Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. RV-22-5806 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. J. paskirta galutinė 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 5 d.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 14 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-5806 nutarta taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 23 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. birželio 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodyta, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas šešis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija nurodo ir tai, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius, todėl Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. RV-22-5806 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apylinkės teismo vertinimu, nuteistasis šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. skundas atmetamas

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

8. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be kita ko, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo V. J. skundo argumentus, sprendžia, kad žemesnysis teismas visas šias aplinkybes įvertino tinkamai ir jomis pagrindė savo išvadas, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo. Daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes naujų aplinkybių, kurios dar nebūtų įvertintos ir turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Nagrinėjamu atveju V. J. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Pabrėžtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau atsakant į skundo argumentus taip pat pabrėžtina, kad tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

11. Iš 2024 m. Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir Išvada) matyti, kad 2020 m. lapkričio 19 d., 2021 m. liepos 19 d., 2022 m. rugsėjo 13 d., 2023 m. balandžio 18 d., 2023 m. lapkričio 9 d., 2024 m. balandžio 22 d. taikant OASys metodiką V. J. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės pradžia nagrinėjamu atveju skaičiuojama nuo 2019 m. spalio 11 d. Pastebėtina, kad vidutinė nusikalstamo elgesio rizika iš esmės nemažėja ir išlieka nepakitusi nuo visą bausmės atlikimo laikotarpį, tai yra pakankamai ilgą laiko tarpą, kas reiškia, kad per didesnį nei ketverių su puse metų laikotarpį neužfiksuota esminė nuteistojo pažanga, kuri sumažintų šią riziką iki minimalios.

12. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistojo V. J. atžvilgiu yra konstatuoti 1 (vienas) statinis ir 4 (keturi) dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Pažymėtina ir tai, kad būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kaip matyti, V. J. atžvilgiu nustatyti tokie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos (nusikaltimas susijęs su finansine motyvacija); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais); mąstymas ir elgesys (ankstesnis nepakankamas požiūris į nusikalstamą veiką, savo elgesio pasekmių neįvertinimas); nuostatos (padarė administracinį nusižengimą). Nors apeliantas skunde ir nurodo, kad administracinės nuobaudos jo atžvilgiu nebegalioja, tačiau laisvės atėmimo metu padaryti administraciniai nusižengimai visgi dar išlieka nuteistojo nuostatų srityje ir ši sritis dar yra koreguotina. Kaip minėta, laisvės atėmimo bausmę V. J. atlieka nuo 2019 m. spalio 11 d., tačiau nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis vis tik neleidžia konstatuoti akivaizdžios ir esminės nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu nustatyti apsauginiai veiksniai (gyvenimo sąlygos (turi gyvenamąją vietą); išsilavinimas, mokymaisis ir galimybė įsidarbinti (įgijo išsilavinimą, lavino savo darbinius įgūdžius); ryšiai (socialiai nėra atsiskyręs, palaiko socialinius ryšius); psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotikų) nevartojimas; emocinė gerovė (adekvati savivertė) savo esme minėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių niekaip nepadengia. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, daugelis iš šių veiksnių egzistavo ir nuteistajam padarant tyčinius nusikaltimus, tačiau, kaip matyti, nuo nusikalstamo elgesio jo tai nesulaikė.

13. Pritariant skundo argumentams neneigtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta nemažai duomenų, kurie teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis dirba, yra darbingas. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuotas teigiamas pokytis dėl nuteistojo stebimų teigiamų nuostatų akademinės ir darbinės veiklos atžvilgiu, kadangi asmuo siekė įsidarbinti būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir lavinti turimus darbinius įgūdžius, kadangi kurį tai laikotarpį jis dirbo, taip pat jis mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įsitraukė į resocializacijos procesą ir vykdė individualiame resocializacijos plane jam skirtas priemones: dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, numatytose tikslinėse elgesio korekcijos programose; tinkamai laikėsi režimo reikalavimų ir nebuvo baustas nuobaudomis, o už mokymąsi ir nepriekaištingą elgesį buvo skatinamas. Teigiamas pokytis akcentuojamas ir dėl oficialaus pragyvenimo šaltinio susiradimo ir turimų finansinių įsiskolinimų visiško padengimo, o taip pat dėl gebėjimo analizuoti savo elgesį ir ieškoti alternatyvių problemų sprendimo būdų.

14. Aukštesnio teismo vertinimu, nežiūrint į šiuos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, visgi akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad toliau jo elgesio teigiamų pokyčių būtų galima siekti neizoliavus jo nuo visuomenės, nenustatyti. Nors nuteistasis ir daro pažangą siekdamas valdyti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, kaip minėta, ši rizika vis dar išlieka nustatyta vidutinė. Juolab, iš bylos duomenų matyti, kad V. J. yra nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų bei pasikėsino įvykdyti psichotropinių medžiagų kontrabandą. Nusikaltimus nuteistasis įvykdė / pasikėsino padaryti veikdamas bendrininkų grupėje su A.T. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad V. J. palaiko ryšius su Rusijoje esančiais asmenimis, kurie jam perduoda narkotines medžiagas. Visa tai rodo, kad buvęs nuteistojo draugų ir pažįstamų ratas galėjo būti siejamas su jo nusikalstamu elgesiu. Nors atliekant bausmę akcentuojamos V. J. pastangos keisti savo gyvenimo būdą, tačiau dinaminis kriminogeninis veiksnys „Gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas su bendrininkais)“, kaip matyti, vis dar išlieka aktualus. Nuteistojo pasiryžimas tolesnei pozityviai savo elgesio kaitai taip pat vis dar neužtikrina jo pakankamo mąstymo ir elgesio (susijusių su ankstesniu nepakankamu požiūriu į nusikalstamą veiką, savo elgesio nepakankamu neįvertinimu) korekcijos. Tuo tarpu laisvės atėmimo metu V. J. padaryti du administraciniai nusižengimai visgi liudija, kad grįžus į visuomenę dėl įstatymų laikymosi nuteistajam vis dar gali iškilti sunkumų (dinaminis kriminogeninis veiksnys „Nuostatos“). Aktualia išlieka ir sritis „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ (V. J. nusikaltimai susiję su finansine motyvacija). Nors nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje kurį tai laikotarpį užsiėmė darbine veikla (nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2021 m. spalio mėnesio nedirbo, finansiškai buvo išlaikomas artimųjų, vėliau įsidarbino ir keisdamas darbovietes darbinę veiklą tęsė iki 2024 m. kovo 28 d., nuo 2024 m. kovo 29 d. nedirba dėl etatų mažinimo), tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nesugebėjimas savęs įtvirtinti darbinėje veikloje (oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų) galėtų tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių.

15. Skunde V. J. nurodo, kad laivėje yra būtina jo pagalba ir palaikymas sergančiai žmonai bei senyvo amžiaus tėvui. Įrodymų, galinčių patvirtinti, kad be nuteistojo laisvėje nėra kitų asmenų, galinčių pasirūpinti šiais jo artimaisiais, nuteistasis aukštesniam teismui nepateikė.

16. Nors nuteistasis skunde ir deklaruoja didelį norą toliau taisytis būnant laisvėje, tačiau aptartų aplinkybių visuma aukštesniam teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo V. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo spręsti, kad žemesnysis teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tiek nuteistojo elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina jį teigiamai, bet visų jų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, kad V. J. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, todėl nėra pagrindo tenkinti jo skundą ir naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.