Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-04-18 · Civilinė byla Nr. 2S-332-440/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-18
Bylos Nr.
2S-332-440/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03140-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-332-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03140-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1; 3.1.18.1; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.2.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-66-291/2016, iškeltoje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui R. K., prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo 1150,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad neprieštarauja, jog po santuokos nutraukimo jam būtų palikta K., o ieškovei – K. pavardė, kad nepilnamečiai vaikai gyventu su ieškove bei, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013-11-01. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsakovas nurodė, jog sutinka kiekvienam vaikui skirti po 86,00 Eur išlaikymą, kadangi atsižvelgiant į jo finansinę padėtį (vidutinės pajamos per mėnesį sudaro 250,00 Eur), skirti daugiau lėšų neturi galimybės.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui A. K. ir dukrai A. E. K. po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2014-08-01 iki ieškinio priėmimo dienos (išlaikymo įsiskolinimą), pervedant išlaikymo įsiskolinimą į ieškovės nurodytą sąskaitą; taip pat priteisti laikiną išlaikymą sūnui A. K. ir dukrai A. E. K. mokant periodines išmokas po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį kol bus išnagrinėta byla dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo. Nurodė, jog atsakovas visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, materialiai jų neremia. Pažymėjo, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo (23-24 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016-01-18 nutartimi ieškovės J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo R. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam po 150,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2015-04-20, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą, bei paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Likusioje dalyje teismas prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad laikinas nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes bei nepilnamečių vaikų interesus, teismas vertino, kad ieškovės prašymas dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo yra pagrįstas, o prašoma priteiti laikinojo išlaikymo suma, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių ir poreikius, yra protinga. Dėl ieškovės prašymo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, teismas nurodė, kad toks reikalavimas neatitinka laikino materialinio išlaikymo kaip laikinosios apsaugos priemonės tikslų, patenkinus šį prašymą iš esmės būtų išspręstas vienas iš ieškinio dalykų. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkino ieškovės prašymo dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo R. K. nepilnamečiams vaikams priteisimo.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu atsakovas R. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-18 nutartį, priteisiant kiekvienam vaikui atskirai po 86,00 Eur laikiną išlaikymą, mokant šias sumas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016-01-18. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo gaunamos pajamos yra minimalios – sudaro apie 250,00 Eur, kito turto atsakovas neturi. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 300,00 Eur laikiną išlaikymą per mėnesį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi priteisus tokio dydžio išlaikymą atsakovui visiškai neliko pajamų jo poreikių tenkinimui, be to dar kaupiasi ir skola.Teismas be teisinio pagrindo priteisė laikiną išlaikymą nuo 2015-04-20, nes prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateiktas tik 2016-01-13. Iki šio prašymo nagrinėjimo yra susidariusi įsiskolinimo suma, tačiau šios skolos negalima priteisti taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tai prieštarautų šio instituto paskirčiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl laikino išlaikymo po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. LR CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis LR CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, o civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kad vaikas taptų pilnaverte asmenybe, yra tėvų pareiga ir atsakomybė. Dėl to priteisiamas išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. K. ir A. E. K. kiekvieną mėnesį mokamą laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur iki teismo sprendimo dėl įsiteisėjimo dienos. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena Didžiojoje Britanijoje, o atsakovas šiuo metu gyvena Lietuvoje. Ieškovės teigimu nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui šiuo metu reikalingos išlaidos kas mėnesį sudaro daugiau nei 2000,00 Eur, t.y. sūnui A. K. – 1168,50 Eur (70,00 Eur maitinimui mokykloje, 10,00 Eur laisvalaikio prekėms, 215,00 Eur maitinimui namuose, 703,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 13,00 Eur higienos, buitinės chemijos priemonėms, 50,00 Eur avalynei, drabužiams, laisvalaikiui – 64,00 Eur, atostogoms – 64,00 Eur, gimtadienio šventei – 60,00 Eur, edukacinei, popamokinei veiklai (futbolo treniruotėms) – 16,00 Eur, papildomoms išlaidoms (kirpykla ir kt.)– 10,00 Eur) (13 b.l.), dukrai A. E. K. – 1031,50 Eur (pusryčiams mokykloje – 13,00 Eur, laisvalaikio prekėms – 10,00 Eur, maitinimui namuose – 100,00 Eur, komunaliniams mokesčiams – 703,00 Eur, higienos, buitinės chemijos priemonėms – 13,00 Eur, avalynei, drabužiams – 50,00 Eur, laisvalaikiui – 64,00 Eur, atostogoms – 12,50 Eur, gimtadienio šventei – 15,00 Eur, edukacinei, popamokinei veiklai (zumbo šokiai, multi sportas) – 41,00 Eur, papildomoms išlaidoms (kirpykla ir kt.)– 10,00 Eur) (14 b.l.). Duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas byloje nėra pateikta. Iš atsakovo nurodytų aplinkybių matyti, kad jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 250,00 Eur. Jokių kitų duomenų patvirtinančių turtinę padėtį atsakovas nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turi sveikatos sutrikimų, yra nedarbingas ar, kad pagal galimybes prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo (LR CPK 178 straipsnis). Pabrėžtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas preliminariai įvertinęs pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas yra jauno amžiaus (gim. 1979 m.), nėra nedarbingas ir nenustatyta, kad jis turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti įvairiausius darbus ir uždirbti gerokai daugiau nei minimalus atlyginimas, bei į tai, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu kartu su ieškove gyvena Didžiojoje Britanijoje, atsakovas prie jų išlaikymo neprisideda, į vaikų amžių, taip pat į tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie jo realią finansinę padėtį (nekilnojamą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banko sąskaitose ir kt.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – 150,00 Eur kiekvienam vaikui – atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis apelianto teises ir teisėtus interesus, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nustatytą orientacinį kriterijų. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodyta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodyti argumentai apie turtinę padėtį bus išsamiai įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės, nes šioje proceso stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti ir vertinti byloje pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurias įvertinus būtų išspręstas šalių ginčas dėl išlaikymo priteisimo.Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, į tai, kad laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra priteistinas siekiant užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, bei į tai, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė pareiškė 2016-01-13 ir konkrečiu atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesvarstytinas, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikiną išlaikymą iš atsakovo priteisė nuo 2015-04-20, o ne nuo nutarties priėmimo dienos, t.y. 2016-01-18. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovo atskirasis skundas tenkintas iš dalies - pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, kad iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas periodinėmis išmokomis kiekvienam po 150,00 Eur nuo Šiaulių apylinkės teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2016-01-18, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo priteisimo, nurodant, kad iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, sūnui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai A. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiamas periodinėmis išmokomis kiekvienam po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2016-01-18 iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pinigus pervedant į ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą, bei paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų A. K. ir A. E. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė