Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2022-11-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-11779-1065/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-09
Bylos Nr.
e2YT-11779-1065/2022
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00593-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Pareiškėjas
V. T.
Suinteresuotas asmuo
I. P., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-11779-1065/2022Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00593-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 9 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. P., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. T. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos V. T. ir S. T. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) P. rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu buvo įgytas nekilnojamas turtas, kuris yra sutuoktinių bendroji nuosavybė: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Be to sutuoktinio S. T. vardu yra registruotas 0,0200 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis S. T. mirė (duomenys neskelbtini), jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Šioje byloje suinteresuotu asmeniu yra įtraukta jų duktė I. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Pagal įstatymą ji ir I. P. yra įpėdiniai. Į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo nesikreipė, nes visas nekilnojamas turtas yra registruotas jos vardu, todėl ji klaidingai manė, kad jai paveldėti jokio turto nereikia. Po sutuoktinio S. T. mirties ji faktiškai paveldėjo jam priklausančio nekilnojamo turto dalį - butą, nes liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, dirba jam priklausantį žemės sklypą. 2022 m. rugsėjo 14 d. ji kreipėsi į P. rajono 1-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą po jos sutuoktinio S. T. mirties. P. rajono 1-mo notaro biuro notarė, išnagrinėjusi jos pareiškimą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio S. T. mirties (duomenys neskelbtini) ir prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, atmetė dėl to, kad ji prašymą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties pateikė praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti, bei nepateikė notaro biurui jokių įrodymų apie tai, kad faktiškai palikimą yra priėmusi. Notarė taip pat išdavė jai liudijimą iš kurio matyti, kad po S. T. mirties, P. rajono 1-me notaro biure nėra užvestos paveldėjimo bylos, dėl nurodyto mirusiojo palikimo niekas nesikreipė. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad ji po sutuoktinio mirties paveldėjo jam priklausantį turtą, kad notaro biure jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į sutuoktinio S. T. turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo S. T. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neprieštaraus, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. T. priėmė savo sutuoktinio S. T., palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nagrinėjamu atveju iš santuokos liudijimo matyti, kad S. T. ir V. T. susituokė (duomenys neskelbtini) P. rajono civilinėje metrikacijoje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad S. T. mirė (duomenys neskelbtini); iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad S. T. mirė santuokoje, paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini); iš VĮ Registrų centras išrašo ir P. rajono savivaldybės administracijos K. seniūnijos pažymos matyti, kad V. T. deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis S. T. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: butas su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, Nr. I-1256, įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, žemės sklypo plotas 0,0200 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); iš P. rajono 1-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad po S. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, P. rajono 1-ajame notarų biure paveldėjimo bylos nėra užvestos, niekas iš jo įpėdinių dėl palikimo priėmimo nėra kreipęsis; (duomenys neskelbtini) P. rajono 1-ojo notarų biuro nutarimu P. rajono 1-ojo notarų biuro notarė, išnagrinėjusi V. T. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties ir prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą pareiškimą, juos atmetė dėl šių priežasčių: pareiškėja prašymą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio S. T. mirties pateikė praleidusi trijų mėnesių terminą palikimui priimti, taip pat nepateikė notaro biurui jokių įrodymų apie tai, kad ji faktiškai palikimą yra priėmusi.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja V. T., įrodinėdama savo sutuoktinio S. T. palikimo priėmimą, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, dirba jam priklausantį žemės sklypą, tokiu būdu priėmė mirusiojo palikimą pradėdama visą paveldimą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti kaip savo. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepateikė.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje yra įrodyta, kad pareiškėja V. T., po savo sutuoktinio S. T. mirties, sutuoktiniui priklausiusį turtą, daiktines teises į sutuoktinio turtą, priėmė ir naudojosi. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė