Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kęstučio Jucio ir Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. Č. gynėjos advokatės Reginos Butnevičienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo H. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, ir nuteistas laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš H. Č. nukentėjusiajam M. Z. priteista 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 4648 Lt turtinei žalai atlyginti ir 300 Lt išlaidoms už advokato suteiktą teisinę pagalbą atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. Č. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 2 d. iki liepos 3 d. ryto, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)., jam ir O. Č. priklausančiame gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvos ir veido sritį bei ne mažiau kaip trisdešimt penkis smūgius į kitas kūno vietas, savo sutuoktinei nukentėjusiajai O. Č., tuo padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, dešiniajame ir kairiajame skruostuose, dešiniajame ir kairiajame smilkinyje ir smakre, kraujosruvas kaktos, viršugalvio, dešinio ir kairio smilkinių, pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, krūtinkaulio, dešinės pusės 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11-to, kairės pusės 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8-to šonkaulių lūžius, poodines kraujosruvas dešinio peties sąnario srityje, kaklo užpakalinėje dalyje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinio riešo sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos 3-iame piršte, dešinėje klubinėje srityje, dešinio kelio sąnario srityje, dešinėje blauzdoje, kairiajame žaste, kairiajame dilbyje, kairio riešo sąnario srityje, kairėje plaštakoje, kairėje klubinėje srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimą dešinės alkūnės sąnario srityje, kraujosruvą nugaros apatinės dalies minkštuosiuose audiniuose. Dėl galvos sužalojimų visumos nukentėjusioji mirė. Tokiu būdu ilgu mušimu nukentėjusiajai padarydamas daugybinius kūno sužalojimus, H. Č. tyčia itin žiauriai nužudė šeimos narę O. Č..

Nesutikdama su H. Č. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnį, gynėja teigia, kad nuteistasis O. Č. gyvybę atėmė dėl neatsargumo. Nurodo, kad H. Č. neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusiąją, į jos namus atėjo taikiai, atsinešė alkoholinių gėrimų, ruošėsi su ja švęsti. O. Č. buvo agresyvi, gyveno asocialų gyvenimą, ji išprovokavo konfliktą ir muštynes, pirma keletą kartų sudavė H. Č. malka į įvairias kūno vietas, sukeldama skausmą ir padarydama sužalojimus, kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. H. Č. gindamasis sudavė nukentėjusiajai, tačiau nemanė, kad nuo suduotų smūgių ji gali mirti ir nenorėjo tokių padarinių. Po įvykio grįžęs į savo motinos namus H. Č. papasakojo jai apie muštynes, neslėpė padarytos nusikalstamos veikos, nesugalvojo alibi, nesislapstė, neneigė, kad pas nukentėjusiąją vartojo alkoholinius gėrimus, kad panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, tokiu būdu nuteistasis padėjo bylos tyrimui. Be to, nuteistasis pasirūpino nukentėjusiąja pakišdamas jai po galva pagalvę, ryte po įvykio ketino eiti pas nukentėjusiąją pažiūrėti kaip ji jaučiasi, vėliau labai išgyveno dėl jos mirties, pakito jo mąstysena ir elgsena. Šios aplinkybės rodo, kad jis nėra žiaurus ir agresyvus žmogus.

Gynėja taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nukentėjusiajam M. Z. priteisė 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteista suma yra per didelė, kadangi nuteistasis yra neįgalus, nedirbantis, jis taip pat išgyvena dėl O. Č. mirties ir gailisi padaręs nusikaltimą.

Be to, gynėja teigia, kad dėl pablogėjusios nuteistojo psichinės sveikatos būklės tikslinga skirti H. Č. stacionarinę psichiatrijos ekspertizę, siekiant nustatyti ar nuteistasis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar supranta jos paskirtį, ar gali valdyti savo veiksmus. Nurodo, kad po bausmės paskyrimo nuteistasis elgiasi neadekvačiai, pastebimi elgsenos ir mąstysenos pakitimai.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis M. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendį. Be to, nukentėjusysis prašo pripažinti proceso išlaidomis turėtas teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su atsikirtimo į apeliacinį skundą paruošimu ir jas priteisti iš nuteistojo H. Č..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras ir nukentėjusysis M. Z. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. Č. gynėjos advokatės Reginos Butnevičienės apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus bei paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Nuteistojo H. Č. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus - kaip tyčinis šeimos nario nužudymas itin žiauriai. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai yra priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių ­– mirties. Apygardos teismas H. Č. kaltę grindė išsamiai ištirtu įrodymų visetu – ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais H. Č. parodymais, juos sugretino su kitais byloje ištirtais įrodymais ir padarė pagrįstą išvadą, kad visus sužalojimus, įskaitant ir sužalojimus, sukėlusius mirtį, padarė būtent H. Č.. Apeliantas nebuvo išsituokęs su O. Č., jie iki įvykio palaikė ryšius, todėl nukentėjusioji laikytina H. Č. šeimos nariu. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 285/11 (05) matyti, kad O. Č. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po kietuoju, minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius bei išsivysčius galvos smegenų suspaudimui. O. Č. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai, buvo padaryti keliolikos – keliasdešimties minučių laikotarpiu iki nukentėjusiosios mirties, t. y. jai dar būnant gyvai. Kadangi prieš ją naudojamo intensyvaus smurto metu O. Č. buvo gyva, ji kentė didelį fizinį skausmą ir dvasines kančias, todėl laikytina, kad O. Č. nukentėjusiąją nužudė itin žiauriai.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad H. Č. nužudė nukentėjusiąją veikdamas netiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir po jo bei kitas aplinkybes. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Suduodant smūgį į galvą, daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (2K–381/2011, 2K-302/2010, 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-237/2005). Tuo tarpu neatsargus gyvybės atėmimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Neatsargumas, kaip kaltės forma, siejamas su kaltininko veiksmais, reakcija į padarytą veiką po jos padarymo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs nusikaltimo padarymo aplinkybes nustatė, kad H. Č. nukentėjusiajai rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip dvylika smūgių į galvos sritį bei ne mažiau kaip trisdešimt penkis smūgius į kitas kūno vietas, tuo padarydamas daug sužalojimų įvairiose kūno vietose. Nors H. Č. ir nenorėjo nukentėjusiosios mirties, tačiau buvo abejingas galimam H. Č. gyvybės atėmimui. Panaudoto fizinio smurto intensyvumas suduodant rankomis ir kojomis ne mažiau kaip dvylika smūgių H. Č. į galvos sritį bei ne mažiau kaip trisdešimt penkis smūgius į kitas kūno vietas, taip sulaužant jai daug šonkaulių ir padarant daug kitų sužalojimų, apelianto nenoras išvengti sunkesnių padarinių – pagalbos neiškvietimas sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, jos vienos palikimas – liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti, todėl jo nusikalstamos veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnį kaip neatsargaus gyvybės atėmimo. Nesutikdama su H. Č. padarytos nusikalstamos veikos juridine kvalifikacija gynėja daug dėmesio skiria nukentėjusiosios asmenybės ir konflikto eigos analizei. Šios aplinkybės yra susijusios su bausmės dydžio klausimais, todėl bus aptariamos kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis.

Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas H. Č. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas, motyvuodamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į tai, kad H. Č. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį nepataisomas pasekmes – buvo nužudytas žmogus, nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia. Taip pat apygardos teismas išsamiai įvertino H. Č. asmenybę ir atsižvelgė į tai, kad jis ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, registruotas psichiatro įskaitoje, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas pakaltinamas ir šiuo metu yra pakaltinamas, priverstinis gydymas jam nereikalingas, H. Č. nedirba, yra neįgalus. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). H. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, H. Č. paskyrė keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtoji bausmė atitinka BK specialiosios dalies straipsnio, pagal kurį H. Č. nuteistas, sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Papildomai atsižvelgti į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad nuteistasis yra neįgalus, įrašytas į psichiatrijos kabineto įskaitą, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikaltimas, už kurio padarymą jis nuteistas šioje byloje, padarytas netiesiogine, neapibrėžta tyčia, nėra teisinio pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes jau įvertino. Kaip jau minėta, skunde daug dėmesio skiriama nukentėjusiosios asmenybės vertinimui. Gynėja nurodo, kad O. Č. buvo agresyvi, gyveno asocialų gyvenimą, ji išprovokavo konfliktą, sudavė H. Č. malka į įvairias vietas. Šias aplinkybės apygardos teismas taip pat įvertino, pripažindamas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Kitos skunde nurodytos aplinkybės – kad neturėjo išankstinio ketinimo vartoti smurtą O. Č. atžvilgiu, netrukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui išsiaiškinti jo padarytos nusikalstamos veikos, nesislėpė, nesusigalvojo alibi, kitą dieną ruošėsi eiti pasidomėti, kaip ji jaučiasi, ar kreipsis į policijos pareigūnus – taip pat nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų, kadangi nenustatė šiame straipsnyje numatytų sąlygų visumos. Taip pat nėra teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas gali paskirti švelnesnę bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, tik tuo atveju, jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Gynėja teigia, kad H. Č. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, kadangi yra neadekvati, lyginant su kitiems nuteistiesiems už analogiškų nusikaltimų padarymą paskirtomis bausmėmis, ji prilyginta tokiems atvejams, kai nužudymas padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Toks gynėjos skundo teiginys yra nepagrįstas. Visų pirma, gynėja remiasi neįvardinta teismų praktika. Antra, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, jog nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, jos nenurodytos ir apeliaciniame skunde, todėl paskirta bausmė negali būti švelninama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

Taip pat negali būti tenkinamas apeliacinio skundo prašymas atmesti nukentėjusiojo M. Z. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis M. Z. neteko artimo žmogaus – savo motinos, tai jam neabejotinai sukėlė dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, nors ieškovas nurodė, kad palaikė su motina artimus ryšius, tačiau jie gyveno atskirai, susitikdavo retai, tam turėjo įtakos žuvusiosios gyvenimo būdas. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas sumažino nukentėjusiojo civilinio ieškinio dydį neturtinei žalai atlyginti nuo 50 000 Lt iki 40 000 Lt. Nuteistojo gynėja teigia, kad priteista suma yra per didelė, kadangi nuteistasis yra neįgalus, nedirbantis, jis taip pat išgyvena dėl O. Č. mirties ir gailisi padaręs nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad H. Č. yra neįgalus, nedirbantis, tačiau nuteistasis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, O. Č. nužudyta itin žiauriai, prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas intensyvus smurtas, suduota daug intensyvių smūgių, todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, neturi lemiamos reikšmės. Per didelis apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių sureikšminimas šiuo atveju prieštarautų CK 6.250 straipsnyje nurodytiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, kurių paskirtis yra siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko priešingų interesų pusiausvyros.

Netenkinamas ir gynėjos prašymas skirti H. Č. stacionarinę psichiatrijos ekspertizę. Byloje yra atlikta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-62 matyti, kad H. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu ir tyrimo atlikimo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimais. H. Č. nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas netrukdo suprasti veiksmų esmės ir juos valdyti. Apeliaciniame skunde gynėja teigia, kad dėl pablogėjusios nuteistojo psichinės sveikatos būklės tikslinga skirti H. Č. stacionarinę psichiatrijos ekspertizę, siekiant nustatyti ar nuteistasis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar supranta jos paskirtį, ar gali valdyti savo veiksmus. Nors gynėja nurodo, jog po bausmės paskyrimo nuteistasis elgiasi neadekvačiai, pastebimi elgsenos ir mąstysenos pakitimai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos H. Č. sveikata pablogėjo ir jam reikalinga skirti ekspertizę. Jeigu bausmės vykdymo laikotarpiu paaiškėtų, kad H. Č. susirgo psichine liga ir gali prireikti jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones, šis klausimas būtų nagrinėjamas BPK 402 ir 403 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis M. Z. prašo pripažinti proceso išlaidomis turėtas teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su atsikirtimo į apeliacinį skundą paruošimu, ir jas priteisti iš nuteistojo H. Č.. Nukentėjusysis M. Z. pasinaudojo BPK numatyta teise paduoti atsikirtimą į apeliacinį skundą. Iš 2012 m. vasario 22 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 10 ir 2012 m. kovo 9 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 593790 matyti, kad nukentėjusysis advokato padėjėjai už atsikirtimo paruošimą sumokėjo 300 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo H. Č..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo H. Č. gynėjos advokatės Reginos Butnevičienės apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo M. Z. turėtas teisinės pagalbos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš nuteistojo H. Č. M. Z. priteisti 300 Lt.