Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-116-392/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
e2S-116-392/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34246-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-116-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34246-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2019 m. spalio 30 d. antstolio D. B. patvarkymo Nr. S-19-35-30027 galiojimą iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė.

3. Teismas nurodė, kad pareiškėja nors ir laiko antstolio veiksmus neteisėtais, tačiau nepateikia nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas, preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos skundą laikė prima facie nepagrįstu, preliminariai nesutiko, kad vykdymo procesas negali būti tęsiamas.

Šalies argumentai

4. Teismas pažymėjo, jog vien faktas, kad pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų savaime nesudaro pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės – nustatęs akivaizdžią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat dar neišnagrinėjus skundo iš esmės, išryškėjusius antstolio veiksmų neteisėtumo požymius. Tai paaiškinama tuo, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, neapibrėžtam laikui nukeliamas vykdomojo dokumento realus vykdymas, todėl ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta teismas konstatavo, kad prašyme nurodytos aplinkybės, neišnagrinėjus skundo iš esmės, nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2019 m. spalio 30 d. antstolio D. B. patvarkymo Nr. S-19-35-30027 galiojimą iki tol, kol bus išnagrinėtas šis atsakovės skundas. Atskirojo skundo argumentai:

6.1. Apeliantė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑3286‑866/2019 patenkino ieškovės BUAB „Bordolina“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo apeliantės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 1 302 376,41 Eur sumai; šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose teismas areštavo apeliantės pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas apeliantę ar trečiuosius asmenis, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovei. Vykdydamas nutartį antstolis areštavo apeliantei priklausantį turtą, tame tarpe patalpą, unikalus Nr. 4400-2573-2976-9201, esančią Žemynos g.18-1A, Vilnius. Vien šio turto vertė visiškai pakankama tam, kad būtų užtikrintas ieškovės reikalavimo tinkamas įvykdymas.

6.2. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nepagrįstai ir neteisėtai pasisakė dėl bylos esmės. Teismas faktiškai vertino bylos aplinkybes iš esmės ir a priori neišnagrinėjęs visų ieškovės pateiktų argumentų bei neištyręs įrodymų pateikė savo poziciją dėl esminių bylos aplinkybių. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą jau iš esmės išnagrinėjo atsakovės skundą teigdamas, kad jis negali būti tenkinamas. Apeliantės nuomone, neabejotinai egzistavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Tikėtinas reikalavimų pagrįstumas, turėjo būti laikytinas įrodytu, nes apeliantė pateikė net keletą antstolės patvarkymo nepagrįstumą patvirtinančių pagrindų.

6.3. Patvarkymu antstolis areštavo atsakovei priklausančias reikalavimo teises į nuomininkus. Svarbu pažymėti, kad iš šių reikalavimo teisių gaunamos piniginės lėšos yra skirtos išimtinai atsakovės įsipareigojimams didžiausiam kreditoriui Luminor Bank AS dengti. Dėl tos priežasties tuo atveju, jeigu nuomininkai vykdytų patvarkyme numatytą įpareigojimą, atsakovė nebegalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų didžiausiam kreditoriui bankui. Tokiu atveju bankas įgytų teisę nutraukti su atsakove sudarytą kredito sutartį ir pradėtų priverstinį išieškojimą iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto. Tuo atveju, jeigu bankas ir nenutrauktų kredito sutarties iš karto, jis bet kuriuo atveju įgytų galimybę gerokai padidinti atsakovės mokėtinas palūkanas. Esant tokioms aplinkybėms atsakovės ūkinė veikla būtų visiškai sutrikdyta. Įvertinus tai, atsakovės manymu, buvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti patvarkymo galiojimą. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės jokiu būdu neapsunkintų ieškovės interesų, nes interesų užtikrinimą ir toliau garantuotų tiek pastato, tiek ir likusio turto apraše nurodyto turto areštas. Todėl patvarkymo galiojimo sustabdymas ieškovei neturės jokios neigiamos įtakos.

Atsiliepimas

7. Ieškovė BUAB „Bordolina“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė nepagrindė savo skundo argumentų, kurie iš esmės remiasi vien hipotetine bei nelogiška prielaida, jog hipotekos kreditorius neva atsisakys dalies savo prioritetinių teisių, išieškotojos BUAB „Bordolina“ naudai, vykdant išieškojimą iš nurodyto hipoteka įkeisto turto, be to, nėra aiškus apelianto turtui pritaikytų areštų mastas kitose bylose ir finansinė padėtis. Apeliantės samprotavimai neva teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neva jau iš esmės išnagrinėjo atsakovės skundą akivaizdžiai prieštarauja skundžiamoje nutartyje nurodytiems teismo argumentams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas.

11. Nustatyta, kad pareiškėja skundu ginčija antstolio 2019 m. spalio 30 d. patvarkymą, kuriuo antstolis areštavo pareiškėjai priklausančias turtines teises ir nurodė jos nuomininkams nedelsiant pervesti pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėja kreipėsi į antstolį prašydama pakeisti areštuotą turtą kitu jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. areštuoti jai priklausantį hipoteka įkeistą nekilnojamąjį objektą, t. y. pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šio pastato vertė ne tik, kad užtikrintų ieškovės reikalavimų įvykdymą, tačiau ji net gerokai viršija minėtą reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktus dokumentus, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė savo teiginių apie neteisėtus antstolio veiksmus, todėl nėra pagrindo daryti išvados apie preliminarų skundo pagrįstumą.

12. Apeliantė nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės – antstolio 2019 m. spalio 30 d. patvarkymo galiojimo sustabdymas iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų neturės jokios neigiamos įtakos ieškovei, nes jos interesų užtikrinimą ir toliau garantuotų tiek pastato, tiek ir likusio turto apraše nurodyto turto areštas. Tuo tarpu atsakovės ūkinė veikla būtų visiškai sutrikdyta, nes skundžiamu patvarkymu antstolis areštavo atsakovei priklausančias reikalavimo teises į nuomininkus, iš kurių gaunamos piniginės lėšos yra skirtos išimtinai atsakovės įsipareigojimams didžiausiam kreditoriui Luminor Bank AS dengti. Nuomininkams vykdant skundžiamą patvarkymą, atsakovė tiesiog nebegalėtų įvykdyti savo įsipareigojimų didžiausiam kreditoriui bankui, todėl bankas įgytų teisę nutraukti su atsakove sudarytą kredito sutartį ir pradėti priverstinį išieškojimą iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos išdėstytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Kaip teisingai nurodė, pirmosios instancijos teismas, vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės – nustatęs akivaizdžią grėsmę asmens teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat dar neišnagrinėjus skundo iš esmės, išryškėjusius antstolio veiksmų neteisėtumo požymius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Tenkinant pareiškėjos prašymą dėl turto arešto pakeitimo, ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimas būtų akivaizdžiai apsunkintas, nes pareiškėjos nurodytas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas hipoteka ir išieškojimo teisės priklausys hipotekos kreditoriui.

14. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Ieškovė prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šalių patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje netenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius