Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-09-24 · Administracinė byla Nr. eI2-4304-816/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-09-24
Bylos Nr.
eI2-4304-816/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06349-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
L. P.
Atsakovas
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešosios tvarkos biurui
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Administracinė byla Nr. eI2-4304-816/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06349-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei N. K.,dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovei advokatei R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viešosios tvarkos biurui, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro (toliau – Policijos departamentas) 2024 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 5-S-33816 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“.

Nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 10 d. atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymas netenkintas tuo pagrindu, kad Lietuvos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) atsakovui pateikė duomenis, jog pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) pilietybę ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 49 dalimi ir 11 straipsniu, Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos piliečiai neturi teisės Lietuvoje turėti ginklų.

Paaiškina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietybę turi, nes pareiškėjo močiutė turėjo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Pažymi, kad pareiškėjas faktiškai visada gyvena Lietuvoje. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje. Kaip nuolat Lietuvoje gyvenančiam asmeniui, pareiškėjui 2021 m. liepos 5 d. buvo išduotas leidimas turėti (nešioti) ginklus, galiojimo terminas – iki 2026 m. liepos 5 d. Pareiškėjas nuo 2006 m. liepos mėn. turi medžiotojo bilietą ir ginklas jam buvo reikalingas medžioklei.

Nurodo, kad 2024 m. pavasarį pareiškėjas pradėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūrą. Teisinių procedūrų tvarkymui pareiškėjas pasitelkė (duomenys neskelbtini) gyvenantį asmenį (I. V.). 2024 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje pareiškėjo įgaliotas asmuo, atvykdamas į Lietuvą, atvežė pareiškėjui 2024 m. liepos 5 d. datuotą (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. 119-II „apie (duomenys neskelbtini) pilietybės neturėjimą“, kuria buvo pažymėta, jog P. L., H., gim. (duomenys neskelbtini), neįgijo (duomenys neskelbtini) pilietybės ir pagal (duomenys neskelbtini) pilietybės įstatymą nėra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. neturi savo žinioje (duomenys neskelbtini) piliečio paso. Pareiškėjas nėra ir negali būti laikomas (duomenys neskelbtini) piliečiu. Teigia, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjui Tauragėje yra išduotas Lietuvos Respublikos kelionės dokumentas kaip asmeniui be pilietybės. Dėl to, pareiškėjo vertinimu, duomenys, kuriais vadovavosi Policijos departamentas, buvo pasenę ir nebeaktualūs skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, nes tam momentui, kai pareiškėjas kreipėsi su savo 2024 m. rugsėjo 10 d. prašymu dėl leidimo jam laikyti (nešioti) ginklą, jis jau buvo netekęs (duomenys neskelbtini) pilietybės.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, jis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) numatytus kriterijus ir reikalavimus, kada fiziniams asmenims gali būti suteikta teisė turėti (nešiotis) ginklą: (i) pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje turintis fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ir kuriam yra išduotas tai patvirtinantis dokumentas; (ii) pareiškėjas nebėra (duomenys neskelbtini) pilietis, ką patvirtina 2024 m. liepos 5 d. datuota (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. 119-II „apie (duomenys neskelbtini) pilietybės neturėjimą“; (iii) pareiškėjas atitinka kitus GŠKĮ reikalavimus asmenims, kuriems gali būti išduotas leidimas turėti ir nešioti ginklą, turi interesą turėti ginklą medžioklei.

Atsiliepimas

Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjo 2024 m. rugsėjo 10 d. prašymą nustatyta, kad pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) pilietybę ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, todėl vadovaujantis GŠKĮ 2 straipsnio 49 dalimi ir 11 straipsniu, leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui negalėjo būti išduotas.

Policijos departamentas abejoja dėl pareiškėjo nurodomoje pažymoje pateiktos informacijos, nes praėjus daugiau kaip mėnesiui po minėtos pažymos išdavimo apie (duomenys neskelbtini) pilietybės neturėjimą, L. P. toliau sėkmingai naudojosi jam išduotu (duomenys neskelbtini) piliečio pasu, nors pagal pažymoje pateiktą informaciją, 2024 m. liepos 5 d. jis nebuvo įgijęs (duomenys neskelbtini) pilietybės ir pagal (duomenys neskelbtini) pilietybės įstatymą nebuvo (duomenys neskelbtini) piliečiu.

Pažymi, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad informacija apie pareiškėjo turėtą (duomenys neskelbtini) pilietybę, skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo netiksli. Nors pareiškėjas teigia, kad 2024 m. pavasarį pradėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūras, tačiau į bylą konkrečių įrodymų, susijusių su pilietybės atsisakymu, nepateikia (pvz., prašymo panaikinti minėtą pilietybę, pilietybės atsisakymo prašymo, adresuoto atitinkamoms institucijoms, ir pan.). Pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas neįgijo (duomenys neskelbtini) pilietybės, o ne tai, kad pareiškėjui panaikinta / atsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės. Pareiškėjo į bylą pateiktas įgaliojimas, skirtas kitam fiziniam asmeniui atstovauti (duomenys neskelbtini) institucijose, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas inicijavo (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūras ir jam pilietybė buvo panaikinta. Taigi, pareiškėjas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad jis nėra (duomenys neskelbtini) pilietis.

Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) institucijų išduoti dokumentai ir juose pateikiama informacija vertinama kaip nepatikima. Tai yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nagrinėdamas administracines bylas (pvz., LVAT 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1994-575/2025 ir kt.). Be to, pareiškėjas skunde patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) piliečio pasu jis naudojosi 2024 m. rugpjūčio 12–14 d. kelionėje iš Lietuvos į Norvegiją, t. y. daugiau nei po mėnesio nuo minėtos Pažymos išdavimo. Taigi, pats pareiškėjas Pažymos nevertina kaip patikimos, kadangi, net ir turėdamas informacijos, jog jam panaikinta (duomenys neskelbtini) pilietybė, keliavo su (duomenys neskelbtini) pasu per kelias valstybes. Tai tik patvirtina, kad Pažymoje pateikta informacija nėra teisinga, o pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Nepriklausomai nuo Pažymoje pateiktos informacijos, pareiškėjas laiko save (duomenys neskelbtini) piliečiu ir naudojasi jos pasu.

Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, kodėl tik jo įgaliotam asmeniui 2024 m. rugpjūčio mėn. pab., atvežus Pažymą, sužinojo, kad jis nebėra (duomenys neskelbtini) pilietis.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2810 „Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose denonsavimo“ denonsavo 1992 m. liepos 21 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Šios sutarties denonsavimas įrodo, kad bet koks Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimas teisinės pagalbos srityje (šiuo atveju – išduotų Rusijos Federacijos institucijų dokumentų tikrumo patikrinimo srityje) nėra įmanomas. Dėl to, Lietuvos Respublikos valstybės institucijos neturi galimybių kreiptis į atitinkamas (duomenys neskelbtini) institucijas dėl patvirtinimo, kad pareiškėjas atsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės.

VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Policijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Policijos departamento sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti, rėmėsi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. pradėjo (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo procedūrą. (duomenys neskelbtini) pilietybės neturi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl Policijos departamento 2024 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 5-S-33816, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta:

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Policijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Policijos departamentas skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis GŠKĮ 2 straipsnio 49 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi, Įstatymu ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V- 362 14 punktu, 2024 m. rugsėjo 24 d. iš VSD raštu Nr. 18-8708, nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo. Skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad pareiškėjas atsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos.

Pagal GŠKĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 24 d.) 11 straipsnio 1 dalį nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis šiems tikslams: medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai, kolekcijoms sudaryti, mokymui, moksliniam tyrimui, šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti, kitiems tikslams, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims ir susitarimams.

GŠKĮ 2 straipsnio (Pagrindinės šio įstatymo sąvokos) 49 dalyje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas – Lietuvos Respublikos pilietis arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje turintis fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (išskyrus Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčius Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečius).

Byloje yra pateiktas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės skyriaus (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad Migracijos departamentas nedisponuoja informacija apie tai, kad asmuo būtų atsisakęs (duomenys neskelbtini) pilietybės. 2024 m. vasario 22 d. Migracijos departamente buvo priimtas (duomenys neskelbtini) piliečio L. P. (L. P.), gim. (duomenys neskelbtini), prašymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, kuris 2024 m. gegužės 2 d. buvo perduotas nagrinėti Pilietybės reikalų komisijai. 2024 m. gruodžio 18 d. Pilietybės reikalų komisija priėmė sprendimą rekomenduoti Respublikos Prezidentui nesuteikti asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybės, nes pilietybės suteikimas jam neatitiktų Lietuvos Respublikos interesų. Pažymėjo, kad sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo / nesuteikimo priima Respublikos Prezidentas. Apie priimtą Respublikos Prezidento sprendimą asmuo bus informuotas. 2024 m. rugpjūčio 26 d. asmuo kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo ir pateikė (duomenys neskelbtini) institucijos 2024 m. liepos 5 d. pažymą Nr. 119-? apie (duomenys neskelbtini) pilietybės neturėjimą. Migracijos departamentui 2024 m. rugpjūčio 28 d. pateiktame paaiškinime asmuo nurodė, kad, jam pradėjus (duomenys neskelbtini) atsisakymo procedūrą, (duomenys neskelbtini) institucijos nustatė, kad jam neteisėtai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas. Remiantis pateiktais dokumentais, Migracijos departamentas asmeniui 2024 m. rugsėjo 5 d. išdavė leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2024 m. rugsėjo 16 d. išdavė kelionės dokumentą, kaip asmeniui be pilietybės.

VSD 2024 m. rugsėjo 24 d. rašte siųstame Policijos departamentui nurodė, kad L. P., gim. (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) pilietybę ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 49 dalies ir 11 straipsnio, Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos piliečiai neturi teisės Lietuvoje turėti ginklų.

Byloje yra pačio pareiškėjo parteikta (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 28 d. pažyma dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso statuso, kurioje patvirtinama, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. V. I. V. pagal įgaliojimą pateikė du pasus, išduotus P. L., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, patvirtinantį (duomenys neskelbtini) piliečio asmens tapatybę (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2008 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, patvirtinantį (duomenys neskelbtini) piliečio asmens tapatybę už (duomenys neskelbtini) ribų, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. sausio 25 d., nurodyti pasai paimti ir sunaikinti kaip išduoti nepagrįstai, nes minėtasis asmuo neturi (duomenys neskelbtini) pilietybės.

Kaip minėta skundžiamas Sprendimas 2024 m. spalio 10 d. priimtas būtent tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas nepagrįstai atsisakius vertinti pareiškėjo pateiktus argumentus ir dokumentus dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo ir nepagrįstai konstatavus, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Atsakovui turėjo būti žinoma, kad Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 5 d. išdavė leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (Pilietybės grafoje pažymėta XXX) ir 2024 m. rugsėjo 16 d. išdavė pareiškėjui kelionės dokumentą, nurodant, jog jis asmuo be pilietybės. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 4 straipsnio 1 dalį Policijos departamentas turi bendradarbiauti su Migracijos departamentu. Būtent Migracijos departamentas įgyvena valstybės politiką migracijos klausimais ir valstybės politiką asmens dokumentų išdavimo klausimais. Šiuo atveju skundžiamas administracinis sprendimas priimtas neišreikalavus ir visapusiškai neįvertinus reikšmingos informacijos, susijusios su pareiškėjo (ne)turėjimu kitos šalies pilietybės, kas lėmė nepagrįsto administracinio sprendimo priėmimą. Be to, po skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo pareiškėjas pateikė papildomą pažymą iš kilmės šalies institucijų, kuri taip pat turi būti papildomai įvertinta svarstant asmens prašymą dėl išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrindė, kad ginčijamas Policijos departamento Sprendimas priimtas visapusiškai neįvertinus reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl jo jis naikintinas kaip neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo L. P. skundą.

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro 2024 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 5-S-33816 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jovita Einikienė Saulius Jakaitis Violeta Petkevičienė