Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-20 · Administracinė byla Nr. AS-492-278-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-20
Bylos Nr.
AS-492-278-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00469-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Saerimner“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS492-278/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00469-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saerimner“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saerimner“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2012 m. vasario 15 d. UAB „Saerimner“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) paštu išsiuntė skundą, kuriame prašo panaikinti: 1) 2012 m. sausio 4 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) sprendimą Nr. S-3(7-242/2011) (skundo rezoliucinėje dalyje nurodytas prašomas panaikinti 2012 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. 5-35 (7-242/2011) laikytinas rašymo apsirikimo klaida); 2) 2011 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 69-227; 3) 2011 m. liepos 27 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (17.4-21)-S-209 ir priimti naują sprendimą – patenkinti UAB „Saerimner“ prašymą grąžinti 275 001 Lt pelno mokesčio permoką.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas jam įteiktas 2012 m. sausio 23 d. Aiškino, kad planavo, jog skundą ir susijusius dokumentus patvirtins generalinis direktorius S. L.. Generaliniam direktoriui S. L. numačius atostogas nuo 2012 m. vasario 13 d., buvo nuspręsta, kad skundą ir visus dokumentus pasirašys generalinio direktoriaus įgaliotas valdybos pirmininkas C. B. (C. B.), tačiau jis dėl asocijuotoms įmonėms Rusijoje kilusių neplanuotų problemų turėjo skubiai išvykti iš Lietuvos. Dėl skubėjimo ir kilusių abejonių, ar būdamas valdybos pirmininku jis turi teisę įgalioti kitus asmenis pasirašyti oficialius Bendrovės dokumentus, C. B. neparengė įgaliojimo, todėl 2012 m. vasario 13 d. – 2012 m. vasario 17 d. laikotarpiu įmonėje neliko nė vieno kompetentingo asmens pasirašyti dokumentus. Dėl susiklosčiusios ypatingos situacijos, Bendrovės generalinis direktorius nuotolinėmis ryšio priemonėmis informavo administracijos darbuotojus, kad buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokatų kontora „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“, todėl Bendrovės darbuotojai 2012 m. vasario 14 d. kreipėsi į advokatų kontoros teisininkus dėl teisinės pagalbos. Pažymėjo, kad procesinių dokumentų ir jų priedų parengimas užtruko vieną dieną, todėl jie buvo teismui įteikti 2012 m. vasario 15 d.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi netenkino UAB „Saerimner“ prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti UAB „Saerimner“ skundą.

Teismas nustatė, kad skundas teismui turėjo būti paduotas iki 2012 m. vasario 13 d., tačiau skundą teismui pareiškėjas padavė 2012 m. vasario 15 d., t. y. praleidęs 20 dienų skundo padavimo terminą. Teismas pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis (generalinio direktoriaus atostogos, valdybos pirmininko išvykimas iš Lietuvos 2012 m. vasario 13 d. – 2012 m. vasario 16 d. laikotarpiu) nelaikė svarbiomis šiam terminui atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl, suteikus įmonės vadovui kasmetines atostogas, įgaliotam valdybos pirmininkui išvykus iš Lietuvos, turėjo būti paskirtas atsakingas asmuo, kuriam laikinai būtų suteikti įmonės vadovo įgaliojimai, įskaitant ir skundo parengimas teismui, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas akcentavo, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, todėl Bendrovės vadovybei elgiantis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, pareiškėjas turėjo galimybę paduoti skundą teismui nepraleidęs įstatymo numatyto 20 dienų termino. Įvertinęs UAB „Saerimner“ nurodytas aplinkybes ir byloje esančią medžiagą, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundo padavimo termino praleidimą lėmė ne nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, o pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis.

III.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį, patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą priimti.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino prašyme išdėstytų argumentų, netinkamai interpretavo ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Atskirajame skunde atkartoja prašyme pirmosios instancijos teismui išdėstytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis. Akcentuoja, kad skundas laiku teismui nebuvo pateiktas dėl ypatingos situacijos Bendrovėje. Paaiškina, kad C. B. dėl laiko stokos ir dėl nežinojimo, ar tokią teisę turi, įgaliojimų neperdavė kitam asmeniui. Pareiškėjas pažymi, kad viso mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nepiktnaudžiavo ir tinkamai naudojosi savo teisėmis, o iškilus nenumatytiems sunkumams dėl skundo padavimo teismui, nedelsdamas ėmė juos šalinti. Akcentavo, kad į advokatus teisinės pagalbos dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi tik 2012 m. vasario 13 d., kurie dėl bylos sudėtingumo bei didelės jos apimties, skundo surašyti laiku nespėjo. Atkreipė dėmesį, kad terminas praleistas tik dvi dienas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Šios administracinės bylos pagal atskirąjį skundą dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjui skundo padavimo terminą ir šį skundą atsisakyta priimti, teisėtumas bei pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 str. 3 d.).

Byloje nėra ginčo, kad skundas teismui dėl 2012 m. sausio 4 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendimo Nr. S-3(7-242/2011), kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2012 m. sausio 23 d., turėjo būti paduotas iki 2012 m. vasario 13 d., tačiau skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) 2012 m. vasario 15 d., t. y. 2 dienom praleidęs nustatytą terminą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą, ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.

Pareiškėjas nurodo, kad terminą skundui paduoti praleido, nes Bendrovėje nebuvo asmens, turinčio teisę pasirašyti skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju skundo padavimo termino praleidimą lėmė nuo pareiškėjo valios priklausiusios aplinkybės.

Kaip jau buvo nustatyta, skundas teismui dėl 2012 m. sausio 4 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendimo turėjo būti paduotas iki 2012 m. vasario 13 d. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Bendrovės direktoriui S. L. atostogos nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2012 m. vasario 15 d. buvo suteiktos 2012 m. vasario 10 d. įsakymu (b. l. 73). Bendrovės direktorius 2012 m. vasario 9 d. išdavė įgaliojimą C. B., kuriuo taip pat įgaliojo pasirašyti visus teisės aktuose nustatytus dokumentus (b. l. 71–72). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad C. B. dėl asocijuotoms įmonėms Rusijoje kilusių neplanuotų problemų turėjo skubiai išvykti iš Lietuvos ir dėl skubėjimo bei kilusių abejonių, ar būdamas valdybos primininku jis turi teisę įgalioti kitus asmenis pasirašyti oficialius Bendrovės dokumentus, neparengė įgaliojimo.

Visų pirma, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei jas turinčius patvirtinti įrodymus, nustatė, kad 2012 m. vasario 8 d. PVM sąskaita faktūra serija BC7 Nr. 00271999 (b. l. 74) patvirtina, kad Bendrovė C. B. lėktuvo bilietą 2012 m. vasario 13 d. – 2012 m. vasario 16 d. skrydžiui Vilnius-Ryga-Sankt Peterburgas-Ryga-Vilnius pirko 2012 m. vasario 8 d., todėl šis įrodymas paneigia pareiškėjo argumentą, kad C. B. iš Lietuvos turėjo išvykti netikėtai, nes apie būtinybę Bendrovės valdybos pirmininkui vykti į Rusiją turėjo būti žinoma įgaliojimo jam išdavimo metu.

Antra, išvardintų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad Bendrovėje asmens, turinčio teisę pasirašyti skundą teismui, nebuvo tik paskutinę skundo teismui padavimo dieną. Taip pat akcentuotina, kad pareiškėjas teigia, jog teisinės pagalbos į advokatus, kurie Bendrovę turėjo teisę atstovauti nuo 2011m. balandžio 21 d. atstovavimo sutarties pagrindu (b. l. 16–18), kreipėsi jau pasibaigus skundo padavimo terminui – 2012 m. vasario 14 d. (šią datą pareiškėjas nurodė prašyme pirmosios instancijos teismui, tuo tarpu atskirajame skunde jau nurodo, kad į advokatų kontorą kreipėsi 2012 m. vasario 13 d.), o skundo parengimas užtruko dėl didelės bylos apimties ir sudėtingumo. Ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas, žinodamas apie priimtą Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, visą skundo dėl šio sprendimo padavimo terminą (20 dienų) nesiėmė jokių veiksmų, kad tinkamai realizuotų savo teisę į gynybą.

ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad visos išdėstytos aplinkybės, atsižvelgus ir į tai, jog pareiškėjas yra juridinis asmuo, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas terminą praleido dėl subjektyvių, jo paties nepakankamai rūpestingo elgesio sąlygotų, aplinkybių ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saerimner“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė