Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas R. Povilaitis Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00209-2012-1

2013 m. lapkričio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

nukentėjusiajai B. T.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. T. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo Z. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 145 str. 2 d. vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str.1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams devyniems mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 72² str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią nuteistasis privalo įvykdyti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką Z. T. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-03-10 iki 2012-03-12.

Nuosprendžiu iš Z. T. nukentėjusiajai B. T. priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. T. nuteistas už tai, kad jis sistemingai baugino žmones, panaudodamas psichinę prievartą, o būtent: laikotarpiais – nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio mėnesio, tiksli diena ir laikas nenustatyti, nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2012 m. vasario mėnesio pradžios iki 2012 m. kovo 10 d., 15 val. 20 min., įvairiu paros metu šeimai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, periodiškai – kartą per dvi savaites – B. T. ir savo dukrą J. T. iškeikdavo necenzūriniais žodžiais: „kekšė, kurva, prostitutė, sterva“ bei savo vaikų – L., S. ir J. T. akivaizdoje grasino nužudyti B. T., nukentėjusiesiems B., L., S. ir J. T. turint pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl teisėjo šališkumo ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog Šilutės rajonos apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nuosprendis, kuriuo Z. T. nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nuteistojo kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, tinkamai kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką, paskyrė nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį atitinkančią bausmę ir tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

BK 145 str. 2 d. numatyta atsakomybė už žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia žmogaus bauginimu, subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia. Terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui.

Nors nuteistasis Z. T. savo kaltės dėl sistemingo žmonių bauginimo, panaudojant psichinę prievartą, nepripažino, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, bei teisiamojo posėdžio metu pats apklausęs tiek nukentėjusiąją, tiek nuteistąjį, kuris duoti parodymus atsisakė, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Z. T. kaltės. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, grindė Z. T. kaltę ne tik nukentėjusiosios B. T. parodymais, bet ir kitais nuosekliais bei vienas kitą papildančiais kitų nukentėjusiųjų L. T., J. T., S. T. parodymais, liudytojų V. M., Z. B., S. S. J., A. P. J., D. P. parodymais, protokolu-pareiškimu, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2012-12-20 raštu Nr. 85-94-S-13223 ir jo priedais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kt. įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir pagrįstai nurodė, kodėl Z. T. veiksmai laikytini sistemingu savo buvusios žmonos ir vaikų bauginimu, panaudojant psichinę prievartą. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, ir mano, kad pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai ir neabejotinai teigti, jog Z. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o jo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia išsamiai motyvuotų nuosprendžio išvadų.

Apeliaciniame skunde Z. T. nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo kaltinamas pagal du BK straipsnius – 145 str. 2 d. ir 155 str. 2 d., o teismas nuteisė jį tik pagal BK 145 str. 2 d., tačiau nuosprendyje nepasisakė, kad jis išteisinamas pagal BK 155 str. 2 d, todėl mano, jog pažeidė BPK 307 str. 2 d. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad ši baudžiamoji byla buvo perduota pagal tris baudžiamojo kodekso straipsnius, tačiau Z. T. nuteistas tik pagal vieną straipsnį, t. y. BK 145 str. 2 d., o iš aprašomosios nuosprendžio dalies ir rezoliucinės dalies neaišku kur dingo du straipsniai. Prokuroro manymu, tai padaryta nuteistojo naudai, todėl nuosprendis dėl teismo šališkumo turėtų būti panaikintas ir perduotas iš naujo nagrinėti kitam teisėjui.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog iš tiesų, 2012-06-12 kaltinamajame akte Z. T. buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d., pagal BK 145 str. 2 d. ir pagal BK 155 str. 2 d., Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas 2012-06-22 nutartimi perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal šias nusikalstamas veikas. Tačiau 2012-09-19 Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė, vadovaudamasi BPK 256 str. 3 d., pateikė teismui prašymą dėl kaltinamajame akte kaltinamojo Z. T. padarytos veikos faktinių aplinkybių patikslinimo ir jo veikos kvalifikavimo pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, t. y. paprašė pakeisti kaltinamajame akte esantį Z. T. nusikalstamų veikų kvalifikavimą ir kvalifikuoti jo padarytas nusikalstamas veikas pagal du straipsnius – BK 145 str. 2 d. ir BK 155 str. 2 d (b. l. 124). O Šilutės rajono apylinkės teismas, 2013-04-18 priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį Z. T. atžvilgiu, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodė, jog Z. T. veika kvalifikuotina tik pagal vieną – BK 145 straipsnio 2 dalį, nes jis sistemingai, kaltinime nurodytais laikotarpiais, baugino buvusią žmoną ir šeimos narius, siekdamas jiems sukelti stresą, nerimą, baimę, panaudodamas psichinę prievartą, pasireiškiančią įžeidžiančiais, grasinančiais žodžiais ar veiksmais. Kadangi įžeidimas žodžiu yra psichinės prievartos išraiška, todėl Z. T. veiksmai papildomai nekvalifikuotini pagal BK 155 straipsnio 2 dalį (b. l. 182). Todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, prokuroro prašymas naikinti nuosprendį dėl teismo šališkumo ir perduoti jį iš naujo nagrinėti kitam teisėjui, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas ir Z. T. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neišteisino jo pagal BK 155 str. 2 d. ir tuo pažeidė BPK 307 str. 2 d. nuostatas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas papildomai nekvalifikavo Z. T. veiksmų pagal BK 155 str. 2 d., kadangi BK 145 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai apima BK 155 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, todėl Z. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas tik pagal vieną BK straipsnį, t. y. BK 145 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu Z. T. nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo priteistu civiliniu ieškiniu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai B. T. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pakankamai atsižvelgė neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalą, jo turtinė ir (ar) šeiminė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tačiau kartu turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems. Teismų praktikoje nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes.

Faktiniai bylos duomenys liudija, jog dėl Z. T. nusikalstamų tyčinių veiksmų B. T. susirgo depresija, dėl ko iki šiol nuolat lankosi pas specialistus. Tai patvirtina byloje esantis medicininis dokumentas – UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta B. T. diagnozė: mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas (F 41.2), somatoforminė ir autonominė disfunkcija (F45.3) (b. l. 34), bei liudytojos gydytojos L. Š., kuri diagnozavo nukentėjusiajai ligą ir šiuo metu ją gydo, parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu (b. l. 174-175). Be to, byloje esantys ir kiti duomenys (kitų nukentėjusiųjų – vaikų parodymai, liudytojų – artimų giminaičių, kaimynų parodymai, policijoje užregistruotų pareiškimų-protokolų, išrašų iš Policijos registruojamų įvykių registrų) matyti, jog B. T. nuolat kentė Z. T. psichinį smurtą, jo bauginimus, įžeidinėjimus bei grasinimus užmušti, sužaloti ir pan. Taip pat pažymėtina, jog psichinę prievartą Z. T. sistemingai naudojo prieš fiziškai už save silpnesnius asmenis – savo buvusią žmoną ir vaikus, be to, tai darė namuose, aplinkoje, kurią nukentėjusioji B. T. ir jos vaikai laikė saugia. Todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus ir prarado saugumo jausmą, šie visi veiksniai jau padarė bei gali daryti ir ateityje neigiamą įtaką jos gyvenimo kokybei. Tai neabejotinai atitinka CK 6.250 str. aptartą neturtinės žalos turinį.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, reikia atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2004-08-02 dirba UAB (duomenys neskelbtini), t. y. turi darbą, yra sąlyginai jauno amžiaus darbingas žmogus, todėl turi realias galimybes atlyginti pirmosios instancijos priteistą neturtinę žalą.

Be to, pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala atitinka ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, kadangi tokio pobūdžio bylose nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos sumos paprastai svyruoja nuo 3 000 iki 20 000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-542/2011 – 3 000 Lt, Nr. 2K-341/2010 – 20 000 Lt, Nr. 2K-164/2012 – 4 000 Lt, Nr. 2K-627/2012 – 6 000 Lt, Nr. 2K-617/2012 – 5 000 Lt.).

Taigi, įvertinusi pirmiau aptartas nustatytas nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo nukentėjusiajai priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma yra reali ir pagrįsta, proporcinga teismo konstatuotiems neigiamiems padariniams ir galinti suteikti B. T. piniginę satisfakciją, be to, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų formuojamą praktiką.

Apeliacinės instancijos teismas, baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu sprendžia, jog išteisinti Z. T., ar kitokiu būdu keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį jo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Z. T. apeliacinį skundą atmesti.