Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 58-242 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2022 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 58-242 (toliau ir – Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam I. S.. Nutarimu Komisija nutarė netaikyti nuteistajam I. S. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Minėtame Komisijos Nutarime taip pat yra pateiktos 2 (dvi) atskirosios nuomonės. Vienas Komisijos narys siūlo taikyti nuteistajam I. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei žema smurtinio elgesio rizika, nuteistasis vykdo pateiktas ankstesnes Komisijos rekomendacijas, pradėjo vykdyti individualią veiklą, 2 (du) kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, administracine ir drausmine tvarka nebaustas, įsitraukė į nemokamų – gerbūvio darbų atlikimą pataisos įstaigoje. Kitas Komisijos narys taip pat siūlo nuteistajam I. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nustatyta žema pakartotinio bei smurtinio elgesio rizika, nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje yra vertinamas kaip nepriekaištingas, nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. rugsėjo 26 d. gautas nuteistojo I. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos priimtą 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 58-242 dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skundas pateiktas 2022 m. rugsėjo 22 d. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 164 straipsnio 7 dalyje numatyto 7 (septynių) darbo dienų termino.

Skunde nurodoma, kad Komisijos priimtas Nutarimas yra nepagrįstas, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Minėtas Nutarimas nėra išsamus ir tinkamai argumentuotas, o jame Komisijos narių, pasisakiusių prieš lygtinio paleidimo taikymą, padarytos išvados yra nenuoseklios ir prieštaringos. Skunde pabrėžiama, kad Komisijos priimtame Nutarime ir nuteistojo asmens byloje dauguma nurodytų aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu yra teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės. Iš Komisijos priimto Nutarimo turinio nėra galimybės suprasti konkrečių tokio sprendimo priežasčių, o tai leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas Nutarimas neatitinka net minimalių, tokio pobūdžio sprendimams keliamų, motyvavimo reikalavimų. Abejones dėl Nutarimo pagrįstumo patvirtina ir tai, kad Komisijos sprendimas nebuvo vieningas, t. y. buvo pateiktos 2 (dvi) atskirosios motyvuotosios Komisijos narių nuomonės, kurios siūlo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymima, kad nors Komisija ir atsisakė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų, t. y. nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir jo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose sudarytoje pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tuo tarpu Komisija priimdama Nutarimą nurodo, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama, OAS‘ys balų mažėjimo, jų dinamikos Komisija visai nevertino ir nenagrinėjo. Nutarime Komisija tik nurodė, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir nuteistasis, neva, nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius. Tokie Komisijos motyvai yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs, niekaip negalintys paneigti fakto, kad nuteistasis visiškai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus. Nekyla jokių abejonių, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir tai sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisija ignoravo faktą, kad per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuteistasis pademonstravo nepriekaištingą elgesį, todėl jo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinių 2 (dviejų) vertinimų sumažėjo, o tai ir rodo nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos priimtame Nutarime šis pokytis paminėtas nėra, taigi akivaizdu, kad Komisija visiškai nesigilino į nuteistojo asmens bylos duomenų visetą, tokiu būdu esmingai suvaržydama nuteistojo teisę tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise.

Skunde pažymima, kad Komisija nepateikė įtikinamų ir pakankamų motyvų, kodėl šiuo metu nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Vietoje to, Komisija Nutarime perrašė (ar nukopijavo) tuos pačius teiginius iš ankstesnių nutarimų, kuriais buvo sprendžiamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Tokios aplinkybės neabejotinai patvirtina tai, jog aukščiau nurodyti Komisijos priimto Nutarimo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi aktyvus nuteistojo įsitraukimas į individualų resocializacijos procesą yra stebimas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Be to, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2022 m. rugsėjo 13 d. posėdžio metu buvo padaryti šiurkštūs procesiniai pažeidimai. Sutiktina su kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintais Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatais, svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistasis komisijos kvietimu arba savo iniciatyva gali dalyvauti komisijos posėdyje, kurį komisijos nariai gali apklausti, siekdami tinkamai įvertinti visus asmens bylos duomenis ir priimti atitinkamą sprendimą. Tačiau nepaisant šių reikalavimų bei nuteistojo gynėjos advokatės išsakytų teiginių, jog nuteistasis išreiškia norą dalyvauti Komisijos posėdyje, nuteistajam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti Komisijos posėdžio metu, kai dalyvavo jo gynėja, vienai iš Komisijos narių papildomai replikavus, jog nuteistojo dalyvavimas posėdyje nieko nepakeis. Taip pat pastebėtina, jog vėliau pas nuteistąjį į pataisos įstaigą nuvykę Komisijos nariai visiškai nesidomėjo ir nevertino nuteistojo resocializacijos galimybių, vietoj to uždavė klausimus, susijusius išimtinai tik su faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis, kurias, kaip žinia, kvalifikuodamas veiką bei skirdamas bausmę, vertino byloje galutinį sprendimą priėmęs teismas. Visa tai iš esmės parodo išankstinį Komisijos nusistatymą ir prieštarauja pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams, todėl atsisakydama taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą Komisija pažeidė BVK 9 straipsnyje nustatytus principus.

Skunde taip pat akcentuojama, kad Komisijos vertinimu nuteistojo pakartotinio elgesio rizika dar negali būti valdoma lygtinio paleidimo sąlygomis. Tokių, Nutarime nurodytų dirbtinių sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimas, priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Sutiktina, kad Komisijos tam tikros nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip svarbios, tačiau pabrėžtina, kad jos privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Kaip minėta anksčiau, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes jau įvertino teismas nuteisdamas bei skirdamas bausmę, todėl Nutarimo motyvai, jog nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuoja „instrumentinės agresijos naudojimas veikos metu“ akivaizdžiai neatitinka tų kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama bausmę atliekančiojo asmens asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistasis pripažįsta, kad „naudojo instrumentinę agresiją“ 2015 m., tačiau už tai buvo nuteistas, už tai buvo paskirta bausmė ir ši aplinkybė nepasikeis nei per likusį bausmės atlikimo laikotarpį, nei per visą likusį gyvenimą. Visi kiti Komisijos cituoti motyvai yra absoliučiai abstrahuoto pobūdžio, nėra grindžiami jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir faktais. Komisija priimdama Nutarimą nurodė, kad nuteistasis palaikė kontaktus su „kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis“, tačiau nenurodomos jokios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti tų kontaktų laiką. Jeigu kontaktus palaikė nusikaltimo padarymo metu, tai jis už tai jau yra nuteistas, o jeigu palaiko dabar, tai dėl to, kad jis yra laikomas ten pat, kur laikomi visi kiti nuteistieji nuteisti už kriminalinius nusikaltimus. Vadovaujantis tokia logika nei vienas nuteistasis negali būti paleistas lygtinai, nes kiekvienas iš jų valstybės institucijų valia gyvena pataisos namuose kartu su kitais nuteistaisiais. Iš nuteistajam siunčiamų ir gaunamų laiškų, pokalbių telefonu bei pasimatymų galima padaryti vienareikšmę išvadą, jog nuteistasis bendrauja išimtinai su savo artimaisiais, o ta aplinkybė, kad įkalinimo vietoje jam tenka gyventi su kitais nuteistaisiais, niekaip nepriklauso nuo nuteistojo valios ir šios aplinkybės jis savo valia pakeisti negali. Esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik tokie abstrahuoto pobūdžio motyvai, kuriais bandoma apibūdinti nuteistojo asmenybę neigiamai, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Aukščiau aptartų Komisijos motyvų prieštaringumą parodo ir tai, jog nuteistojo elgesyje laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nėra nuolatinės agresijos ar savitvardos praradimo atvejų. Nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, kas rodo, jog jis geba prisiimti atsakomybę. Sutiktina, kad praeityje nuteistasis vieną kartą buvo pasirinkęs destruktyvų problemos sprendimo būdą, nes neįvertino visų savo veiksmų pasekmių, tačiau šiuo metu gali paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, atpažįsta savo problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Tą neabejotinai patvirtina ir tai, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. atliktus nuteistojo smurtinio elgesio rizikos vertinimą, taikant HCR-20 metodiką, nuteistajam nustatyta žema smurtinio elgesio rizika, kuri nepatiko ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. atlikus pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, t. y. išliko žema. Pažymėtina, kad nuteistasis sistemingai išsikelia sau tikslus, numato žingsnius kaip to pasiekti ir tai įgyvendina, tą akivaizdžiai parodo faktas, kad nuteistasis šiuo metu yra pilnai atlyginęs nusikalstama veika padarytą žalą.

Skundu pabrėžiama, jog nuteistasis struktūruotoje aplinkoje geba valdyti savo emocijas, susikoncentruoja į tam tikrą kryptingą veiklą, smurtinio elgesio apraiškų nestebima. Nuteistasis pripažįsta, jog anksčiau turėjo problemų dėl impulsyvumo, tačiau tvirtina, kad sustiprinti savikontrolę ir į situacijas reaguoti ramiau jam padėjo gilinimasis į rytų filosofiją (budizmas, meditacija). Be to, nuteistasis dalyvavo 16 val. trukmės asmeninės patirties grupiniuose mokymuose. Nuteistasis turi realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Nuteistojo nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos, jo gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams yra svarbus kriterijus, vertinant jo teigiamą elgesio dinamiką. Priimdama Nutarimą Komisija konstatavo, jog nuteistojo nuostatos darbui pataisos įstaigoje yra neigiamos, tačiau tokia išvada visiškai nepagrįsta. Visų pirma, pažymėtina, jog kaip ir nurodyta Nutarime, nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl galimybės joje įsidarbinti. Šis faktas savaime suponuoja išvadą, jog nuteistasis rodo teigiamą iniciatyvą darbui pataisos įstaigoje ir jokiu būdu nėra nusistatęs prieš darbą joje. Be to, pabrėžtina, kad nuteistasis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltini – vykdo individualią veiklą pagal pažymą, t. y. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis iki laisvės atėmimo bausmės pradžios (duomenys neskelbtini) metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso, per savo gyvenimą yra sukaupęs daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų darbo stažą. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis yra atlikęs 3 nemokamus darbus, kurių pabrėžtina, jo atlikti niekas neįpareigojo, t. y. jis juos atliko savanoriškai. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog nuteistojo nuostata i darbą yra teigiama, todėl aukščiau nurodyti argumentai neatitinka faktinių aplinkybių. Pažymima, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas, siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, todėl atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje mokėsi profesinėje mokykloje ir įgijo (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) specialybes, taip pat aktyviai gilino savo užsienio kalbų žinias, t. y. mokėsi ispanų kalbos. Visa ši veikla rodo nuteistojo siekį atlikus laisvės atėmimo bausmę dirbti kvalifikuotą darbą bei tokiu būdu išlaikyti savo šeimą. Šių aplinkybių visetas neabejotinai parodo, kad nuteistojo nuostata į darbą yra teigiama, savo užimtumą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis maksimaliai išnaudoja mokslams ir darbinei veiklai.

Skunde taip pat pažymima, kad per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuteistasis turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir sukeltų padarinių, nuteistasis yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, tą geriausiai atspindi jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jos nepalaiko. Jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Bausmės atlikimo laikotarpiu alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartoja. Nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, yra skatintas ne kartą skatintas. Taigi nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi pavyzdingai ir laikosi rėžimo reikalavimų yra motyvuotas pataisos įstaigoje vykdomam pozityviam užimtumui, grupinėms terapijomis ir dalyvavimui kitose pozityvaus užimtumo priemonėse – paskaitoje/užsiėmime apie dėkingumą, taip pat labdaros organizacijos surengtame muzikos koncerte, sporto šventėje ir kt., taip pat įsitraukia į įstaigos gerbūvio darbų atlikimą. Įvardina aiškų darbinės reintegracijos planą, numato tikslo siekimo priemones. Pokalbių metu geba įvardinti savo kompetencijas bei gebėjimus, darbo patirtį. Pokalbių metu analizuoja nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius, aptaria galimas rizikų valdymo strategijas. Aptariant įvardina vidinės motyvacijos veiksnius, tokius kaip šeimos interesų tenkinimas, anūko priežiūra, daug pasakoja apie šeimos socialinę situaciją, palaiko pozityvius ryšius. Užsiėmimų metu nuteistasis atsakingai atlieka visas užduotis, kiekvieną ugdomąją priemonę vertina, kaip naudingą planuojant socialiai atsakingas veiklas. Individualios konsultacijos metu įvardino, kad skolas antstoliams jau yra išmokėjęs. Aptarta žalos visuomenei atlyginimo priemonės. Daug dėmesio skirta neatlygintinoms veikloms planuoti, savanorystei. Aptarta savanoriavimo vaikų užimtumo dienos centre galimybė, nes nuteistajam rūpi vaikų gerovė ir turi gebėjimų organizuoti futbolo treniruotes. Taip pat paminėtina ir tai, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, todėl nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Pastebėtina, jog nuteistojo buvimas su savo artimaisiais šiuo metu yra reikalingas daugiau nei bet kada, kadangi nuteistojo motinos sveikatos būklė yra labai sunki, jai yra reikalinga nuolatinė pagalba buityje. Be kitų asmenų pagalbos jo mama nesugeba ir neturi galimybių pasirūpinti namų ūkio veikla, asmenine higiena, maistu, apranga, savo sveikata. Pažymėtina, jog nuteistasis nėra abejingas susidariusiai situacijai ir siekia padėti savo motinai, tačiau tą jis objektyviai galėtų daryti, tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistojo asmens byloje esačių duomenų visetas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog visose Komisijos Nutarime minimose srityse nuteistasis padarė maksimalią pažangą, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio rizika. Tuo tarpu Komisijos Nutarime nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo asmenybės savybių, buvusių nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Pabrėžtina, kad šie statiniai veiksniai neturi jokio prioriteto prieš kitas, teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybės. Dar daugiau, jais remiantis motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Būtent todėl įstatymų leidėjas į BVK 157 straipsnio 1 dalį numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios priklauso nuo paties nuteistojo.

Skunde akcentuotina, kad lygtinis paleidimas neturi būti vertinamas kaip nuteistajam taikoma „nuolaida“, teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jau atsižvelgė į šiuos veiksnius, padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Kaip minėta, šių statinių veiksnių nuteistasis niekaip negali pakeisti net ir elgdamasis nepriekaištingai, kaip tai darė iki šiol, todėl skundžiamame Nutarime išdėstyta (daugumos Komisijos narių) pozicija, neva nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar negali būti valdoma lygtinio paleidimo sąlygomis, yra neatitinkanti realių faktinių aplinkybių, nes itin mažas nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis rodo apie minimalią pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Komisijos priimto Nutarimo motyvai yra išimtinai formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus. Iš išdėstyto aukščiau darytina išvada, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutą. Be to, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Juo labiau, kad nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu – intensyvi priežiūra. Nuteistojo faktiškai atlikta bausmės dalis atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų, t. y. įstatyme numatytą 1/2 teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2022 m. vasario 12 d. Manytina, kad laikas praleistas įkalinimo įstaigoje yra daugiau nei pakankamas norint tęsti nuteistojo resocializaciją už įkalinimo įstaigos sienų ir neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis elgiasi pavyzdingai, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, motyvuotas dalyvauti elgesio korekcijos programose ar intervencinėse priemonėse. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turėtų darbą, dirbtų UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat turėtų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kurioje yra sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad I. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, už ką jam paskirta subendrinta 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė. Iš I. S. ir R. M., E. M., M. A., M. R., I. S., G. V. solidariai priteista nukentėjusiesiems T. B. ir T. K. po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu I. S. apeliacinis skundas buvo atmestas, tačiau solidariai priteista nukentėjusiojo T. B. naudai suma neturtinei žalai atlyginti padidinta iki 7 000 eurų, papildomai T. B. naudai solidariai iš nuteistųjų R. M., E. M., M. A., M. R., I. S., G. V. priteista 258,91 eurų turtinei žalai atlyginti ir 500 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuteistojo atliekamos bausmės pradžia 2020 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 10 d. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2022 m. vasario 12 d. Šio skundo nagrinėjimo metu neatliktos bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai 22 dienos.

Įvertinęs Komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. Nutarime Nr. 58-242 išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo I. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: baigė dalyvavimą programoje „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa“; dalyvavo 16 val. trukmės asmeninės patirties grupiniuose mokymuose „Įsisąmonimu grįstas streso valdymas“, kuriuos vedė psichologė psichoterapeutė; dalyvavo programoje, skirtoje kriminalinės subkultūros prevencijai; 2021 m. nuteistasis kreipėsi į įstaigos psichologą dėl savo kriminogeninių veiksmų valdymo galimybės; 2021 m. lapkričio mėnesį nuteistasis pakartotinai kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą dėl intervencinių priemonių poreikio; nuo 2022 m. sausio mėnesio pradžios iki 2022 m. sausio 19 d. vykdė individualią psichologinę intervenciją pagal išskirtus kriminogeninius poreikius; 2021 m. spalio 11 d. su nuteistuoju buvo kalbėtasi apie alkoholio vartojimo pasekmes, apie kylančias problemas piktnaudžiaujant alkoholiu, išaiškinta, kad alkoholio vartojimas yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė; nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 7 d. nuteistasis dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo temomis programoje; dalyvavo programoje „Karjeros portretai“; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje – paskaitoje apie dėkingumą, taip pat labdaros organizacijos surengtame muzikos koncerte, sporto šventėje. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad I. S. bausmės atlikimo metu įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją. 2022 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus įsakymu nuteistajam buvo leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla, laikantis teisės aktų reikalavimų – (duomenys neskelbtini). Komisija vertino ir nustatė, kad I. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nevengė įsitraukti į nemokamų darbų atlikimą pataisos įstaigoje, t. y. bibliotekoje suklijavo 7 knygas, krovė makulatūrą, tvarkė bendro naudojimo patalpas, sporto aikštelę, sutvarkė palanges, perrinko daiktus.

Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę nustatyta, kad I. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. (į bausmę jam buvo įskaitytas laikotarpis nuo 2015 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. spalio 17 d.). Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptacijos sunkumais, negauta. Struktūruotoje aplinkoje nuteistasis geba valdyti savo emocijas, susikoncentruoti į tam tikrą kryptingą veiklą. Apie nuteistojo smurtinio elgesio apraiškas pataisos įstaigoje duomenų nėra. I. S. pataisos įstaigos psichologui pripažįsta ankščiau turėjęs problemų dėl impulsyvumo, tačiau tvirtina, kad sustiprinti savikontrolę bei į situacijas reaguoti ramiau jam padeda gilinimasis į rytų kultūrą ir meditaciją.

Teismas įvertina tai, kad I. S. dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos Komisijoje buvo svarstomas trečią kartą. Prieš tai svarstymo metu Komisija (3 balsai prieš 1 balsai už) netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendaciją tęsti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą ir įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje. I. S. viso teistas 3 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų, pirmą kartą nuteistas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Nuteistasis pripažino šaunamųjų ginklų neteisėtą įgijimą ir laikymą, dėl nusikalstamos veikos parodymus duoti sutiko, kaltinimus suprato, tačiau teigė, kad nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys.

Spręsdama dėl lygtinio paleidimo Komisija atsižvelgė į tai, kad bausmės vykdymo laikotarpiu I. S. 2 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, įvertino asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nebuvo baustas drausmine ir administracine tvarka, bausmės atlikimo metu gali būti charakterizuojamas kaip teigiamai besielgiantis asmuo, tačiau tai natūraliai privaloma nuteistojo asmens elgesio išraiška ir nėra vienintelė sąlyga lemianti sprendimą dėl asmens lygtinio paleidimo.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis I. S. palaiko socialinius ryšius su mama, seserimi. Turi žmoną ir du vaikus. Jo santykiai su šeima yra glaudūs. Interviu metu nuteistasis teigė, kad jo šeimos ryšiai yra stiprūs, o artimi ir palaikantys santykiai su žmona, pastangos juos išlaikyti yra vienas iš apsauginių veiksnių, motyvuojančių jį bausmės atlikimo metu koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Skunde nuteistasis teigė, kad jo buvimas su savo artimaisiais šiuo metu yra reikalingas daugiau nei bet kada, kadangi nuteistojo motinos sveikatos būklė yra labai sunki, jai yra reikalinga nuolatinė pagalba buityje. Tvirtino, kad be kitų asmenų pagalbos jo mama nesugeba ir neturi galimybių pasirūpinti namų ūkio veikla, asmenine higiena, maistu, apranga, savo sveikata ir pateikė teismui savo mamos N. S. medicininį pažymėjimą. Teismas teigiamai vertina nuteistojo rūpestį dėl mamos sveikatos, tačiau pažymi, kad tiek pateikdamas skundą, tiek interviu metu pataisos įstaigoje nuteistasis nurodė, kad jo šeimos santykiai yra artimi, glaudūs, todėl darytina išvada, kad mama turėdama dar vieną vaiką, du anūkus ir anytą, nėra palikta viena be priežiūros. I. S. teigimu, pagrindinės jo pajamos iki suėmimo buvo atlygis už darbinę veiklą. Pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų turto valdymo skyriaus pažymą, įstaiga nuteistojo vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Bausmės atlikimo laikotarpiu solidariai su kitais skolininkais atlygino teismo priteistą turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pats nuteistasis neigia kada nors vartojęs narkotines medžiagas. Kalbėdamas apie alkoholį, nuteistasis pabrėžia, kad priklausomybėms svaigalams jis niekada neturėjo, tačiau pramoginio vartojimo klausimu ankščiau buvo sunku atsispirti kitų asmenų neigiamai įtakai. Pastaraisiais metasi propaguoja tik sveiką gyvenimo būdą, pateikdamas skundą teismui nurodė, kad jam nusiraminti padeda gilinimasis į rytų filosofiją (budizmas, meditacija). I. S. nėra socialinėje atskirtyje, bendrauja su draugais, esančiais laisvėje. Į psichikos sveikatos priežiūros įstaigas bei specialistus dėl psichologinių problemų nuteistasis nesikreipė, jam taip pat nėra būdingas savęs tyčinis žalojimas ar suicidinis elgesys. Nuteistojo tarpasmeniniai socialiniai įgūdžiai adekvatūs, konstruktyvų kontaktą pokalbio metu gali užmegzti ir palaikyti. Struktūruotoje aplinkoje nuteistasis geba valdyti savo emocijas, vengia konfliktinių situacijų. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti su nuteistojo mąstymu ir elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai: spontaniškas elgesys, negalvojant apie pasekmes, klaidų kartojimas, nepasimokant iš ankstesnio patyrimo, nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgūdžiai. Teismas teigiamai vertina nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis bausmės atlikimo metu turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį, t. y. vykdo individualią veiklą pagal pažymą, (duomenys neskelbtini). Be kita ko, nuteistasis nurodė, kad iki laisvės atėmimo bausmės pradžios (duomenys neskelbtini) metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. rugpjūčio 7 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą“, kurioje nurodyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju I. S. bus priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis bausmės atlikimo metu net tik stengiasi ir dirba, tačiau dar 2021 m. įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją. Su skundu teismui pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad I. S. 2022 m. birželio 27 d. sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini) mokyklą ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Be to, tęsia dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse bei kitose pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau teismo vertinimu nuteistojo nurodytos aplinkybės neatsveria socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos Nutarime nurodytų ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.

Išanalizavęs visas aplinkybes ir nuteistojo asmens bylą teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad I. S. tinkamai elgėsi bausmės atlikimo metu, tačiau dar nepadarė tokio lygio ir neabejotinos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Teismas įvertina ir tai, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. nuteistajam buvo atliktas smurtinio elgesio rizikos vertinimas (taikant HCR-20 metodiką) ir nustatyta žema I. S. smurtinio elgesio rizika. Be to, vertinant I. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (sistema „OASys“) nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau taip pat išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Reikšmingi ir išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nustatyti 6 jų), kuriais nuteistasis gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, yra pagrindas pripažinti, kad egzistuojantis pažangos trūkumas yra sąlyga, neleidžianti vienareikšmiškai pripažinti galimą lygtinį nuteistojo paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika šiuo metu yra reikšmingai priklausanti nuo paties I. S. spontaniško elgesio, negalvojant apie pasekmes; klaidų kartojimo, nepasimokant iš ankstesnio patyrimo, nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgūdžiai, poreikių formavimo ir reguliavimo įgūdžių stoka visuomenei priimtinais būdais bei elgesiu, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis. Minėti dinaminiai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo I. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pats nuteistasis iki šiol nelinkęs pripažinti teismų pripažintą neabejotiną faktą, kad I. S. nusikalto ir veikė būdamas nusikalstamo susivienijimo nariu.

Remiantis išdėstytu teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo žemą elgesio riziką, taip pat žemą smurtinio elgesio riziką, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo, bausmės atlikimo metu) ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – Komisijos Nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis I. S. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – yra pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. To nepaneigia ir dvi atskiros Komisijos narių nuomonės, kurios grįstos pasisakant ne apie visus, o tik atsižvelgiant į teigiamus nuteistojo duomenų įvertinimus.

Skunde nuteistasis be kita ko, nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti Komisijos posėdžio metu, kuomet buvo svarstomas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, nors tokį norą jis išreiškęs buvo. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendė skundu keliamus klausimus dėl Komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 58-242 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam I. S. teisėtumo ir pagrįstumo. Skundo dalykas teismui yra Komisijos priimtas nutarimas. Šiame kontekste pasakytina, kad klausimo nagrinėjimo dalykas nėra Komisijos posėdžio eiga, jos sudarymas, dėl ko šie skundo nagrinėjimo argumentai, kiek tai nebuvo susiję su priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, paliekami nenagrinėtais. Tam, kad teoriškai įmanomas procedūrinis pažeidimas visgi būtų pašalintas, šio skundo nagrinėjimo metu teismas atsižvelgia ir įvertina visus I. S. nurodytus argumentus jo rašytiniame skunde, nebūtinai atsakant ir detalizuojant kiekvieno iš jų vertinimą šioje nutartyje.

Pastebėtina, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarime Nr. 58-242 yra pateiktos 2 (dvi) atskirosios nuomonės taikyti nuteistajam I. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kurios iš esmės motyvuojamos tuo, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei žema smurtinio elgesio rizika, nuteistasis vykdo pateiktas ankstesnes Komisijos rekomendacijas, pradėjo vykdyti individualią veiklą, 2 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, administracine ir drausmine tvarka nebaustas, įsitraukė į nemokamų – gerbūvio darbų atlikimą pataisos įstaigoje. Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog I. S. elgesys pakoreguotas nepakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui.

Remiantis išdėstytu sprendžia, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl ko yra per anksti I. S. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. 58-242, kuriuo atsisakyta taikyti I. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu

nutarė:

atmesti I. S. skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 58-242 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam I. S..

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.