikrų dopingo medžiagų sąrašą, kiekį, t. y. ne daugiau kaip 10 vaistinių preparatų pakuočių vienu kartu. Nurodytą kiekį galima vežti tik vieną kartą per kalendorinį mėnesį. Tvarkos aprašo 3 punkte yra išaiškinta vaistinio preparato pakuotės sąvoka: „Vaistinio preparato pakuotė – vaistinio preparato vidinė, jei vaistinis preparatas įvežamas ar išvežamas, gaunamas ar siunčiamas paštu be išorinės pakuotės, ar išorinė, jei vaistinis preparatas įvežamas ar išvežamas, gaunamas ar siunčiamas paštu išorinėje pakuotėje, pakuotė“. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-478 (2020 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. B1-142 redakcija) patvirtintą Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo 5.3. punktą, asmeniniame keleivio bagaže, pašto siuntose, įskaitant ir siuntimą vykdant internetinę prekybą, asmeniniam vartojimui vienas asmuo gali vežti ar siųsti ne daugiau kaip 10 pirminių maisto papildų ar specialiojo maisto pakuočių, kurių bendras svoris neviršija 20 kg. Maisto papildus galima vežti originalioje pakuotėje. Komisijos deleguotuoju Reglamentu (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, Reglamento 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo.
9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad V. T., 2022 m. sausio 19 d. iš (duomenys neskelbtini) pėsčiomis atvykęs į (duomenys neskelbtini) postą, žodžiu deklaravo gabenantis 1 l alkoholinių gėrimų (alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 15 proc.), 40 vnt. cigarečių su tabaku arba tabako pakaitalais, 5 vnt. medikamentų, supakuotų mažmeninei prekybai, ir žodinę deklaraciją patvirtino savo parašu (b. l. 31). (duomenys neskelbtini) posto pareigūnas A. J., atlikęs keleivio gabenamų prekių (daiktų) patikrinimą, tarp asmeninių daiktų ir vaistų pakuotėse rado paslėptus vaistinius preparatus: 1 dėžutę ir 8 lapelius „(duomenys neskelbtini)“, 1 lapelį „(duomenys neskelbtini)“, 2 lapelius „(duomenys neskelbtini)“, 1 dėžutę ir 7 lapelius „(duomenys neskelbtini)“, 1 dėžutę ir 9 lapelius „(duomenys neskelbtini)“ ir 1 dėžutę su 30 tablečių „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 27–29, 32). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) pareigūnas A. J. teismui nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gabeno 5 dėžutes su vaistais, į kurias buvo įdėtos kitų rūšių vaistų vidinės pakuotės ir kurių V. T. nenurodė savo žodinėje deklaracijoje. Nors, vadovaujantis anksčiau minėtais teisės aktais, asmuo turi teisę per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti iki 10 vaistų pakuočių, tačiau gabenamo vaistinio preparato išorinės pakuotės turi atitikti vaistinio preparato pakuočių ženklinimą ar atitinkamai vaistinio preparato pakuotės lapelio informaciją. Tuščias pakuotes ir pakuotės lapelius (informacinius lapelius), kuriuose pateikiamas tekstas lietuvių ar užsienio kalba atitinka ar iš dalies atitinka vaistinio preparato pakuočių ženklinimą ar atitinkamai vaistinio preparato pakuotės lapelio informaciją, vežti ir gauti paštu individualioms reikmėms draudžiama (Tvarkos aprašo 4¹ punktas). V. T. deklaravo gabenantis 5 vaistų dėžutes, tačiau muitinės pareigūnai nustatė, jog jis gabeno daugiau vaistų ir maisto papildų pakuočių nei deklaravo, jas paslėpdamas kitų vaistinių preparatų išorinėse pakuotėse. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tokiu savo elgesiu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė išvengti muitinės kontrolės, ir šio teismo nutartyje nurodytų argumentų neatkartoja.
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. V. T. kontrabanda gabentų prekių vertė – 19,6 Eur – neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (pastaba – neviršija 250 Eur vertės), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį.
11. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde tvirtina, kad jo gabentas vaistinis preparatas – „(duomenys neskelbtini)“ yra maisto papildas, todėl už maisto papildo kontrabandą jis nubaustas nepagrįstai. Su šiuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo argumentu aukštesnės instancijos teismas negali sutikti. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 punkte apibrėžta vaisto sąvoka – vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-478 (2012 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. B1-576 redakcija) patvirtinto Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta maisto papildo sąvoką – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildams, kurie tiekiami į rinką ir pristatomi kaip maisto produktai, taikoma Lietuvos higienos norma (duomenys neskelbtini) „Maisto papildai“ (toliau (duomenys neskelbtini)). Šia higienos norma įgyvendinama 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, derinimo (toliau Direktyva 2002/46/EB). Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami tik šios higienos normos reikalavimus atitinkantys maisto papildai (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos svetainės informacija).
12. Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, informaciją, ar produktas yra vaistinis preparatas, teikia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Šios tarnybos duomenimis, preparatas „(duomenys neskelbtini)“ neregistruotas Lietuvos Respublikos ir Bendrijos vaistinių preparatų registre, o nuo 2022 m. vasario 28 d. netiekiamas didmeninės vaistų prekybos įmonių. (duomenys neskelbtini) laboratorijos tyrimo 2022 m. balandžio 8 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tyrimui pateiktas medikamentas „(duomenys neskelbtini)“ yra medikamentas, kurio veiklioji medžiaga yra vaistinių augalų ekstraktai, (duomenys neskelbtini) kodas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 55–56). Šis muitinės nomenklatūros kodas reiškia, kad įvežama prekė yra medikamentai, sudaryti iš sumaišytų arba nesumaišytų produktų, skirtų naudoti terapijoje arba profilaktikoje, sudozuoti (įskaitant formas, skirtas įvesti per odą), suformuoti arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes (2018 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1602, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas). Nors vaistų ir maisto papildų įvežimą į Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją taikomi skirtingi teisės aktai, tačiau šių prekių įvežimui yra taikomi ribojimai, įvežamas prekes privaloma deklaruoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. įvežamą maisto papildą „(duomenys neskelbtini)“ slėpė kito pavadinimo vaistinių preparatų išorinėse pakuotėse, todėl jis pagrįstai nubaustas už visų nutarime nurodytų prekių kontrabandą.
13. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde nurodo, kad jam nebuvo grąžintos ne tik nedeklaruotos, bet ir teisėtai gabentos deklaruotos prekės. (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) posto Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole užfiksuota, kad 2022 m. sausio 19 d. iš V. T. buvo paimtos šios prekės: 1) vaistas „(duomenys neskelbtini)“ – 1 dėžutė; 2) vaistas „(duomenys neskelbtini)“ 1 lapelis; 3) vaistas „(duomenys neskelbtini)“ 1 lapelis; 4) vaistas „(duomenys neskelbtini)“ 2 lapeliai; 5) vaistinis preparatas „(duomenys neskelbtini)“ 1 dėžutė; 6) vaistinis preparatas „(duomenys neskelbtini)“ 1 lapelis; 7) vaistas „(duomenys neskelbtini)“ 1 dėžutė; 8) vaistas „(duomenys neskelbtini)“ 1 dėžutė ir 9) vaistas „(duomenys neskelbtini)“ 7 lapeliai (b. l. 28–29). Institucijos 2022 m. gegužės 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje nuspręsta taikyti V. T. administracinio poveikio priemonę ir konfiskuoti 1 dėžutę ir 8 lapelius „(duomenys neskelbtini)“, 1 lapelį „(duomenys neskelbtini)“, 2 lapelius „(duomenys neskelbtini)“, 1 dėžutę ir 7 lapelius „(duomenys neskelbtini)“, 1 dėžutę ir 9 lapelius „(duomenys neskelbtini)“ ir 1 dėžutę su 30 tablečių „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 5–6). Įsiteisėjus šiam Institucijos nutarimui, kitos prekės, dėl kurių nepaimtas sprendimas jas konfiskuoti, turi būti grąžintos V. T.
14. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir pagrįstai pripažino V. T. nubaudimą teisingu, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. T. (V. T.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.