Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), našlė, vidurinio išsilavinimo, auginanti vaiką iki trejų metų, paskutinį kartą teista Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) galutine 40 parų arešto bausme (teistumai išnykę),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. mušdama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - mažamečiui sūnui, o būtent:???

ji, 2024-05-23 vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo mažamečio sūnaus K. C. atžvilgiu, tai yra tyčia dulkių siurblio žarna vieną kartą sudavė jam per šlaunį ir tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam K. C. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jai nereikalingas. Įtariamojo teisės jai išaiškintos, teisė turėti gynėją jai išaiškinta, gynėjo dalyvavimo šios apklausos metu nepageidauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jai yra aiški ir suprantama, dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašyta, į narkologinę įskaitą nėra įrašyta, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, psichiškai yra sveika. Parodymus duoti sutinka, parodymus duos lietuvių kalba. Nori paaiškinti, kad 2024-05-23 vakare, jos sūnus K. C. ((duomenys neskelbtini) amžiaus) darė pamokas jo kambaryje. Tuo metu ji buvo virtuvėje. Iš K. kambario išgirdo tokį kaip dužesio garsą. Ji išsigando. Nubėgo į K. kambarį. Pamatė, kad K. stalo šviestuvo lemputė sudužo, kambaryje ant grindų buvo labai daug smulkių stiklo šukių. K. jai papasakojo, kad jis rankomis sukinėjo tą lemputę, po to besukinėdamas lemputę ją išėmė ir dėl to, kad lemputė buvo karšta, neišlaikė jos rankose, po ko ji nukrito ant grindų ir sudužo. Ji ant K. supyko. Paminės, kad dar augina tris vaikus. Vienas jos sūnus yra (duomenys neskelbtini). Dėl tų sudužusių stiklo šukių, išsibarsčiusių visur po kambarį, jis galėtų susižeisti. Taip pat, jos dukrai A. tuo metu buvo tik metukai, ji jau vaikščiojo, dėl ko taip pat galėjo susižeisti. Taip pat, tuo metu jos mažiausiajai dukrai buvo tik 2,5 mėnesio. Visus keturis vaikus augina pati, viena. Jos vyras beveik prieš metus laiko mirė. K. biologinis tėvas taip pat yra miręs. Tą vakarą supykusi ant K. buvo tiesiog paveikta emocijų. Tą vakarą K. davė dulkių siurblį ir pasakė, kad jis išsiurbtų kambarį, išsiurbtų tas mažas stiklo nuo lemputės šukes. K. šito daryti nenorėjo, paėmęs į rankas dulkių siurblio žarną tą darė atmestinai, duodamas suprasti, kad pati viską čia ir siurbtų. Ji susinervino ir veikiama emocijų, paėmė tą dulkių siurblio plastikinę žarną ir vieną kartą sudavė jam per šlaunį. Patikslina, kad sudavė jam vieną kartą būtent su ta plastikine dulkių siurblio žarna, o ne šepečiu. Sudavė jam tik vieną kartą, į petį jam netrenkė, kaip tai nurodyta pranešime apie įtarimą. Nori paaiškinti, kad tai įvykio spontaniškai, veikiant emocijų, tikrai neturėjo tyčios K. sukelti fizinio skausmo. Iš karto K. ji apžiūrėjo, jokių mėlynių ar kitų sužalojimų ant K. šlaunies srities nebuvo. Iš karto sūnaus atsiprašė. Jokių nubrozdinimų ant K. peties ji nematė, tuo metu tik apžiūrėjo K. šlaunis. Jeigu ten ir buvo kokie nors nubrozdinimai ant peties, tai nori pasakyti, kad K. yra labai aktyvus berniukas, jis ir dviračiu dažnai važinėja, todėl kartais, kaip ir pas visus vaikus, pasitaiko mėlynių dėl griuvimo ir panašiai. Su K. santykiai yra geri, aišku kartais, kaip ir visose šeimose, pasitaiko sunkumų. Paminės, kad K. tuo laikotarpiu, kai įvykio šis įvykis, taip pat išgyveno dėl patėvio mirties, mano, tas irgi atsiliepė jo elgesiui. Be to, mano, kad tuo laikotarpiu K. truko ir jos dėmesio, kadangi daugiausiai jos dėmesio reikalavo mažosios dukros ((duomenys neskelbtini) mėnesio ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Apskritai nori pasakyti, kad K. pastaruoju metu tapo atsakingesnis, jis jos klauso, palaiko ją. Labai gailisi, kad įvyko tokia situacija, ji tikrai nenorėjo K. sukelti fizinio skausmo. Su K. dėl šio įvykio į medikus nesikreipė, kaip ir minėjo, jokių sužalojimų ant jo kūno nebuvo. Kiek suprato iš K. žodžių, mokykloje medicinos darbuotoja jo irgi neapžiūrinėjo. Įvykio metu ir po įvykio K. jai nieko neminėjo, kad jam kažkas skauda.

2024-11-15 kaip įtariamoji apklausta J. B. parodė, kad kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Įtariamojo teisės jai išaiškintos, teisė turėti gynėją jai išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jai yra aiški ir suprantama, dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Prie jos parodymų, išsakytų pirmos apklausos metu, pasilieka ir pripažįsta, padarė taip, kaip tai nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y. pripažįsta, kad 2024-05-23 vakare, būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), jos sūnui K. C. dulkių siurblio žarna vieną kartą sudavė per šlaunį ir taip jam sukėlė fizinį skausmą. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Be visiško prisipažinimo, kaltinamosios kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-2024-10-10 pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip liudytojas apklaustas nukentėjusysis K. C. parodė, kad jis K. C., jam (duomenys neskelbtini) metai. Šiek tiek papasakos apie šeimą, sakys tik tiesą. Jis sėdėjo su rašikliu, ruošė pamokas. Jis ant kojos turėjo nedidelę žaizdelę, prie jos pridėdavo karštą lemputę. Pridedant tą lemputę, ji iškrito jam iš rankų. Tuomet užėjo mama ir paklausė, ar lemputė sprogo, ar nukrito. Jis pasakė, kad nukrito. Mama tada supyko ir išsigando dėl mažesnių vaikų. Tuomet mama iš dulkių siurblio žarnos ištraukė minkštą daiktą ir sudavė jam, bet jis nelabai pajautė. Jis išsigando, nes mama buvo pikta ir galėjo šaukti ant jo, kai ji šaukia, jam nepatinka. Po to viską sutvarkė. Jam apie pusvalandį paskaudėjo, po to pradėjo ruošti pamokas. Viskas įvyko šių metų pavasarį (duomenys neskelbtini). Jis buvo savo kambaryje. Ta lemputė nukrito, ji buvo labai trapi. Kai mama atėjo, nespėjo jos sugauti. Kai mama atėjo, ji išsigando ir supyko. Mama buvo supykusi, pagrasino, kad atiduos jį į vaikų namus, tačiau žinojo, kad ji jį myli ir to niekada nepadarys. Jis viską sutvarkė, mama jam padėjo. Kitą dieną mama apie viską jau buvo pamiršusi. Mama ištraukė iš dulkių siurblio žarnos minkštą dalelę, todėl smūgis buvo nestirpus, pataikė jam į koją, jam skaudėjo nestipriai. Mama jam sudavė tik vieną kartą, šiek tiek po to prigąsdino, po to viską sutvarkė. Po poros dienų viskas praėjo. Jie su mama greitai susitaikė. Apie įvykį papasakojo kažką mokykloje, nes norėjo, kad jį paleistų namo, kadangi tą dieną buvo 7 pamokos. Jis papasakojo, kad pas jį mėlynė, skauda koją, kad tai padarė mama, daugiau pas jį nieko nebuvo. Apie nubrozdinimus mokykloje nieko nepasakojo, nes juos padarė sau pats, nes dažnai griuvinėja nuo dviračio. Nubrozdinimai ir mėlynės pas jį, nes jie su jo draugu greitai važinėjo dviračiais, paspirtukais. Tuo metu galvojo tik apie tai, kad jį paleistų iš mokyklos. Tai buvo vienintelis kartas. Tas nesusitarimas su mama įvyko vakare. Tuos nubrozdinimus pats sau padarė, jie buvo visuose vietose (rodo ranką į petį). Mėlynę ant kojos matė mokytoja, daugiau niekas. Su vaikų teisių specialistais bendravo, buvo atvažiavusi visa delegacija. Jis jiems pasakojo panašiai, tik be užduodamų klausimų. Negali prisiminti, ką tiksliai pasakojo atvažiavusiai delegacijai. Po įvykio su mama labai geri santykiai, jokių nesusipratimų daugiau nebuvo. Nežino, ką anksčiau papasakojo, jau neprisimena, dabar pasakė, ką prisimena. Kai mama sudavė, truputį verkė. Kai mama jam sudavė, truputį pajuto skausmą, skausmą įvertina 3-4 balais. Mama jo atsiprašė, ji verkė, ji atsiprašė kitą dieną. Mama pirko visokius tepalus, gydė jį, tepė mėlynę. Po šio įvykio daugiau jokių konfliktų su mama neturėjo. To įvykio metu mama buvo blaivi. Dėl kitų vaikų elgesio mama kartais juos bara, kartais šaukia, kai būna pikta. Mažosios sesutės mama nebara;

-2024-06-26 liudytojos V. G. parodymais, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, yra pradinių klasių mokytoja. Jos prižiūrimoje, (duomenys neskelbtini) klasėje mokosi K. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2024-05-24 pokalbio metu jai pasiskundė, kad jam kosint skauda petį. Jis parodė skausmo vietą, kur matėsi nubrozdinimai. K. C. paaiškino, kad 2024-05-23 bute jo mama sudavė jam dulkių siurblio žarna, dėl to, kad jis sudaužė lemputę. Šį vaiką pažįsta jau du metus. Jis yra gabus, bet nenori mokytis ir visokiais būdais stengiasi nesimokyti. Vaikas yra nepaklusnus, mano, kad jam trūksta mamos dėmesio. Pažįsta jo motiną J. B., su kuria jos bendrauja telefonu ir ji ne kartą buvo atėjusi į mokyklą dėl sūnaus problemų mokykloje. Jai atrodo, kad jai yra fiziškai labai sunku, nes ji dar augina tris mažamečius vaikus, vienas iš kurių turi autizmo sindromą. Pasak moters, ji negali su K. C. susitvarkyti;

-2024-09-24 liudytojos J. Č. parodymais, kad dirba Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje, jos pareigos - vyriausioji specialistė. Gali paaiškinti, kad 2024-05-24 iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos buvo gautas pranešimas apie galimą smurtą prieš nepilnametį K. C., gim. (duomenys neskelbtini). Budėjimo metu, kartu su kolege D. Ž., reagavo į šį pranešimą. Nuvyko į vaiko gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Pokalbio su K. metu jis kalbėjo drąsiai, palaikė akių kontaktą, atsakinėjo į užduodamus klausimus. K. papasakojo, kad jo mama Jekaterina sudavė jam dulkių siurblio šepečiu į šlaunį (į dešinę ar kairę šlaunį neprisimena) už tai, kad jis sudaužė lemputę. Pasak vaiko, motina dėl to supyko. K. parodė šlaunį ant kurios matėsi mėlynė. Po to K. pasakė, kad motina dar kartą sudavė jam dulkių siurblio žarna. Tiksliai neprisimena, bet atrodo K. nenurodė kūno vietos kur motina jam sudavė su dulkių siurblio žarna. Ar ant K. peties buvo kokie nors nubrozdinimai neprisimena. K. pripažino, kad jis savo netinkamu elgesiu išprovokuoja motiną. Vaikas sakė, kad jam pačiam motinos gaila dėl jo elgesio, bet smalsumas ir noras kažką padaryti nugali. K. minėjo, kad jis stengiasi klausyti mamos, bet jam sunkiai sekasi. K. sakė, kad savo motiną myli, nori su ja gyventi. Tuo metu jis nenorėjo laikinam apgyvendinimui važiuoti pas močiutę. Gyvenimo sąlygos minėtame bute atitiko vaiko poreikius. Butas buvo tvarkingas, sudarytos saugios sąlygos vaikams. K. tą dieną nebuvo apžiūrėtas medikų. Pokalbio metu jis nesiskundė, kad jam skauda, neverkė, sakė, kad jam gydytojų pagalbos nereikia. Ji su vaiko motina tą dieną nebendravo, bendravo jos kolegė D. Ž.. Pokalbio metu vaikas minėjo, kad buvo atvejų kai mama jį mušė, kai jis buvo prisidirbęs mokykloje, bet nieko daugiau nedetalizavo;

-2024-06-26 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą pėdsakų ar žymių, turinčių reikšmės tyrimui, neaptikta;

-2024-05-24 (duomenys neskelbtini) gimnazijos pranešimu Nr. S2.4-130, kuriame nurodyta, kad 2024-05-24 (duomenys neskelbtini) klasės mokinys K. C. pasiskundė klasės vadovei V. G., kad jam kosint skauda petį. Mokytoja paklausė, ar jis gali parodyti kur skauda, vaikas patraukė marškinėlius, kur matėsi nubrozdinimai. Berniuko žodžiais mama vakar trenkė dulkių siurblio žarna, nes jis netyčia sudaužė lemputę. Vėliau vyko mokinio pokalbis su gimnazijos psichologe H. I., kuriai vaikas patvirtino ankščiau sakytus žodžius;

-Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta 2024-05-31 Vaiko (K. C.) situacijos vertinimo anketa Nr. 3VSV-2220, iš kurios matyti, kad:

Su vaiku bendrauta 2024-05-24, 17:40 val., gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikas pokalbio metu kalbėjo drąsiai, buvo akių kontaktas, K. papasakojo, kad jam 9 metai. Pasak K., motina vakar trenkė jam dėl to, nes jis sudaužė lemputę. Jam patiko liesti karštas lemputes, lemputė išslydo iš rankų ir sudužo. Po dūžio buvo daug stiklo šukių. Mama dėl šito labai supyko ir trenkė dulkių siurblio šepečiu per šlaunį. Vaikas pats parodė atsiradusią po smūgio mėlynę. Vėliau jis darė namų darbus ir motina dar kartą trenkė dulkių siurblio žarna. Tai padarė matyt dėl to, nes buvo dar pikta dėl sudužusios lemputės ir kai trenkė pirmą kartą sulaužė dulkių siurblio šepetį. Motina trenkė stipriai ir vaikas sakė motinai, kad daugiau taip nesielgs. K. nurodė, kad apie šį įvykį netyčia papasakojo savo auklėtojai. Vaikas sako, kad nori likti namie. Pasak vaiko, buvo atvejų, kai motina mušė, bet jis tada prisidirbo mokykloje. Tada ji trenkė lengviau nei šį kartą. Kai lankė darželį buvo išdaužęs langą. Vaikui mamos gaila dėl jo elgesio, bet smalsumas ir noras kažką padaryti nugali. Vaikas stengiasi įsiklausyti motinos pamokslams, bet jam sunkiai sekasi. Pasako jo motina jį myli, bet jis savo elgesiu motiną išprovokuoja. Vaiko teigimu, jis neprieštarauja važiuoti pas močiutę, bet nori pas močiutę Verą, kuri gyvena Visagine. Vaikui su motina gyventi patinka ir mama jį myli, bet jis pats pridaro savo elgesiu daug bėdų. Berniukas nurodė, kad dabar jam nieko neskauda, jis jaučiasi gerai, medikų apžiūros nereikia, vaikas nuvežtas ir laikinai apgyvendintas senelės H. L. priežiūroje.

Su vaiko motina bendrauta 2024-05-24 18:00 val., jos namuose. Moteriai paaiškinta dėl kokių priežasčių atvykta, moteris nurodė, kad trenkė vaikui dulkių siurblio žarna, nes nebegali susitvarkyti su sūnumi. Moteris pasakojo, kad vakar K. ruošė namų darbus, elgėsi netinkamai, neklausė motinos, keikėsi, tada išsuko lemputę ir tyčia ją sudaužė. Motina supyko ir trenkė jam siurblio laidu, nes nebeiškentė sūnaus netinkamo elgesio. Anot moters, po vyro mirties, vaiko elgesys pablogėjo, jis tapo nevaldomas, lyg tyčia viską daro atvirkščiai, bando ribas, o motinos kantrybė jau išseko. Motina teigė, kad praktiškai kasdien sulaukia skambučių iš mokyklos dėl sūnaus netinkamo elgesio. Jekaterina teigė, kad nebesusitvarko su K. elgesiu, nebežino, ką daryti ir kaip elgtis. Jos teigimu, galimai sūnui neužtenka jos dėmesio, bet ji neturi galimybių duoti vaikui daugiau savo laiko, nes turi dar tris vaikus, du iš jų kūdikiai. Jekaterina teigė, kad sūnus mokykloje lanko psichologo konsultacijas, bet elgesys nesikeičia. Moteris nurodė, kad vaikas savaitgaliais būna pas senelę, Raudondvario kaime, todėl galės laikinai prižiūrėti K.. Jekaterina teigė, kad su socialine darbuotoja bendrauja, priima pagalbą, bet jai sunku vienai susitvarkyti su visais vaikais.

2024-05-28 Skyriuje gautas atsakymas, reg. Nr. 3GD-6722, iš VšĮ Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinikos, kuriame nurodoma: „<...> siųstas pas vaikų neurologą, lankėsi pas psichologą, mamos žodžiais patiria sunkumų mokykloje. 2021 metais — buvę dešinio žastikaulio distalinio galo lūžis su stipinkaulio galvos išnirimu. Dėl plokščiapėdystės 2023 m. siųstas vaikų ortopedo — traumatologo k-jai, tačiau nenuvyko. Vaikui susirgus kvėpavimo organų infekcija laiku kreipėsi pagalbos pas šeimos gydytoją. Gydytojų rekomendacijų laikosi, tačiau mamai dėl gausios šeimos reikia kito asmens pagalbos vaiko priežiūroje“.

2024-05-28 apie 15:30 val. susitikimo šeimos namuose metu bendrauta su atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja, kurios pritarė laikinos priežiūros priemonės taikymui (2024-05-27 pagalbą šeimą teikiančių specialistų el. p. paprašyta suteikti aktualią informaciją apie šeimos situaciją, tačiau iki 2024-05-30 atsakymas negautas).

2024-05-29 susisiekta ir bendrauta su K. močiute V. C. iš tėvo pusės, kuri gyvena Visagine. Moters žodžiais: „kai gimė K., dažnai bendraudavau, bet sūnaus bendras gyvenimas su Jekaterina nesusiklostė. Prieš 4-5 metus anūkas su motinos šeima išvyko į Vilnių, todėl aš su juo bendraudavau tik telefonu. Mano sūnus pernai mirė, buvo problemos su jo gyvenimo būdu, tėvas su K. praktiškai nebendravo. Dėl anūko motinos Jekaterinos nieko negaliu pasakyti, ji gyveno su kitu vyru, kurį K. vadino tėvu, žinau, kad jie turėjo gerą santykį. Nesu įsitikinusi biologine giminyste, bet aš nesikišau į tuos santykius. Su kita K. močiute Tatyana nebendrauja, kontaktų neturiu. Žinau, jog anūkas aktyvus, judrus, kai bendraudavom, labai atidžiai jį žiūrėdavau, jam reikia daug dėmesio. Negalėčiau tapti laikina prižiūrėtoja dėl sveikatos būklės ir dėl to, kad galiu nesusitvarkyti su berniuku. Kitų giminaičių (K. tetos) kontaktų nesuteiksiu“.

2024-05-29 16:25 val. susisiekta ir bendrauta su K. brolio ir seserų močiute H. L., kuri gyvena Vilniaus r.: „Aš esu griežtesnė močiutė, pastebėjau, kad K. tiesiog neklauso mamos, o manęs klauso. K. nenori mokytis, o mokytojai patogiau jį „paleisti“ iš pamokų, man atrodo, kad ir mokytojai turi dirbti su vaiku, ne tik mama. Man pavyksta su K. susitarti, jis manęs klauso. Žinau, kad negalima naudoti fizinių bausmių, bet, man atrodo, K. tyčia elgiasi netinkamai, kažkokia kaltė yra ir vaiko. Dėl mamos — mama viską daro, kas jai priklauso, aš nieko blogo nematau iš jos pusės, ji kiek aštresnio būdo. Kai man penktadienį atvežė K., teiravausi, jis atsakė — kad aš specialiai taip pasakė mokytojai, nes nenorėjo mokytis. Sutinku tapti laikinąja prižiūrėtoja, nors nesu biologinė K. močiutė, bet daug padedu savo marčiai, savo anūkams, jai vienai sunku auginti ir rūpintis vaikais. Mamai reikalinga ir aktyvesnė valstybės pagalba, ypač pavėžėjimo paslauga“.

2024-05-30 Skyriuje gautas atsakymas, reg. Nr. 3GD-6798, iš VšĮ (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kuriame nurodoma išsamesnė mokinio K. charakteristika, pateikiamos situacijos, susijusios su vaiko elgesio ir emocijų sunkumais <...>. Pranešama, kad K. mokyklą lanko reguliariai, praleistos pamokos pateisintos. Pažymima, kad klasės vadovė su motina glaudžiai bendradarbiauja. Nuo pirmos klasės palaikomas ryšys su motina, ji kviesta atvyksta į pokalbius. Psichologė pirmoje klasėje motinai rekomendavo su K. kreiptis pas psichiatrą. Motina teigė, kad kreipėsi, bet gimnazija negavo jokių rekomendacijų. Gimnazijos specialistams įtarus, kad motina galimai smurtavo prieš K., vasario 8 d. VGK posėdžio metu buvo priminta ir paaiškinta apie tėvų atsakomybes ir pareigas. Paaiškinta, kad smurtauti yra draudžiama bei pasikartojus įtarimams apie smurtavimą, gimnazija informuos vaiko teisių apsaugos skyrių. Pokalbio metu paaiškėjus, kad 4 vaiko besilaukianti mama patiria psichologinių bei buitinių sunkumų. Specialistai rekomendavo kreiptis pagalbos į Vilniaus rajono socialinių paslaugų centrą. Gimnazijos socialinė pedagogė informavo minėto centro specialistus apie sunkumus patiriančią šeimą. Specialistai patvirtino, kad šeimą pažįsta, bet motina raštiškai atsisakė jų teikiamų paslaugų“.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, panaudojo fizinį smurtą savo mažamečio sūnaus K. C. atžvilgiu, tai yra tyčia dulkių siurblio žarna vieną kartą sudavė jam per šlaunį ir tokiais savo tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam K. C. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kitą rašytinę bylos medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami J. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirti kaltinamajai arešto bausmę, jos vykdymą atidedant, paskiriant įpareigojimus. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

J. B. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamosios asmenybę: praeityje teista, bausta administracine tvarka, viena auginanti tris mažamečius vaikus. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei jos sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą, jos dydį parenkant didesnį už įstatymo numatytą minimalų, bausmės vykdymą atidedant, paskiriant įpareigojimus.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Prokurorė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, siūlomo atidėti arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į gydymo įstaigas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72-2 straipsniu, siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl šios poveikio priemonės skyrimo kaltinamajai, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji viena augina tris mažamečius vaikus, vaikų tėvai mirę, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltinamajai apsunkintų ir taip sunkią vienišos motinos padėtį, dar labiau sumažintų galimybę rūpintis savo mažamečiais vaikais, o bausmės paskirtis būtų pasiekta ir neskiriant šios priemonės. Todėl baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje neskirtina.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 36(Trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti galutinę bausmę – 24 (dvidešimt keturių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, atidėti arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar vykimu į gydymo įstaigas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti J. B., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo pastarojo dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kaltą, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.