Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-05-24 · Administracinė byla Nr. I-1543-624/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-24
Bylos Nr.
I-1543-624/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
J. P.
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-685/2010Procesinio sprendimo kategorija 9.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,atsakovo atstovei Raimondai Juodkaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl sprendimo panaikinimo (pareiškėja J. P., tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir Institucija) skundu (b. l. 2-8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2009 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-72(7-15/2009).

Nurodė, kad ginčijamu Komisijos sprendimu buvo panaikintas Institucijos 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 68-273, kuriuo atsakovas patvirtino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 14.4-49-20 dalį, kuria buvo pakeistas 2008 m. kovo 31 d. patikrinimo aktas Nr. 35-35 ir J. P. nurodyta sumokėti į biudžetą 30 372 Lt gyventojų pajamų mokestį bei 2357 Lt delspinigius. Pažymėjo, kad atsakovas 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą priėmė pakartotinai išnagrinėjęs J. P. skundą, nes Komisija 2008 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. S-227 (7-215/2008) Institucijos 2008 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 68-188 panaikino ir pavedė išnagrinėti pareiškėjos skundą iš naujo. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjos motina V. P. pagal 2006 m. spalio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypą už 51 455 Lt, o 2007 m. birželio 14 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido jį pareiškėjai (dukrai). Šalys bendru sutarimu dovanojimo sutarties pasirašymo metu žemės sklypą įvertino 500 000 Lt. Pareiškėja, praėjus 3 mėnesiams nuo dovanojimo sandorio sudarymo, pagal 2007 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą už 463 095 Lt pardavė UAB „Yew Tree Estates“ (toliau – ir Bendrovė), kuri iš pareiškėjai išmokėtų pajamų išskaičiavo ir sumokėjo 15 procentų gyventojų pajamų mokesčio į biudžetą. Bendrovė pareiškėjai banko pavedimais 2007 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo 133 977,90 Lt (90 000 + 43 977,90), o į Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 38 270,10 Lt. Pareiškėja 2007 m. rugsėjo 17 d. pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą perskaičiuoti ir grąžinti jai 38 270 Lt gyventojų pajamų mokesčio permoką už 2007 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduotą žemės sklypą. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašymą tenkino ir 2007 m. rugsėjo 19 d. grąžino pareiškėjai nurodytą sumą. Bendrovė 2007 m. spalio 4 d. pervedė pareiškėjai 176 766,85 Lt sumą, o į Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą – 31 194,15 Lt. Pareiškėja 2007 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl 31 194 Lt gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimo. Gavusi šį prašymą, Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nusprendė dėl minėtos permokos grąžinimo pagrįstumo atlikti pareiškėjos mokestinį patikrinimą.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Andrijavos projektai“ pagal 2007 m. birželio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 35 sumokėjo pareiškėjai 42 386 Lt avansą už parduodamus du žemės sklypus. Atkreipė dėmesį, kad avansas buvo sumokėtas tą pačią dieną, kai pareiškėjos motina 2007 m. birželio 14 d. padovanojo pareiškėjai žemės sklypą. Taip pat nustatė, kad tarp Bendrovės ir UAB „Andrijavos projektai“ 2007 m. birželio 1 d. buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 137 624,40 Lt paskolos suteikimo avansui už žemės sklypą sumokėti. Be to, 2007 m. birželio 14 d. tarp Bendrovės ir UAB „Andrijavos projektai“ buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Andrijavos projektai“ suteikė 135 000 Lt paskolą Bendrovei sumokėti avansinius mokėjimus už perkamą žemės sklypą. Įvertinęs minėto nekilnojamojo turto dovanojimo bei pirkimo ir pardavimo sandorių aplinkybes, atsakovas konstatavo, kad derybos dėl žemės sklypo pardavimo tarp šio turto pardavėjo - pareiškėjos, pirkėjo - UAB „Yew Tree Estates“ bei tarpininko – UAB „Andrijavos projektai“ buvo vykdomos dar iki 2007 m. birželio 14 d., kai pareiškėja šį žemės sklypą gavo dovanų, todėl priėjo prie išvados, jog dar iki dovanojimo sandorio tiek pardavėjas, tiek pirkėjas jau turėjo tikslą ir siekė sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį.

Atsiliepimas

Atsakovas 2008 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. 68-273 nurodė, kad pareiškėja, veikdama kartu su motina, būdamos iš anksto susitarusios, pasinaudodamos nesąžiningai sudarytais sandoriais, vadovaudamosi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, siekė mokestinės naudos, turėdamos tikslą padidinti žemės sklypo vertę ir išvengti mokestinės prievolės. Tuo atveju, jei pareiškėjos motina dovanojimo sutartimi nebūtų padovanojusi pareiškėjai žemės sklypo ir pati būtų pardavusi jį Bendrovei, jai kiltų prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų. Konstatavo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį 2007 m. birželio 14 d. dovanojimo sandoriu buvo siekiama tik mokestinės naudos, todėl tai paneigia pareiškėjos teisę į 38 270 Lt gyventojų pajamų mokesčio grąžinimą. Pabrėžė, kad faktai, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų; dovanojimo metu turtas buvo įvertintas beveik tokia pat suma, už kurią buvo vėliau parduotas; tarp dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo praėjo trumpas laiko tarpas (3 mėnesiai); tarp UAB „Yew Tree Estates“ ir UAB „Andrijavos projektai“ 2007 m. birželio 11 d. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis ir šia sutartimi tarpininkas įsipareigojo siekti, kad žemės sklypas būtų kuo greičiau parduotas Bendrovei, taip pat, atsakovo nuomone, sudaro pakankamą pagrindą taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pripažinti piktnaudžiavimą. Atsakovo manymu, pareiškėja gyventojų pajamų mokesčio permokos neturi ir neturėjo, o Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjai 2007 m. rugsėjo 19 d neteisėtai ir nepagrįstai išmokėjo 38 270 Lt, nes realus grąžintinas gyventojų pajamų mokesčio dydis (eliminavus žemės sklypo dovanojimo sandorį) sudaro 7898 Lt (463 095 Lt žemės sklypo pardavimo kaina atėmus 51 455 Lt nekilnojamojo turto įsigijimo kaina ir atėmus 1198 Lt nekilnojamojo turto sandorio notarinio patvirtinimo išlaidos lygu 410 442 Lt, t. y. pajamos, nuo kurių priklausė į valstybės biudžetą sumokėti 61 566 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumą (410 442 Lt x 15 proc.)).

Pažymėjo, kad Bendrovė išskaitė ir į valstybės biudžetą sumokėjo 69 464 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumą, todėl reali pareiškėjos motinai V. P. (ar pareiškėjai) grąžintina gyventojų pajamų mokesčio permoka sudaro 7898 Lt (69 464 Lt – 61 566 Lt). Atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tenkino pareiškėjos 2007 m. rugsėjo 17 d. prašymą perskaičiuoti ir grąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką už 2007 m. rugsėjo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) parduotą žemės sklypą ir 2007 m. rugsėjo 19 d. išmokėjo pareiškėjai jai nepriklausančią 38 270 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumą. Konstatavo, kad pareiškėja privalo grąžinti į valstybės biudžetą nepagrįstai jai išmokėtą sumą, t. y. 30 372 Lt (iš 38 270 Lt pareiškėjai nepriklausančios, bet 2007 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išmokėtos, sumos atėmus 7898 Lt realią gyventojų pajamų mokesčio permoką) bei 2357 Lt delspinigių (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 36 str., Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 3 p.).

Nurodė, kad Komisija nenustatė jokių V. P. veiksmų parduodant minėtą turtą, tačiau atkreipė dėmesį, jog žemės sklypo likimas buvo pakankamai aiškus iki dovanojimo sandorio, kuriuo pareiškėja atitiko įstatyme įtvirtintus teisę į mokestinę lengvatą turinčio asmens kriterijus. Nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.465 straipsnį ir pažymėjo, kad, analizuojant Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio taikymą, privalu atsižvelgti į tai, kad mokestinės naudos tikslo gali siekti abu dovanojimo sandorio (ar sandorių) dalyviai ir tokiu atveju mokestinės naudos subjekto konkretizavimas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomu. Atsakovo manymu, faktinės bylos aplinkybės rodo, kad mokestinės naudos gavimo tikslą galėjo turėti abi ginčo dovanojimo sandorio šalys. Pabrėžė, kad nors byloje nenurodomas tolimesnis gautų pajamų likimas, tačiau tai nepaneigia atskleisto mokesčių vengimo siekio bei akivaizdžių piktnaudžiavimo teise aplinkybių. Konstatuoja, kad ginčo dovanojimo sandoris mokesčių teisės prasme yra akivaizdžiai neteisėtas. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. liepos 17 d. nutartį Nr. A143-719/2007, 2004 m. spalio 27 d. nutartį Nr. A1-355/2004.

