- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-02
- Bylos Nr.
- eI-3110-463/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Marius Zamulskis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,
atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei A. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
G. R. (toliau – pareiškėja), atstovaujama advokato Mariaus Zamulskio, 2017 m. balandžio 3 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – VAGK) 2017 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 3R-56(AG-25/04-2017) (toliau – VAGK sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. KKL-2300(10.6.1.E) (toliau – skundžiamas sprendimas); 3) įpareigoti Agentūrą toliau administruoti pareiškėjos 2016 m. liepos 27 d. paramos paraišką ir kreiptis su paklausimu į pareiškėją dėl akivaizdžių klaidų paraiškoje, duomenų nesutapimo paraiškoje ir papildomų duomenų bei informacijos pateikimo dėl įsipareigojimų užsodinti žemės ūkio naudmenų plotų kuriamo ūkio specializacijos augalais (b. l. 1–7).
Pareiškėja paaiškina, kad paraišką paramai gauti pildė pirmą kartą ir verslo plane nurodžiusi, jog užsodins 2,5 ha plotą, padarė klaidą. Teikdama paramos paraišką, pareiškėja įsipareigojo užsodinti ne mažiau kaip 50 proc. žemės ūkio naudmenų viso ploto kuriamo ūkio specializacijos augalais, todėl verslo plane klaidingai nurodyto užsodinamo žemės ūkio naudmenų ploto padidinimas iki 0,19 ha nebūtų pakeitęs paraiškos apimties. Pasak pareiškėjos, būtų nelogiška, kad ji, žinodama, jog 50 ha neužsodinimas lemtų 15 vertinimo balų negavimą, vis tiek būtų teikusi tokią paraišką. Trūkstamas 0,19 ha plotas yra nedidelis ir pareiškėjai nesudarantis jokių kliūčių, todėl dėl tokio ploto pareiškėja nebūtų rizikavusi paraiškos atmetimu. Agentūra nustačiusi, kad paraiškoje ir verslo plane yra įsipareigojamo užsodinti ploto duomenų nesutapimas, turėjo kreiptis į pareiškėją su paklausimu. Priešingas Agentūros elgesys neatitinka gero administravimo, teisingumo ir protingumo principų. Be to, pati Agentūra VAGK teiktame atsiliepime nurodė, kad siunčia paklausimus, kai yra nustatomas duomenų nesutapimas paraiškoje. Taigi, pasak pareiškėjos, Agentūra privalėjo kreiptis į pareiškėją bei išsiaiškinti tikruosius pareiškėjos ketinamus prisiimti įsipareigojimus, t. y. turėjo išsiaiškinti pareiškėjos valią dėl įsipareigojamų užsodinti plotų. Be to, Agentūra, prieš taikydama pareiškėjos atžvilgiu nepalankią priemonę (paraiškos atmetimą), turėjo suteikti pareiškėjai galimybę būti išklausytai. Tačiau tai nebuvo padaryta, todėl Agentūra pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį. Pasak pareiškėjos, VAGK nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos atstovas teikė argumentą, jog Agentūra turėjo paklausimais sudaryti galimybę pareiškėjai patikslinti projektą, kad projektas būtų įvertintas papildomais 15 balų. Pareiškėja sutinka, kad Agentūra neturi pareigos veikti taip, kad projektai atitiktų keliamus reikalavimus, tačiau ginčas šiuo atveju yra dėl to, ar Agentūra turėjo teikti paklausimą dėl akivaizdžių klaidų ir duomenų nesutapimo tikslinimo. Agentūros neveikimas ir formalus bei biurokratinis elgesys prieštarauja paramos administravimo tikslams bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja jauna, nebuvo patyrusi ir suklydo skaičiuodama. Agentūra turėjo dėti pastangas, kad neliktų paraiškoje nesutapimų, bet ne pati pakeisti paraiškos duomenis ir jos esmę.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 44–45). Nurodo, kad pareiškėja skundą teismui pateikė akivaizdžiai praleidusi įstatymo nustatytą terminą, nes VAGK sprendimą gavo 2017 m. kovo 1 d., o skundą teismui pateikė tik 2017 m. balandžio 3 d. Paaiškina, kad atlikus paraiškos atrankos vertinimą pagal paraiškoje pateiktus duomenis nustatyta, kad paraiškos atitiktis atrankos kriterijams yra įvertinta 49 balais. Nesurinkus privalomojo mažiausio 50 balų skaičiaus, paraiška buvo atmesta. Agentūra nurodo, kad pareiškėjai nebuvo suteikta 15 atrankos balų už įsipareigojimą ne mažiau kaip 50 proc. teisėtais pagrindais valdomų ūkio žemės naudmenų užsodinti kuriamo ūkio specializacijos augalais. Agentūra nustatė, kad pareiškėja valdo 5,38 ha žemės ūkio naudmenų plotą, todėl mažiausiai 2,69 ha plotas turėtų būti užsodintas pareiškėjos nurodytomis uogomis. Iš pareiškėjos verslo plane nurodytų duomenų Agentūra nustatė, kad pareiškėja numato apsodinti ne 50 proc. valdomų žemės ūkio naudmenų ploto, bet tik 46,47 proc. Paaiškina, kad Agentūra turėjo absoliučiai visus reikalingus duomenis, todėl jokio paklausimo pareiškėjai nesiuntė. Nebuvo ir akivaizdžių klaidų. Pareiškėja pati turėjo pagrįsti savo atitiktį reikalavimams, o paraiškoje įsipareigojo pateikti teisingus duomenis. Nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad buvo padaryta akivaizdi klaida. Pasak Agentūros, akivaizdi klaida turi būti nesunkiai nustatoma iš kitų duomenų, pavyzdžiui, vienoje paraiškos dalyje numatoma investicijų kaina 1 000,00 Eur, o kitoje ta pati investicija yra 100 000,00 Eur. Jei Agentūra elgtųsi taip, kaip nurodo pareiškėja, susidarytų situacija, kad Agentūra turėtų siųsti paklausimus dėl visų 75 paraiškose pateiktų klausimų. Agentūra taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad būtent dėl tokių situacijų ir yra įtvirtinta nuostata, kad esant duomenų nesutapimui vadovaujamasi viešuosiuose registruose esančia informacija. Nurodo, kad pati pareiškėja pažeidė protingumo principą, nes nesilaikė reikalavimo elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Pareiškėja informaciją ir atsakymus pateiktus paraiškos formoje turi pagrįsti atitinkamais skaičiais ir prognozėmis, o šiuo atveju pareiškėja nepagrindė atitikties reikalavimo dėl 50 proc. specializuotų augalų apsodinimo. Paramos paraiška turi būti tinkamai užpildyta, pateikiant išsamią ir teisingą informaciją, o Agentūra, atlikdama vertinimą, gali siųsti pareiškėjui paklausimus dėl trūkstamos informacijos pateikimo, o ne dėl verslo plane nurodytų duomenų keitimo tam, kad pareiškėjai keistų duomenis siekdami atitikti reikalavimus.
Teismo posėdyje Agentūros atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Agentūros sprendimo atmesti pareiškėjos paraišką teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. liepos 27 d. pareiškėja pateikė Agentūrai paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – Priemonė). Paraiškos X skyriuje pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad atitinka paraiškos atrankos pirmumo kriterijų, susijusį su įsipareigojimu įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu ne mažiau kaip 50 proc. pareiškėjos teisėtais pagrindais valdomų ūkio žemės naudmenų užsodinti kuriamo ūkio specializacijos augalais. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 40.3.2 punktą, atitikimas šiam kriterijui įvertinamas 15 atrankos balų.
Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teise valdo 5,72 ha žemės ūkio naudmenų plotą, iš kurio 1,00 ha planuoja užsodinti svarainiais, 1,00 ha – šaltalankiais, o 0,5 ha – medlievomis. Taigi, iš viso nuosavybės teise valdomo ploto kuriamo ūkio specializacijos augalais nurodė planuojanti užsodinti 2,50 ha plotą, t. y. tik 43,71 proc. valdomo ūkio.
Agentūra Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatė, kad pareiškėja valdo ne 5,72 ha (kaip nurodyta paraiškoje), ? 5,38 ha žemės plotą ir konstatavo, kad pareiškėja, nors paraiškoje ir įsipareigojo kuriamo ūkio specializacijos augalais užsodinti ne mažiau kaip 50 proc. valdomų ūkio naudmenų, tačiau iš tiesų šiais augalais ketina užsodinti tik 46,47 proc. valdomo ploto, t. y. 0,19 ha mažiau, nei būtina šiam atrankos kriterijui atitikti.
Skundžiamu sprendimu Agentūra konstatavo, kad pareiškėjos paraiška neatitinka minėto atrankos kriterijaus, todėl pareiškėjos paraiškai neskyrė balų, kurie skiriami už šio kriterijaus atitikimą (b. l. 12–16). Nesutikdama su šiuo Agentūros sprendimu, pareiškėja kreipėsi į VAGK, kuri pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 22–25). Pareiškėja kreipėsi į teismą.
Agentūra atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos skundas teisme neturėtų būti nagrinėjamas, nes pareiškėja praleido skundo padavimo terminą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl administracinių ginčų komisijos sprendimų į teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja VAGK sprendimą gavo 2017 m. kovo 1 d. (b. l. 26). Mėnesiais skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną nuo tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia (ABTĮ 65 straipsnio 2 dalis). Taigi, paskutinė skundo padavimo termino diena šiuo atveju buvo 2017 m. balandžio 2 d. (sekmadienis). Tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (ABTĮ 65 straipsnio 4 dalis). Skundą teismui pareiškėja pateikė 2017 m. balandžio 3 d. (pirmadienį), t. y. nepraleidusi ABTĮ nustatyto vieno mėnesio termino.
Nesutikdama su skundžiamu sprendimu, pareiškėja tvirtina, kad paraiškoje nurodyti per maži kuriamo ūkio specializacijos augalais ketinami apsodinti plotai yra akivaizdi klaidi, kurią Agentūra turėjo pastebėti ir turėjo leisti pareiškėjai ištaisyti.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – Administravimo taisyklės) 59 punktą, paraiškoje ir jos prieduose nurodyti duomenys be paklausimo po paramos paraiškos pateikimo Agentūrai dienos negali būti koreguojami ar tikslinami, išskyrus akivaizdžias klaidas.
Administravimo taisyklės nenurodo, kas yra laikytina akivaizdžia klaida, tačiau Administravimo taisyklių 59 punkte klaida yra siejama su akivaizdumo aplinkybe. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja teigė atitinkanti minėtą atrankos kriterijų, tačiau šio teiginio nepagrindė konkrečiais įsipareigojamais apsodinti plotais, nereiškia, kad pareiškėja suklydo ar, juo labiau, kad padarė akivaizdžią klaidą. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „akivaizdus“ aiškina, kaip „labai aiškus, matomas, regimas“. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas praėjus 5 mėnesiams po paraiškos pateikimo, tačiau pati pareiškėja per šį laikotarpį nepastebėjo, kad paraiškoje padarė klaidą, nesikreipė į Agentūrą su prašymu leisti ištaisyti padarytą akivaizdžią klaidą. Net jei pareiškėja iš tiesų suklydo, skaičiuodama, kokį plotą reikia apsodinti kuriamo ūkio specializacijos augalais, kad atitikti minėtą atrankos kriterijų, tai nelaikytina tokia klaida, kuri gali būti ištaisoma po paraiškos pateikimo Agentūrai dienos. Priešingu atveju, atsižvelgiant į Administravimo taisyklėse įtvirtintą draudimą keisti paraiškoje ir jos prieduose nurodytus duomenis po paraiškos pateikimo, pareiškėjai būtų sudarytos išimtinės ir privilegijuojančios sąlygos. Agentūra visų paraiškų atrankos vertinimą turi atlikti objektyviai, vienodomis sąlygomis ir vienodais kriterijais. Išimčių, leidžiančių nesivadovauti šiais principais, paramos skyrimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato. Tokių išimčių nėra numatyta ir pirmą kartą paraiškas teikiantiems asmenims. Agentūra negalėjo daryti pagrįstos prielaidos, kad buvo padaryta akivaizdi klaida, todėl neturėjo pareigos siūlyti pareiškėjai tikslinti paraiškos duomenis. Pareiškėja aiškiai nurodė valdomą plotą, taip pat aiškiai nurodė, kurią šio ploto dalį ketina užsodinti kuriamo ūkio specializacijos augalais. Šiai daliai nesiekiant 50 proc., Agentūra teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėja nors ir nurodė, kad atitinka minėtą atrankos kriterijų, tačiau iš tiesų jo neatitiko. Pareiškėjos teigimu, šią situaciją Agentūra turėjo vertinti kaip duomenų nesutapimą, dėl kurio Agentūra turėjo išsiųsti pareiškėjai paklausimą, atitinkamai, suteikdama pareiškėjai galimybę patikslinti paraiškos duomenis. Šiuos pareiškėjos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Administravimo taisyklių 56 punkte nurodoma, kad paramos paraiškų preliminari atrankos pirmumo eilė sudaroma vadovaujantis paramos paraiškoje pateikta informacija. Iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų (Administravimo taisyklių 42 punktas). Taigi, paraiškos vertinimo procese pareiškėjams siunčiami paklausimai yra Agentūros teisė, bet ne pareiga. Agentūra turi diskreciją pati nuspręsti, ar šia teise pasinaudoti, ar ne. Šiuo atveju, Agentūra, turėjo galimybę atrankos vertinimą atlikti pagal pareiškėjos pateiktus aiškius duomenis (dėl kuriamo ūkio specializacijos augalais įsipareigojamo apsodinti 2,5 ha ploto), taip pat pagal Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją (dėl pareiškėjos valdomo žemės ploto). Jokių klausimų nekilus, Agentūra turėjo teisę paklausimų pareiškėjai nesiųsti ir konstatuoti, kad pareiškėjos projektas neatitinka minėto atrankos kriterijaus. Darytina išvada, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai už šį kriterijų atrankos balų pareiškėjos projektui neskyrė.
Įgyvendinimo taisyklių 41 punkte nustatyta, kad privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 50 privalomųjų balų. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 50 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.
Neskyrus projektui 15 balų už minėtą atrankos kriterijų, pareiškėjos projektas nesurinko minimalaus 50 balų skaičiaus, todėl Agentūra, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 41 punktu, teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos paraišką.
Pareiškėja mano, kad Agentūra prieš priimdama skundžiamą sprendimą, vadovaudamasi gero viešo administravimo principu, turėjo suteikti pareiškėjai teisę būti išklausytai.
Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėja, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjai sukėlė neigiamas teisines pasekmes, t. y. paraiška buvo atmesta ir toliau nebevertinama. Atitinkamai, pareiškėja neteko galimybės savo projektui gauti paramą. Gero viešo administravimo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Agentūros, kaip viešo administravimo subjekto, funkcijos ir paskirtis yra specifinė. Agentūra yra atsakinga už tinkamą Europos Sąjungos paramos administravimą. Tam, kad parama būtų administruojama tinkamai (skaidriai, operatyviai ir t. t.), Agentūra privalo tiksliai vadovautis paramos administravimą reglamentuojančiais teisės aktais. Paramos paraiškų atrankos vertinimas yra vienas pirmųjų veiksmų, atliekamų siekiant sugrupuoti paramos paraiškas ir sudaryti paraiškų atrankos pirmumo eilę. Teisė būti išklausytam neabejotinai turi būti užtikrinta, kai Agentūra priima sprendimus dėl sankcijų pareiškėjams skyrimo, dėl išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimo ar kitų poveikio priemonių taikymo, tačiau šiuo atveju, kaip minėta, vyko pirminis etapas paramos administravimo procese, kurio metu Agentūra iš tiesų tik formaliai patikrino, kiek atrankos kriterijų atitinka pateiktos paraiškos, suskaičiavo atrankos balus ir sudarė atrankos pirmumo eilę. Šiame etape Agentūros bendravimas su pareiškėjas yra minimalus tam, kad ši administravimo dalis laiko atžvilgiu būtų neproporcingai ilga ir nekliudytų pasiekti efektyvumo tikslus, nepažeistų nustatytų paraiškų vertinimo terminų. Žemės ūkio srityje pavėluotai suteikta parama gali apskritai prarasti savo prasmę ir esmę. Taigi, Agentūrai keliami reikalavimai dėl individualių situacijų vertinimo, analizavimo, tyrimų atlikimo ir tam tikrų sprendimų priėmimų nėra visiškai vienodi ir priklauso nuo atskirų paramos administravimo stadijų.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamą sprendimą panaikinti nėra pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo panaikinti VAGK sprendimą, kuriuo skundžiamas sprendimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. R. skundą atmesti.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.