- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- N-575-432-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarimo L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) 2007 m. liepos 18 d. L. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 3) už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „GPI statyba“ (toliau – ir UAB „GPI statyba“) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. L. G. buvusiam įmonės darbuotojui V. B. 2007 m. kovo 26 d. įmonės biure, Šilutės rajone, Macikų kaime išmokėjo 1 060 litų, 2007 m. balandžio 4 d. apie 17 val. minėtame biure išmokėjo 1 230 litų, 2007 m. gegužės 25 d. apie 17 val. Šilutėje, Lietuvninkų gatvėje, prie akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ pastato, buvusiems šios įmonės darbuotojams S. D. išmokėjo 180 litų ir D. B. – 300 litų darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus. Tokiais veiksmais L. G. pažeidė 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 23 d. nutarimu (b. l. 107–108) L. G. pripažino kaltu ir paskyrė jam 15 000 litų baudą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų bei liudytojų parodymų matyti, kad 2006 m. lapkričio – 2007 m. balandžio mėnesiais S. D., D. B. ir V. B. dirbo UAB „GPI statyba“. Iš jų darbo sutarčių matyti, kad visiems buvo sutarta mokėti minimalų Vyriausybės nustatytą atlyginimą, tačiau visi trys liudytojai teigė, kad žodžiu buvo sutarta, jog atlyginimas bus mokamas pagal padarytą darbą. Visi jie nurodė, kad per mėnesį jie uždirbdavo po 1500 – 3000 litų . S. D. ir D. B. teigė, kad 2007 m. gegužės 25 d. su jais galutinai buvo atsiskaityta, jie pasirašė žiniaraščiuose. Tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl 2007 m. birželio 12 d., t.y. po to, kai jų teigimu, direktorius su jais visiškai atsiskaitė, šie kreipėsi į mokesčių inspekciją pranešdami apie darbo įstatymų pažeidimus ir nurodydami, jog išeinant iš darbo atsiskaitymo dar nėra gavę. Nėra pagrindo manyti, kad darbuotojai norėtų pakenkti darbdaviui. Teismas konstatavo, kad UAB „GPI statyba“ direktorius L. G. buvusiems savo įmonės darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, kadangi tokių dokumentų, kuriuose butų apskaitytos minėtos sumos, byloje nėra.
II.
Apeliaciniu skundu (b. l. 111–112) L. G. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. L. G. teigia, kad teismas nevisapusiškai, šališkai vertino surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Pažymi, kad teismas rėmėsi tik buvusių darbuotojų parodymais, kurie nebuvo patvirtinti jokiais kitais papildomais įrodymais. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija tam, kad surinktų papildomus įrodymus, 2007 m. birželio 13 d. atliko operatyvų patikrinimą UAB „GPI statyba“, tačiau neapskaitytų, panaudotų ne pagal paskirtį piniginių lėšų nenustatė. Operatyvaus patikrinimo metu buvo apklausti statybos objekte dirbę darbuotojai ir jų nurodytas gaunamas darbo užmokestis sutapo su buhalteriniuose dokumentuose nurodytu darbo užmokesčiu. Pažymėjo, kad su visais trimis darbuotojais buvo atsiskaityta juos išleidžiant iš darbo. Tai teisme patvirtino liudytojos J. J. ir L. I.. Teismas nepagrįstai nevertino L. G. ir kritiškai vertino jo brolio T. G. parodymus. L. G. teigia, kad S. D. ir D. B. parodymus, jog 2007 m. gegužės 25 d. su jais buvo galutinai atsiskaityta, teismas turėjo vertinti kritiškai, nes iš buhalterinių apskaitos dokumentų matyti, kad su jais visiškai buvo atsiskaityta jų atleidimo iš darbo dieną. L. G. nurodo, jog buvę darbuotojai norėjo, kad jiems būtų išmokėta didesnė pinigų suma nei jiems priklauso, tačiau tam nebuvo pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors V. B. įmonėje dirbo tik 19 dienų, per šį laiką jam buvo skirta drausminė nuobauda, kadangi jis dirbo netinkamai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo L. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarimą palikti nepakeistą. Aplinkybės, kad 2007 m. birželio 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. K1-211 užfiksuota, jog patikrinimo metu UAB „GPI statyba“ kasos likutis atitiko įmonės kasos knygutėje nurodytą likutį, kad operatyvaus patikrinimo metu statybos objekte apklaustų bendrovės darbuotojų nurodytas darbo užmokesčio dydis sutapo su buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodytais darbo užmokesčio dydžiais, nepaneigia byloje surinktų įrodymų, kad S. D., D. B. ir V. B. L. G. išmokėjo darbo užmokestį, neįtrauktą į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 10 000 iki 20 000 litų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar L. G., būdamas UAB „GPI statyba“ direktoriumi, išmokėjo buvusiems įmonės darbuotojams V. B., S. D. ir D. B. darbo užmokestį, neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus. Siekiant tai nustatyti, būtina tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus, išaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Teisėjų kolegija, nuosekliai įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. N662-8466/2009). Byloje esantys įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų parodymai ir kt.) yra pakankamai išsamūs ir leidžia teisėjų kolegijai tinkamai spręsti apie L. G. veiksmus.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinimas yra pagrįstas L. G. vadovaujamoje UAB „GPI statyba“ dirbusių V. B., S. D. ir D. B. paaiškinimais (b. l. 4–7) bei šių asmenų parodymais pirmosios instancijos teisme (b. l. 87, 95–96). Visi šie asmenys nebedirba UAB „GPI statyba“, todėl galima abejoti jų pateiktos informacijos objektyvumu. Daugiau pažeidimo padarymą pagrindžiančių aplinkybių byloje nėra, todėl nėra galimybių objektyviai patikrinti minėtų asmenų nurodytų aplinkybių tikrumo. Pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities VMI operatyvaus UAB „GPI statyba“ patikrinimo metu nenustatyta jokių UAB „GPI statyba“ pažeidimų (b. l. 101–103, 105–106). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinis teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarimą bei faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, L. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties, todėl byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nutaria:
L. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.