II.

Pareiškėja J. P. atsiliepimu į skundą (b. l. 53-59) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad atsakovo skundas neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalies, nes jis ginčija ne sprendime pateiktą teisės normų interpretavimą, bet Komisijos nustatytus faktus. Pabrėžė, kad Komisija nenustatė pareiškėjos tikslo imituoti dovanojimo sandorį ir taip gauti mokestinę naudą. Pažymėjo, kad nors atsakovas su nustatytais faktais nesutinka, tačiau nepateikia jokių kitų, paneigiančių tuos faktus įrodymų ir argumentų. Atsakovas neargumentavo teiginio, kad pareiškėjos motina buvo naudos gavėja pagal žemės sklypo pardavimo sutartį. Pabrėžia, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjos motina iš žemės sklypo pardavimo sandorio jokių pajamų negavo.

Atkreipia dėmesį, kad Institucijos sprendimas neatitinka individualiam administraciniam sprendimui Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų. Pareiškėjos manymu, nepagrįsti atsakovo motyvai, jog civilinės teisės požiūriu teisėtas sandoris gali būti pripažintas neteisėtu mokesčių teisės prasme, nes Institucijos išvados apie apsimestinį sandorio pobūdį negali būti grindžiamos kitokiais įrodymais arba kitokiais įrodymų vertinimo principais nei analogiškas aplinkybes nustato bendrosios kompetencijos teismai. Paaiškino, kad savo elgesį rinkosi atsižvelgdama ir į civilinius teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus bei bendrosios kompetencijos teismų praktiką, kuri numato, kad darant išvadas remiantis netiesioginiais įrodymais, turi būti nustatyta tokių netiesioginių įrodymų visuma, pakankamai apibūdinanti visas svarbias aplinkybes. Teigė, kad atsakovo padarytos išvados neatitinka konstitucinių teisėtumo, teisinio tikrumo, asmens teisėtų lūkesčių principų. Atkreipė dėmesį, kad Institucija neištyrė pareiškėjos skundo esminių argumentų: dėl įrodymų, kad pareiškėjos motinos ūkis nėra likviduotas, dėl pareiškėjos tėvo ligos įtakos sprendimui sudaryti dovanojimo sandorį, dėl aplinkybės, kad pareiškėja prieš ir po dovanojimo sandorio sudarymo turėjo daugiau žemės sklypų, kurių pardavimo galimybę taip pat svarstė, dėl aplinkybės, kad UAB „Andrijavos Projektai“ neteikė pasiūlymų dėl žemės sklypo iki 2007 m. rugpjūčio 6 d., dėl aplinkybės, kad avansinį apmokėjimą 42 386 Lt pareiškėja gavo dėl 1,19 ha žemės sklypo būsimo pardavimo, dėl aplinkybės, kad nagrinėjamas dovanojimo sandoris buvo suplanuoto pareiškėjos motinos elgesio, perleidžiant pareiškėjai turto komplekso (2007 m. spalio 23 d., 2005 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sandoriai) dalis, dėl aplinkybės, kad apsimestinis dovanojimo sandorio pobūdis įrodinėjamas tarp su pareiškėja nesusijusių asmenų - UAB „Andrijavos Projektai“ ir UAB „Yew Tree Estates“, sudarytų sutarčių. Pabrėžė, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Institucija 2008 m. birželio 6 d. ir 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimais neįvertino pareiškėjos pastabose bei skunde pateiktų argumentų ir įrodymų, nepateikė jų analizės ir vertinimo, nemotyvavo ar juos atmeta ir dėl kokių priežasčių. Atkreipė dėmesį, kad yra neteisinga patikrinimo akto išvada, jog V. P. ūkis likviduotas, kadangi V. P. registravo ūkininko ūkį ir vykdė veiklą, susijusią su žemės sklypu, nukreiptą į ūkininko sodybos įkūrimą. Paaiškino, kad 2007 m. gegužės 3 d. K. P. buvo nustatytas darbingumo lygis 35 procentai ir, nors V. P. su K. P. yra išsituokusi 1987 m. balandžio 15 d., tačiau gyvena faktinėje santuokoje. Nurodė, kad nėra duomenų, jog V. P. turėjo kokius nors kontaktus su UAB „Andrijavos Projektai“ ar UAB „Yew Tree Estates“, ir, kad žemės sklypą parduodant pačiai V. P., pastaroji būtų tai padariusi identiškomis sąlygomis, kaip ir pareiškėja. Pabrėžė, kad V. P. pinigų - 250 000 litų - pareiškėja nepadovanojo, nes dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 50 000 litų, turi būti notarinės formos. Pabrėžė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog, sudarius dovanojimo sandorį, V. P. toliau disponavo žemės sklypu ar buvo naudos gavėja pagal žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį, LVAT 2008 m. vasario 14 d. nutartį Nr. A438-163/2008, nustatė, kad atsakovas skundu ginčija Komisijos aiškinimą dėl faktinių aplinkybių, būtinų mokesčio apskaičiavimui taikant turinio viršenybės prieš formą principą (Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d.), todėl pareiškėjos atsiliepimo į skundą motyvą, jog pateiktu skundu atsakovas ginčija tik Komisijos nustatytas faktines aplinkybes, laikė nepagrįstu.

Nurodė Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnį, 69 straipsnio 1 dalį, LVAT 2007 m. liepos 17 d. nutartį Nr. A11-719/2007, 2008 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A556-250/2008, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą ir konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog Komisija neteisingai interpretavo Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį: atsakovo teiginys, kad mokestinės naudos subjekto konkretizavimas nėra būtinas, niekuo nepagrįstas, kadangi, taikant minėtą normą, būtina nustatyti ne tik aplinkybę, kad dėl tiriamo sandorio ar sandorių sudarymo gauta mokestinė nauda, tačiau ir konkretaus mokesčio mokėtojo ar mokesčių mokėtojų, į kurio ar kurių formalią veiklos išraišką nėra atsižvelgiama, tikslą – gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą; kadangi Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodomas mokesčio mokėtojo tikslas gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo, taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo. Priėjo prie išvados, kad Komisija, pripažinusi, kad byloje nėra nustatyti jokie V. P. veiksmai, susiję su jos pareiškėjai dovanoto žemės sklypo pardavimu, taip pat nesant nustatyta, kad V. P. būtų gavusi mokestinę naudą, turėjo pagrindą teigti esant nenustatytu V. P. tikslą 2007 m. birželio 14 d. dovanojimo sutartį sudaryti siekiant gauti mokestinės naudos, atitinkamai – pripažinti Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies taikymo nepagrįstumą.

IV.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2009 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-72(7-15/2009), t. y. atsakovo 2008 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 68-273 palikti nepakeistą.

Nurodo, kad teismas neteisingai suprato atsakovo argumentus, jog, interpretuojant įstatymo leidėjo valią, įtvirtinant turinio viršenybės prieš formą principą mokesčių teisėje, mokestinės naudos subjekto konkretizavimas ir (arba) gautų iš apsimestinių sandorių pajamų vėlesnio judėjimo atskleidimas nesudaro lemiamos reikšmės atkuriant slepiamas aplinkybes bei taikant Mokesčių administravimo įstatymo 10 ir 69 straipsnius. Paaiškina, kad teismas ir Komisija akcentavo, jog taikant Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje apibrėžtą mokesčių apskaičiavimo būdą svarbiausia konkretizuoti, kas šio tikslo siekė ir tiksliai apibrėžti, kas gavo (ar galėjo gauti) mokestinę naudą. Pabrėžia, kad analizuojant Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio taikymą privalu atsižvelgti į tai, kad mokestinės naudos tikslo gali siekti abu dovanojimo sandorio (ar sandorių) dalyviai ir tokiu atveju mokestinės naudos subjekto konkretizavimas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomu. Mano, kad bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, pareiškėja ir jos motina, veikdamos kartu ir sudarydamos dovanojimo sutartį, kitų be mokestinės naudos gavimo tikslų neturėjo. Pažymi, kad, jeigu būtų nustatyta, jog lėšos iš žemės sklypo pardavimo sandorio buvo perduotos pareiškėjos motinai, tokiu atveju mokestinės naudos gavėju būtų galima pripažinti ir V. P. Pabrėžia, kad byloje iš tikrųjų nėra nurodomas tolimesnis gautų pajamų likimas, tačiau tai, atsakovo manymu, nepaneigia atskleisto mokesčių vengimo siekio bei akivaizdžių piktnaudžiavimo teise aplinkybių. Nurodo, kad teismas neanalizavo atsakovo skundo argumentų, jog galimi artimais giminystės ryšiais susijusių teisinių santykių subjektų susitarimai dėl mokesčių vengimo nėra fiksuojami, nors tokie tarpusavio santykiai pagal savo pobūdį ir motyvus kvalifikuojami kaip pavedimo teisiniai santykiai. Pabrėžia, kad V. P. dar neapdovanojus pareiškėjos, pastarosios aktyvi veikla jau buvo nukreipta į žemės sklypo pardavimo organizavimą. Prieina prie išvados, kad ginčo dovanojimo sandoris mokesčių teisės prasme yra akivaizdžiai neteisėtas. Pabrėžia, kad teismas apsiribojo tik nepagrįstu konstatavimu, jog kiti atsakovo argumentai daugiau susiję su Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, todėl, atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalį, nėra reikšmingi nagrinėjant Institucijos skundą dėl Komisijos sprendimo. Atsakovo manymu, vien nustačius, kad dovanojimo sandorio tikrasis tikslas buvo ne apdovanojimas, o mokesčio mokėjimo vengimas, įteisinant didesnę turto vertę ir taip siekiant išvengti gyventojų pajamų mokesčio, taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis. Teigia, kad mokestinės naudos subjekto konkretizavimas ir (arba) gautų iš apsimestinių sandorių pajamų vėlesnio judėjimo atskleidimas nėra ir negali būti apsprendžiančiu faktoriumi taikant Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje apibrėžtą mokesčių apskaičiavimo būdą. Pabrėžia, kad Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti mokestinę naudą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartį Nr. A11-719/2007.

Nurodo, kad tiek teismas, tiek Komisija pažymėjo, jog atkūrus iškreiptas ir slepiamas aplinkybes turėtų būti pripažinta, kad realiai žemės sklypą Bendrovei pardavė būtent pareiškėjos motina ir ji iš to gavo realios ekonominės naudos. Pabrėžia, kad byloje nėra paneigta, jog dovanojimo sandoriu galėjo būti siekiama išvengti mokesčio. Atkreipia dėmesį, kad būna atvejų, kai mokestinės naudos siekimas pasireiškia neveikimu, todėl įstatymo leidėjas išskiria būtiną mokesčių vengimo požymį – tikslą gauti mokestinę naudą. Pabrėžia, kad teismas neanalizavo aplinkybių, kai dėl faktiškai susiklosčiusių santykių nustatomi du ar keli galimi mokestinės naudos gavėjai, kurie dažnai yra susiję artimais giminystės ryšiais. Atkreipia dėmesį, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos. Pabrėžia, kad tikslas yra pagrindinis požymis, skiriantis mokesčių vengimą nuo mokesčių planavimo. Konstatuoja, kad tiek teismas, tiek Komisija neteisingu Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies normos interpretavimu sudaro galimybę mokesčių mokėtojams piktnaudžiauti teise ir išvengti mokestinių prievolių biudžetui. Konstatuoja, kad mokestinės naudos tikslo nustatymas sudaro esminį pagrindą taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį ir pripažinti piktnaudžiavimą teise, o mokestinės naudos gavėjo identifikavimas, gautų lėšų panaudojimo aplinkybių nustatymas vertintini kaip mokesčių vengimo pasekoje atsiradę faktoriai, kurių nustatymas gali būti apsunkintas dėl įvairių objektyvių priežasčių, todėl šie faktoriai negali turėti lemiamos įtakos mokestinių prievolių nustatymui atkūrus iškreiptas aplinkybes, su kuriomis įstatymo leidėjas sieja apmokestinimo tvarką.

Atsiliepimas

Pareiškėja J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 112-117) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Be aplinkybių, nurodytų atsiliepime į atsakovo skundą pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad atsakovas nepagrįstai nurodo naują faktinę aplinkybę, kuri nebuvo nustatyta išnagrinėjus atsakovo sprendimą Komisijoje – tai, kad derybos dėl žemės sklypo pardavimo tarp pareiškėjos ir Bendrovės bei tarpininko UAB „Andrijavos projektai“ buvo vykdomos dar iki 2007 m. birželio 14 d., kai pareiškėja žemės sklypą gavo dovanų. Atkreipia dėmesį, kad ji turėjo ne vieną sklypą, be to, atsakovo prielaidos dėl vykdytų derybų dėl sklypo pardavimo neparemtos jokiais argumentais. Tvirtina, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnis gali būti taikomas neapibrėžtam subjektų ratui. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo sprendimai dėl asmens, kuris gavo mokestinę naudą, yra prieštaringi. Pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde įrodinėja naujas aplinkybes – pavedimo teisinių santykių, bendro V. P. ir pareiškėjos ūkio vedimo aplinkybes, nors byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarius dovanojimo sandorį, V. P. toliau disponavo žemės sklypu ar buvo naudos gavėja pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Komisijos 2009-03-16 sprendimo Nr. S–72(7–15/2009) „Dėl J. P. 2008-12-10 skundo“, kuriuo panaikintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008-11-14 sprendimas Nr. 68–273 „Dėl J. P. (a/k (duomenys neskelbtini) skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX–2112 redakcija) 69 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 15 dalį mokesčių mokėtojas apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį.

Interpretuojant nurodytą teisės normą pažymėtina, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. <...> taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (LVAT 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; LVAT 2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–478/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, jog mokesčių administratoriaus išvada, kad šiuo konkrečiu atveju mokestinę naudą gavo ne pareiškėja, kuriai mokesčio bazė buvo perkelta formaliai, o asmuo perkėlęs mokesčio bazę, t. y. pareiškėjos motina V. P., yra pagrįsta. Tokią išvadą taip pat pagrindžia ir mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės: 1) žemės sklypą pareiškėja siekė parduoti dar iki dovanojimo sandorio sudarymo (2007-06-11 tarp Bendrovės ir Tarpininko buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis ir šis sutartimi Tarpininkas įsipareigojo siekti, kad minėtas sklypas būtų kuo greičiau parduotas Bendrovei); 2) dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų, t. y. tarp J. P. ir jos motinos V. P.; 3) dovanojimo sutartimi turtas buvo įvertintas beveik tokia pačia verte, už kurią buvo parduotas; 4) tarp dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo praėjo labai trumpas laiko tarpas – tik 3 mėnesiai, kas atskleidžia tikrąjį dovanojimo sandorio tikslą. Dėl šių priežasčių centrinis mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad tarp pareiškėjos motinos ir pareiškėjos sudarytu dovanojimo sandoriu buvo siekiama įteisinti didesnę turto įsigijimo kainą ir sumažinti turto įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumą bei dovanojimo sandorio tikslas buvo gauti mokestinės naudos – nemokėti gyventojų pajamų mokesčio nuo turto pardavimo pajamų.

Taigi bylos medžiaga nustatyta, kad mokestinės naudos siekė būtent pareiškėjos motina V. P., kas laikytina, jog pajamų mokestis realiai išskaičiuotas ir sumokėtas nuo V. P. gautų pajamų. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies taikymo prasme svarbu, kas siekė gauti mokestinę naudą. Nagrinėjamu atveju dovanojimo sandoriu mokestinę naudą siekė gauti pareiškėjos motina V. P. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodyta aplinkybė, kad ekonominę naudą realiai gavo pareiškėja, o ne V. P., minėto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio taikymo prasme, nėra reikšminga. Nors byloje ir nėra nustatytas tolimesnis gautų pajamų pasiskirstymas, tačiau ši aplinkybė nepaneigia atskleisto mokesčių vengimo fakto. Tuo tarpu J. P. teisės į gyventojų pajamų mokesčio permoką neturi ir neturėjo, todėl pareiškėja privalo grąžinti į valstybės biudžetą neteisėtai ir nepagrįstai jai išmokėtą sumą – 30 372 Lt ir 2 357 LT GPM delspinigių apskaičiuotų nuo nepagrįstai jai grąžintos sumos.

Įvertinus šiuos argumentus bei vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies normas bei vertino faktines ginčo aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimas ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. S–72(7–15/2009) „Dėl J. P. “ 2008-12-10 skundo“ naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n usprendžia:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S–72(7–15/2009) „Dėl J. P. “ 2008-12-10 skundo“ panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius