- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- A-2044-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02902-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- K. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atsovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), po 1 000 Eur už kiekvieną dieną laikant jį Alytaus PN be čiužinio ir patalynės laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki dabar (skundo pateikimo diena 2018 m. gruodžio 4 d.).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1-R-213 redakcija) įtvirtinta, jog patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam laikui miegoti. Manė, kad ši nuostata jam netūrėtų būti taikoma, nes jis atlikinėja nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą – pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių, tačiau pareigūnai iš tokių pareiškėjo argumentų tik pasijuokė. Alytaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. įsakymo pagrindu iš pareiškėjo kasdien 16-ai valandų yra paimama patalynė ir čiužinys – paimamas 7 val. ir gražinamas 23 val. Manė, kad minėta nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatoms, draudžiančioms nuteistųjų kankinimą, žalojimą, orumo žeminimą bei žiaurų elgesį su jais. Taip pat pareiškėjas manė, kad tokiu būdu pareiškėjas yra baudžiamas antrą kartą. Patalynė buvo laikoma netinkamomis sąlygomis, o grąžinama nešvari, dulkėta. Paaiškino, kad dėl čiužinio ir patalynės paėmimo pareiškėjas yra verčiamas visa dieną stovėti arba sėdėti ant metalinės šaltos lovos arba suolo, negali pagulėti, paskauda nugara, neturi galimybės miegoti, turi kęsti šaltį, nuolat trūksta miego, būna psichologiškai išvargęs, nuolat kenčia fizinį ir dvasinį skausmą, dėl ko patiria nežmoniškas kančias.
Atsiliepimas
3. Alytaus PN, atstovaujantys atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašė atmesti jo skundą kaip nepagrįstą.
4. Paaiškino, kad Alytaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 8 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams ir kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atlikinėjo nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 19, be to, pareiškėjas priskirtas drausmės grupei. Čiužiniai, kaip ir visa patalynė, yra išimami įsigaliojus Vidaus tvarkos taisyklių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcijos pakeitimams, o būtent 220 punktui, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teigė, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 1-294 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ 1.3 punktu įtvirtinta Neteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkė, kuri numato patalynės pridavimą ir išdavimą. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, kamerų tipo patalpos buvo aprūpintos geros kokybės baldais, jų būklė gera.
5. Teigė, jog pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, todėl nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Nurodė, jog pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
6. Departamentas, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašė atmesti jo skundą kaip nepagrįstą.
7. Teigė, kad nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą (pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių už sistemingus pažeidimus arba itin piktybiškai pažeidinėjamą režimą), išimtis sudaroma tik dėl leidimo su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų leidžiamų turėti daiktų. Nuostata, jog nuobaudos – perkelti nuteistąjį į kamerų tipo patalpas vykdymo metu patalynė į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems nuteistiesiems be išimties. Pagal BVK 183 straipsnį bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Departamento direktoriui. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Departamentą su skundu dėl netinkamo Vidaus tvarkos taisyklių taikymo ar dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN nesikreipė, todėl Departamentas neturi duomenų kokiai grupei pagal BVK 72 straipsnį pareiškėjas Alytaus PN buvo priskirtas skunde nurodytu laikotarpiu, kokiu pagrindu jis buvo laikomas kamerų tipo patalpoje, ar buvo išleistas atskiras įsakymas dėl patalynės paėmimo ir kokiais baldais aprūpinta kamera, todėl neturi ir teismui negali pateikti informacijos apie pareiškėjo laikymo sąlygas Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad čiužinio ir patalynės paėmimas ne miegui nuteistųjų dienotvarkėje skirtu metu yra kankinimo forma ir nenurodė kokias neigiamas pasekmes patyrė. Teigė, kad pareiškėjas iš esmės išreiškia nepasitenkinimą bausmės atlikimo sąlygomis, teisiniu reglamentavimu, tačiau pažymėjo, jog jis nepateikė duomenų, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Manė, jog pareiškėjo nurodomi galimai įvairūs nepatogumai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai dėl laikymo Alytaus PN sąlygų yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taip pat manė, jog jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Teigė, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui K. Č., kurią jis galimai patyrė Alytaus pataisos namuose.
11. Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas; akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.). Pagal Aprašo 3 punktą suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Vadovaujantis Aprašo 1 priedu, nustatančiu laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas, patalynė: antklodė (1 vnt. 3 metams), čiužinus (1 vnt. 4 metams), pagalvė (1 vnt. 2 metams), patalynės komplektas (2 komplektai 1 metams), rankšluostis (2 vnt. 1 metams).
12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) (minėta, toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 220 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.
13. Patalynės pridavimo ir išdavimo laikas nustatytas Alytaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 1-294 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ 1.3 punktu patvirtintoje Nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkėje, pagal kurią patalynė priduodama 7.00–8.00 val., o išduodama – 22.30–23.00 val.
14. Apibendrinus teismas konstatavo, jog galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, kad paskyrus nuteistąjį atlikti bausmę, jis su savimi gali pasiimti tik Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte nustatytus daiktus, o patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pažymėjo, kad nagrinėjamos administracinės bylos medžiagoje esanti Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė patvirtina, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis (be kita ko, ir su patalynės išdavimo tvarka atliekant paskirtą bausmę).
15. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai (2 dalis), nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis (3 dalis). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą gali būti skiriamos nuobaudos. Nuobaudų skyrimo tvarką atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems reglamentuoja minėto kodekso 143 straipsnis. Šio straipsnio 3 ir 8 dalyse nurodyta, jog nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių (Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai). Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad apie nuobaudos, išskyrus žodžiu skiriamą nuobaudą, paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai.
16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog Alytaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 8 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda, numatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad pareiškėjui Pataisos namuose paskyrus drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams, patalynė buvo išduodama tik nustatytam miego laikui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nuobaudos vertinimas nėra nagrinėtinas šioje administracinėje byloje. Teismas šiuo atveju tik įvertino, ar atsakovo atstovas, išduodamas patalynę pareiškėjui tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas, įvertinęs Taisyklių 220 punktą ir Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, sutiko, kad pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikytus nuteistuosius perkėlus į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių, jiems neturėtų būti taikomas draudimas su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis). Tačiau Taisyklių 220 punktas nenumato išimčių, susijusių su patalynės į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išdavimu dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Taigi, pareiškėjo argumentus, kad jo atžvilgiu neturėjo būti taikomas Taisyklių 220 punktas dėl patalynės išdavimo, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
18. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su minėtu reglamentavimu ir nori čiužinį visą parą laikyti gyvenamojoje patalpoje, tačiau dėl minėtos aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostatos imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-434/2013).
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas nurodė, kad minėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog Alytaus PN veiksmai, kuriais laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šios nuobaudos vykdymo laikotarpiu nebuvo leista visą dieną turėti čiužinio kameroje, negali būti traktuojami kaip neteisėti.
20. Dėl pareiškėjo teiginių, kad budintys pareigūnai iš jo juokėsi bei kad patalynė buvo laikoma netinkamomis sąlygomis ir dienos pabaigoje buvo gražinama nešvari bei dulkėta, teismas pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizavo savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodė, kada įvardinti veiksmai vyko, neteikė tai patvirtinančių įrodymų (pvz., liudytojų, girdėjusių nurodytas aplinkybes raštų, pavardžių ir pan.). Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kad dėl nurodytų aplinkybių kokioms institucijoms teikė skundus, tokių duomenų prie savo skundo teismui nepridėjo. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo budinčių pareigūnų elgesio ir dienotvarkėje nustatytam miego laikui išduodamos patalynės laikymo sąlygų ir švaros iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl teismas laikė nepagrįstais ir atmetė (ABTĮ 56 straipsnis).
21. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad Alytaus PN vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, priėjo išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
III.
22. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo skundą.
23. Pareiškėjas teigia, kad visa su byla susijusi medžiaga buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, tačiau objektyviai neįvertinta. Paaiškina, kad Taisyklių 220 punktas prieštarauja įstatyms, sutartims ir konstitucinei doktrinai. Paėmus patalynę visai dienai pareiškėjas neturėjo galimybės prisėsti ant lovos ar suoliuko. Nevyksta užimtumo programos, pateisinančios patalynės paėmimą. Perkėlus atlikinėti nuobaudą nuo 15 iki 6 mėnesių pareiškėjui ir taip taikomi dideli apribojimai. Minėtas teisinis reguliavimas, pareiškėjo nuomone, nėra pateisinamas, yra neapgalvotas ir kankinantis.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Alytaus PN pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
25. Teigia, kas visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra nepagrįsti faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė.
26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
27. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remdamasis naujausia teismų prakika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, atlyginimo.
29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, <...> apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
31. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą.
32. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
33. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir, ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 250 str. 1 d.).
34. Vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai, šio skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.
35. Aprūpinimo baldais normos 1 priede nustatyta, kad patalynė tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis.
36. Byloje nustatyta, kad Alytaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 8 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda, numatyta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei bylos faktines aplinkybes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, todėl ginčijamu laikotarpiu iš pareiškėjo, kuomet jam buvo paskirta drausminė nuobauda, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik Dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas veikė taip, kaip jį įpareigojo veikti Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų.
38. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, Alytaus PN atliekantis bausmę dėl jo padaryto nusikaltimo, o asmens kalinimas laisvės atėmimo įstaigoje bet kuriuo atveju yra susijęs su tam tikrų asmens teisių apribojimu. Šioje nutartyje jau nustatyta, kad Alytaus PN tik vykdė teisės aktais (Vidaus tvarkos taisyklių 220 p.) įtvirtintus reikalavimus, taikytinus tam tikrai nuteistųjų grupei, kuri dėl tam tikrų teisės aktuose (Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 d. 3 p.) nustatytų priežasčių, perkelta į kamerų tipo patalpas, todėl įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės aktais nustatyti kalinamų asmenų režimo apribojimai negalėjo sudaryti ir nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.
39. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Alytaus pataisos namų neteisėti veiksmai nenustatyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir Kalėjimų departamento, kaip institucijos kontroliuojančios laisvės atėmimo vietų įstaigas, veiksmų.
40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.