Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2022-05-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-795-834/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-05-17
Bylos Nr.
A6.-795-834/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00290-2022-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. S., Nedalyvaujant Institucijos
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-795-834/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00200-2022-8Procesinio sprendimo kategorija: 7.11. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,Sekretoriaujant Algimantui Žilioniui, Vilmai Žebrauskienei,Dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S.,Nedalyvaujant Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2022 m. kovo 10 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau neįvykdė JANI 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir savo neveikimu pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

A. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įmonę valdė su kolega. Kadangi pats turėjo sveikatos problemų, įmonės finansus tvarkė kolega. 2020 m. jam kilo įtarimų, kad yra pasisavinami pinigai, todėl kolegą atjungė nuo visų sistemų. Kolegai dėl pinigų apie 23 tūkstančių eurų pasisavinimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jis tikėjosi tuos pinigus atgauti. Kolega nepateikė daug buhalterinių dokumentų, ko pasėkoje buvo iškeiptas pelno mokestis. Jis kaip įmonės vadovas anksčiau nekeldavo bankroto procedūrų, tai darydavo administratorius. Šiuo metu iškelta bankroto byla. Pripažįsta, kad įmonė veiklos nevykdė, bet jis tikėjosi laimėti teismo procesus dėl pinigų grąžinimo, todėl nekėlė įmonei bankroto, kad pinigai grįžtų įmonei. Nuo 2021 m. birželio mėnesio nebeatsiskaitinėjo su VMI. Jis skambino į VMI, bet raštu nesikreipė dėl skolos atidėjimo. Nesitikėjo, kad tiek laiko užtruks teisminiai procesai, ko pasėkoje jis apleido įmonę finansiškai ir paleido viską pasroviui. Dėl to jis gailisi. Teisminius procesus pradėjo pats, tikėdamas, kad jie išgelbės įmonę.

Šalies argumentai

VMI atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo. Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodė, kad prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veiklos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 211 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 15 d. mokestinė nepriemoka buvo 37.028,39 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2020 m. gruodžio mėnesį ir pelno mokesčio už 2020 m..

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. birželio 30 d. VMI prie FM priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš įmonės banko sąskaitų. Taigi, bylos duomenys iš esmės leidžia spręsti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2021 m. birželio 30 d. tapo nemoki, o apie tai įmonės vadovas turėjo žinoti ir jam ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovės vadovu nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2022 m. kovo 10 d. buvo A. S.. (b.l. 10)

VMI pateikto pareiškimo duomenimis, Bendrovė nuo 2021 m. birželio mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. 2021 m. birželio 30 d., rugpjūčio 16 d., rugsėjo 30 d., spalio 20, 27 d., lapkričio 5 d. A. S. buvo surašyti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką ir sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Taigi A. S., penkis metus buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius jos įsipareigojimus valstybės biudžetui. Tačiau duomenų, kad Bendrovė realiai vykdytų veiklą ir imtųsi aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus, byloje nėra. Apie tai, kad A. S. žinojo apie įmonės turimus finansinius sunkumus patvirtino ir jis pats teismo posėdžio metu, paaiškindamas, kad inicijavo teisminį procesą dėl įmonės pinigų pasisavinimo ir tikėjosi, kad įmonei bus grąžinti pinigai, tačiau dėl užtrukusio proceso apleido įmonę finansiškai.

Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kopijos matyti, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o VMI, kurios pareiškimas buvo patenkintas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (b. l. 8-12). Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. S., vėliausiai nuo 2021 m. birželio 30 d. žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl nemokumo proceso (bankroto) bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo kreditorius VMI.

Žemesnės instancijos teismas

Apibendrinat tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog A. S., nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2022 m. kovo 10 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau neįvykdė JANI 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip savo neveikimu pažeidė įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę. Nors A. S. teismo posėdžio metu teigė kaltę pripažįstantis iš dalies, visgi iš jo paaiškinimų matyti, kad jis savo kaltę pripažįsta pilnai ir gailisi, kadangi dėl įmonės bankroto iškėlimo jis nesikreipė tikėdamasis, kad įmonės veikla ir mokumas dar bus atkurti įmonei grąžinus jo teigimu neteisėtai iš įmonės pasisavintą pinigų sumą, tačiau dėl pinigų pasisavinimo inicijuotas teisminis procesas užtruko ilgiau nei jis tikėjosi, o jis apleido įmonės finansinius reikalus, dėl ko gailisi. Taigi teismas atsižvelgdamas į šią aplinkybę laiko ją A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl esant nustatytoms aplinkybėms jam skirtina straipsnio sankcijose numatyta minimali administracinė nuobauda – 1 400 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė