Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovų UAB ,,ConsAliter“ ir UAB ,,Inter Era“ atstovui advokatui Aivarui Škėmai, ieškovo UAB ,,Inter Era“ direktoriui Giedriui Cikanavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB ,,ConsAliter“ ir UAB ,,Inter Era“ ieškinį atsakovui L. R. dėl nuostolių atlyginimo ir dalykinės reputacijos pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami: 1) įpareigoti atsakovą raštu (paneigimo pranešimu) visiems namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams, UAB „Rasų valda“ direktoriui S. B., Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistui K. K., 15min.lt žurnalistei L. V. ir MB „Universali kontora“ vadovui A. A. paneigti paskleistas ieškovų dalykinę reputaciją žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias, kad UAB „ConsAliter“ ir UAB „Inter Era“: „pavogė iš namo gyventojų rūsio patalpas, kad apgaule gavo namo gyventojų pritarimą remonto projektui, klastodami gyventojų parašus ant balsavimo biuletenių, kad ieškovai papirko UAB „Rasų valda“ direktorių ir/ar kitus darbuotojus, kad tvirtino, kad UAB „Rasų valda“ neva dirba atsakovo UAB „ConsAliter“ giminaitė (UAB „ConsAliter“ vadovo ir UAB „Rasų valda“ darbuotojos vienodos pavardės), kuri neva padėjo gauti Statybų inspekcijos ir kitų institucijų išduodamus leidimus statybai ir remonto darbams atlikti.“; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo UAB „ConsAliter“ naudai 2000 Eur tiesioginių nuostolių ir 2500 Eur neturtinės žalos už dalykinės reputacijos pažeminimą; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo UAB „Inter Era“ naudai 2200 Eur tiesioginių nuostolių ir 2500 Eur neturtinės žalos už dalykinės reputacijos pažeminimą; ir 4) priteisti iš atsakovo ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - rūsio patalpos). Šiose patalpose abu bendrasavininkai nusprendė atlikti rūsio kapitalinį remontą, suformuojant keturiolika atskirų turtinių kadastrinių objektų vienetų, atitinkamai keičiant namo kanalizacijos sistemas, pakeičiant rūsio patalpos langų dydžių matmenis ir iškertant langus. Ieškovai gavo bendrasavininkų sutikimą, savivaldybės institucijos leidimą vykdyti statybos darbus savo patalpose, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pritarimą statinio projektui ir pradėjo remonto darbus. 2015-08-03 atsakovas pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau- inspekcija), kurio pagrindu buvo atliktas statybos patikrinimas. 2015-08-10 iš inspekcijos buvo gautas privalomasis nurodymas, kuriuo nurodyta atlikti statinio dalies ekspertizę bei nevykdyti jokių statybos darbų iki 2015-08-28. Inspekcija 2015-08-12 sustabdė statybos darbus. Atsakovo trukdymas atlikti remonto darbus pasireiškė ir tuo, kad jis skambinėjo į įvairias institucijas (televiziją, laikraščių leidyklas, policiją, darbo, statybos inspekciją ir kt.). Be to, atsakovas ne tik pats rašė skundus, skambino įvairioms institucijoms, tačiau organizavo ir kurstė kitus asmenis (pastato bendrasavininkus) daryti tą patį. Tokiu būdu atsakovas skleidė ieškovų dalykinę reputaciją žeminančius, tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovas taip pat inicijavo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų bendrijos steigimą, kurios tikslas buvo taip pat trukdyti ieškovams, kaip bendrasavininkams, įgyvendinti savo teises. 2015-08-24 specialisto (ypatingojo statinio eksperto) išvadoje nustatyta, kad namo laiptinių sienų tinko ir mūro plyšiai su rūsio patalpose vykstančiais statybos remonto darbais nėra susiję. Taigi, ekspertas patvirtino, kad visi aukščiau minėti atsakovo ir kaimynų teiginiai buvo melagingi. 2015-08-31 inspekcijos leidimu remonto darbai buvo tęsiami. Ieškovas UAB „ Inter Era“ patyrė 2200 Eur nuostolius, ieškovas UAB „ConsAliter“ - 2000 Eur nuostolius, už kuriuos atsakingas yra atsakovas, kadangi atsakovas nepagrįstai trukdė vykdyti statybos ir remonto darbus, kreipdamasis į įvairias valstybines institucijas ir tiesiogiai trukdydamas darbuotojams. Dėl ko ieškovai negalėjo vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, t. y. pirkėją pagal 2015-06-30 Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ir rangovą pagal 2015-07-30 Rangos sutartį, todėl ieškovai nepagrįstai patyrė papildomas išlaidas. Atsakovas nesilaikė CK 6.263 str. normų, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atvirkščiai, būtent dėl aukščiau išvardintų atsakovo veiksmų, atsakovas padarė kitiems asmenims žalos, t. y. ieškovai dėl atsakovo veiksmų patyrė tiesioginių nuostolių. Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai įvairiais savo veiksmais trukdė ieškovams vykdyti remonto darbus, dėl ko ieškovai negalėjo vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis ir nepagrįstai patyrė papildomas išlaidas. Ieškovas UAB „ConsAliter“ patyrė 2000 Eur nuostolių, o ieškovas UAB „Inter Era“ - 2200 Eur nuostolių. Turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) yra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo veiksmais. Jei ne atsakovo nuolatiniai skundai įvairioms valstybinėms, pastovus tiesioginis kišimasis į statybos darbus, abu ieškovai nebūtų patyrę jokių nuostolių, kadangi nebūtų sustabdyti remonto darbai ir ieškovai būtų galėję pabaigti remonto (statybos) darbus laiku bei įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Dalykinė reputacija ginama nustačius šių faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina juridinio asmens dalykinę reputaciją; 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. 1. Atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją įvairiems subjektams ir institucijoms. 2. Žinios yra paskleistos apie ieškovus. Atsakovo raštuose ir skunduose tiesiogiai įvardijama, kad atsakovas kalba apie UAB „Inter Era“ ir UAB „ConsAliter“. 3. Paskleistos žinios pažeidžia dalykinę reputaciją. Paskleistų žinių pobūdis yra žeminantis. Iš atsakovo vartojamų sąvokų ir jų konteksto matyti, kad atsakovas teigia ieškovus darant nusikalstamas veikas. Atsakovo vartojamos sąvokos ir žodžiai nukreipti į tikslą suformuoti neigiamą ieškovų įvaizdį, pažeminti gerą vardą. 4. Paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Atsakovo pareikšti teiginiai vertintini ne kaip atsakovo nuomonė apie ieškovus, o kaip žinia. Iš Atsakovo teiginių formuluočių ir konteksto matyti, kad atsakovas reiškė ne savo subjektyvią nuomonę, abejonę ar įtarimą, o pateikė šiuos teiginius kaip objektyviai egzistuojančią tiesą, įvykusius faktus. Atsakovo išsakyti teiginiai peržengia sąžiningo kreipimosi į institucijas ribas, atsakovas ne siekia apginti savo tariamai pažeistas teises, bet siekia pažeminti ieškovų gerą vardą, sukurti ieškovams nepatogumų ginantis nuo mestų kaltinimų. Dėl Atsakovo paskleistų ieškovų dalykinę reputaciją žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių pablogėjo ieškovų dalykinė reputacija bei visuomenės vertinimas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad ieškovams atlikti darbus jis netrukdė, nešmeižė jų kitoms institucijoms, ieškovų atstovai galimai yra suklastoję gyventojų parašus ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ieškinys atmestinas.

Ieškiniu ieškovai prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo ir nuostolius patirtus dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Dėl nuostolių priteisimo.

Ieškovai nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė įvairiu trukdymu ieškovams vykdyti statybos darbus rūsio patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ieškovas UAB „ConsAliter“ patyrė 2000 Eur tiesioginių nuostolių, o ieškovas UAB „Inter Era“ 2200 Eur tiesioginių nuostolių. Ieškovų teigimu, ieškovas UAB „ConsAliter“ patyrė 2000 Eur tiesioginių nuostolių, nes laiku neatlikus statybos darbų ieškovas turėjo sumokėti pagal preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį klientui K. L. 2000 Eur netesybas, o UAB „Inter Era“ 2200 Eur nuostolius sudaro sumokėti pinigai MB „Universali kontora“ už atliktus darbus ir rangovo prastovą dėl įvairių institucijų tikrinimo.

Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas UAB „ConsAliter“ kaip netesybas pagal Preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį K. L. sumokėjo 2000 Eur (t. I, b.l. 10-16, 22). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovas UAB „Inter Era“ 2015 m. liepos 24 d. sudarė Rango sutartį su MB „Universali kontora“ dėl 13 langų ir vienų durų angų išpjovimo, o darbų kaina buvo 1200 Eur (t. I, b.l. 55). Pagal šią sutartį ne visos langų angos buvo išpjautos, o ieškovas rangovui sumokėjo 700 Eur avansą. 2015 m. liepos 30 d. sudarė kitą Rangos sutartį su MB „Universali kontora“ dėl langų išpjovimo ir langų angų išlyginimo, o sutartyje numatyta darbų kaina yra 400 Eur (t. I, b.l. 51). Iš darbų atlikimo akto matyti, kad darbai galutinai buvo pabaigti 2015 m. rugsėjo 24 d. (t. I, b.l. 52). Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad UAB „Inter Era“ sumokėjo MB „Universali kontora“ 400 Eur už darbus ir 1800 Eur už prastovą (t. I, b.l. 53).

Ieškovai nuostolius iš atsakovo prašo priteisti deliktinės atsakomybės pagrindu. Deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir savo veiksmais nepadarė ieškovams žalos, bei, kad tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nors ieškovai teigia, kad atsakovas įvairiomis priemonėmis trukdė jiems vykdyti darbus, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl ieškovų darbų Valstybinės teritorijų planavimo ir statinių inspekcijai 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo pateiktas elektroninis pranešimas (t. I, b.l. 130-131). 2015 m. rugpjūčio 12 d. Statybos sustabdymo aktu Valstybinė teritorijų planavimo ir statinių inspekcija sustabdė ieškovų (duomenys neskelbtini), rūsyje vykdomas statybas. Statybų stabdymo priežastis – galimas dėl statybų namo sienų įtrūkimas. Įtrūkimo priežasčiai nustatyti buvo įpareigojimas atlikti ekspertizę (t. 1, b.l. 18). Teismo posėdžio metu Statinių inspekcijos atstovas, tyręs minėtą pranešimą, K. K. nurodė, kad pranešimą inspekcijai parašė namo gyventoja V. Iš pranešimo teksto matyti, kad pareiškėjos elektroninis paštas taip pat yra V. Liudytojas K. K. taip pat nurodė, kad buvo nuvykęs į namą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal minėtą pranešimą ir ten buvo didelė grupė nepatenkintų gyventojų. Jiems parodžius įtrūkusią sieną, jis nusprendė laikinai sustabdyti statybas ir nustatyti, ar tinkamai atliekami statybos darbai. Kadangi buvo daug nepatenkintų gyventojų, jis nurodė jiems išsirinkti vieną atstovą, su kuriuo jis galėtų bendrauti ir teikti informaciją apie tyrimą. Gyventojai išrinko atstovu atsakovą ir K. K. kelis kartus dėl tyrimo su juo bendravo. Taigi, byloje nustatyta, kad dėl statybų į inspekciją kreipėsi ne atsakovas ir ne jo iniciatyva buvo stabdomos statybos.

Iš Vilniaus AVPK Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra namas, esantis (duomenys neskelbtini), rašto matyti, kad komisariatas jokių pranešimų apie nelegalias statybas ir pan., iš atsakovo nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. nėra gavęs (t. 1, b.l. 145). Taigi, nepagrįstas ieškovų argumentas, jog atsakovas nuolat kvietė policiją ir darbininkams dirbantiems rūsio patalpose teko nuolat aiškinti policijai, jog statybos vykdomos legaliai ir t.t. Priešingai, byloje apklausta liudytoja A. N., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), nurodė, kad policiją kvietė ne vienas gyventojas, nes darbai buvo vykdomi ir savaitgaliais, buvo nuolat trukdoma gyventojams miegoti, ilsėtis.

Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas nuolat būtų trukdęs fiziškai dirbti rangovų darbuotojams, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas elgėsi netinkamai, pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu padarė žalą ieškovams. Nenustačius atsakovo kaltų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Kriminalinė policija teismą informavo, kad yra pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo (duomenys neskelbtini), namo gyventojų parašų klastojimo. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi 5 namo gyventojai, vienas iš ieškovų vadovų apklaustas specialiuoju liudytoju, o kitą vadovą specialiuoju liudytoju planuojama apklausti (t. 1, b.l. 147-153). Pareiškėjų tarpe atsakovo nėra.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galimai nevisai sąžiningai ieškovas UAB „Inter Era“ grindžia savo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. UAB „Inter Era“ 2015 m. liepos 24 d. Rangos sutartyje su MB „Universali kontora“ susitarė dėl 13 langų ir vienų durų angų išpjovimo, o darbų kaina yra 1200 Eur. Ieškovas šiam rangovui sumokėjo 700 Eur. Vėliau buvo sudaryta kita sutartis ir numatyta darbų kaina 400 Eur. Taigi bendrai skaičiuojant darbų vertę ir sumokėtas sumas už darbus, ieškovas už darbus sumokėjo netgi 100 Eur mažiau, nei buvo pirminėje sutartyje. Be to, 2015 m. rugpjūčio 8 d. Atliktų darbų akte MB „Universali kontora“ nurodo, kad sustabdyta darbų eiga dėl elektros tiekimo į objektą nutraukimo, o ne dėl kitų priežasčių, kuriomis remiasi ieškovas (t. 1, b.l. 33).

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad byloje nenustatytos atsakovo būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, nėra jo kaltų veiksmų dėl ieškovams atsiradusios žalos ir priežastinio ryšio tarp jų patirtos žalos ir jo veiksmų. O tai, kad jis keletą kartų kaip namo gyventojas buvo užėjęs pažiūrėti, kokie darbai yra vykdomi, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, todėl ieškinio reikalavimai dėl nuostolių priteisimo atmestini.

Dėl neturtinės žalos už dalykinės reputacijos pažeminimą priteisimo.

Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovo po 2500 Eur neturtinės žalos už dalykinės reputacijos pablogėjimą ir įpareigoti paneigti paskleistas ieškovų dalykinę reputaciją žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias.

Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų apsaugai taikomais kriterijais. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) požiūriu juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (žr., pvz., mutatis mutandis, Iatridis v. Greece ( GC), no. 31107/96, judgement of 25 March 1999, par. 54). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje pabrėžia būtinybę, sprendžiant dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei. Didelės įmonės, kurių veikla siejasi su viešuoju interesu, neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria kruopščiam savo veiksmų tiriamajam žvilgsniui ir tokių įmonių atžvilgiu priimtinos kritikos ribos, EŽTT vertinimu, yra platesnės, tačiau dėl to, kad subjektas yra didelė įmonė, iš jos neturėtų būti atimta gynybos dėl difamacinių teiginių teisė (žr. sprendimą Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 94).

Nacionaliniu lygiu juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnyje, vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009-03-03 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog ieškovų dalykinė reputacija realiai nukentėjo ir buvo sumenkinta. Teismo posėdžio metu pats ieškovų atstovas nurodė, kad realiai ieškovų dalykinė reputacija nenukentėjo, jie nepatyrė kažkokių netekčių (pavyzdžiui, klientų ir pan.), nuostolių ir nurodė, kad jeigu tokie būtų ieškovai prašytų priteisti iš atsakovo visai kitokias sumas.

Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas būtų apie ieškovus paskleidęs žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Nors ieškovai nurodo, kad atsakovo iniciatyva žiniasklaidoje, t. y. 15min.lt buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, ieškovų reputaciją menkinanti informacija, žurnalistei L. V. buvo perduota melaginga informacija, tokios išvados yra nepagrįstos. Pirmiausia, ieškovai teismui net nepateikė straipsnio, kuriame nurodyta juos šmeižianti, reputaciją bloginanti informacija. Antra, byloje liudytoja apklausta žurnalistė L. V. nurodė, kad ji straipsnį rašė vienos iš gyventojų iniciatyva, t. y. ne atsakovas kreipėsi į redakciją, o namo gyventoja. Be to, ji rašė tik bendrai apie namą ir statybas, kad nepatenkinti gyventojai, tačiau ieškovų pavadinimai straipsnyje nebuvo nurodyti. Su atsakovu ji bendravo tik po straipsnio ketindama rašyti antrąjį, kaip pirmojo straipsnio tęsinį, tačiau sužinojusi, kas yra atsakovas, redakcija nusprendė straipsnio nerašyti.

Nepagrįsti ieškovų teiginiai, kad atsakovas sumenkino jų reputaciją namo gyventojų, Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialisto K. K. ir MB „Universali kontora“ vadovo A. A. akyse.

Kaip jau minėta, K. K. apie statybas buvo informuotas ne atsakovo, o kitų namo gyventojų ir jie visi reiškė įvairias pretenzijas. K. K. atliko tyrimą, viską patikrino ir leido vykdyti statybas toliau, todėl pagrįstai galima manyti, kad jis su visa statybų medžiaga yra susipažinęs ir turi tvirtą nuomonę šiuo klausimu. Analogiškai MB „Universali kontora“ vadovo A. A. atveju. Jis teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo ieškovų pateiktą visą dokumentaciją, liečiančią statybas ir nuolat policijai ir kitiems įrodinėjo, kad statybos teisėtos. Jis aiškiai suprato, kad ieškovai veikia teisėtai, o jų veiklai nepagrįstai trukdo gyventojai.

Be to, ieškovų vadovai teismo posėdžio metu nurodė, kad susirinkimuose su gyventojais atsakovas kaltindavo parašų klastojimu, gyventojų apgaudinėjimu ir kitais dalykais ne ieškovus, o jų konkrečius darbuotojus. Taigi jis neskleidė informacijos apie ieškovus, kaip juridinius asmenis.

Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariate yra pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo (duomenys neskelbtini) namo gyventojų parašų klastojimo. O kaip atsakovas nurodė, tarp pasirašiusių asmenų yra ir mirusiųjų parašų, todėl teismo vertinimu jis turėjo objektyvų pagrindą teigti, kad ieškovai galimai suklastojo gyventojų parašus, nes dėl to į policiją ir yra kreipęsi namo gyventojai. Byloje taip pat pateikti įrodymai, jog atsakovas 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį ieškovams, kuriuo prašo pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui neteisėtu ir įpareigoti ieškovus atstatyti pastatą į pradinę iki kapitalinio remonto padėtį. Šis kreipimasis į teismą negali būti vertinimas kaip menkinantis ieškovų reputaciją, priešingu atveju asmenims būtų ribojama teisė ginti savo teises teismuose. O tuo pačiu tai rodo, kad atsakovas mano, jog statybos buvo neteisėtos ir bando ginti savo teises teisme.

Nenustačius, jog atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovus, nėra pagrindo jį įpareigoti šią informaciją paneigti, o taip pat ir iš jo priteisti ieškovams neturtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovų ieškinys yra atmetamas, iš ieškovų atsakovo naudai priteisiamos 360 Eur teisinio atstovavimo išlaidos (t.2., b.l. 3-11). Ši suma laikytina protinga ir teisinga, nes atsakovo atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, į kuriuos vyko iš Vilniaus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-289, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų UAB „ConsAliter“ ir UAB „Inter Era“ po 180 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.