Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Julijos Gražinos Vaitulionienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant vertėjai Livijai Martišauskienei, apeliantės S. A. atstovui V. A., advokatei Liudmilai Rožkovai, atsakovei ir apeliantei N. K., jos atstovui advokatui Antanui Lekstučiui, trečiajam asmeniui M. A., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. atstovo V. A. (V. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovei N. K., tretiesiems asmenims M. A., Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl pripažinimo, kad skolinis įsipareigojimas yra įvykdytas, ir hipotekos pabaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mokėjimo pavedimuose dėl 11 800 Lt sudarančios skolos grąžinimo nėra nurodoma, kokia konkreti skola grąžinama. Remiantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, teismas padarė išvadą, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas, tai yra skola pagal šalių sudarytą 2004-07-28 paskolos sutartį. Kreditorės teiginiai, kad grąžinti 11 800 Lt pinigai pagal 2004 m. gegužės mėn. ieškovės pasirašytą paskolos raštelį, kuriuos ji įrodinėja liudytojos L. G. parodymais apie atsakovės ieškovei 2004 m. gegužės mėn. paskolintus 11 800 Lt, įvertinti kritiškai. Liudytojų parodymais įrodinėti sandorį, kuriam CK 6.871 str. 1 d. nustato privalomą rašytinę formą, draudžia įstatymas (LR CK 1.93 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės atsikirtimas į pareikštą ieškinį dėl 11 800 Lt paskolos sumos negrąžinimo yra neįrodytas, nepagrįstas (CPK 178 str., 180 str.).

Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovė pagal paskolos sutartį paskolos sumą grąžino ne visiškai, skolos grąžinimą ieškovė pagrindė mokėjimo dokumentais 72 300 Lt. Įrodymų, kad prievolė dėl 4000 Lt sudarančios paskolos dalies yra tinkamai įvykdyta, ieškovė nepateikė (CK 6.65 str.), todėl ieškovės reikalavimas pripažinti, jog sutartinė prievolė atsakovei pagal paskolos sutartį MV7-15559 yra įvykdyta, ir tuo pagrindu pabaigti hipoteką yra nepagrįstas, ieškinys buvo atmestas (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje kilo ginčas dėl tinkamo prievolės įvykdymo pagal 2004-07-28 paskolos sutartį ir jos įvykdymą užtikrinančios hipotekos pasibaigimo. Šalys ginčija 15 800 Lt skolos grąžinimą. Ieškovė teigia, jog banko pavedimuose nebuvo nurodyta pavedimo paskirtis, tačiau ji atsakovei grąžino paskolą. Atsakovė nurodo, kad 11 800 Lt buvo jai pervesti ne pagal 2004-07-28 paskolos sutartį, bet grąžinta paskola pagal kitą šalių susitarimą, o 4000 Lt buvo pervesti ne jai, o trečiajam asmeniui M. A..

Prievolės pabaigos pagrindas yra ne bet koks, o tinkamas jos įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių įvykdymo principai: prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, laiku, pagal reikalavimus, nustatytus įstatyme ar sutartyje, o kai nurodymai prievolei vykdyti nėra nustatyti, ji vykdoma vadovaujantis protingumo, sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje skolininkė teigia, kad ji tinkamai įvykdė prievolę kreditorei. Kad būtų konstatuotas tinkamas prievolės įvykdymas, būtina nustatyti, jog atlikti veiksmai, kurie yra prievolės dalykas ir jie atlikti tinkamai. CK 6.870 straipsnyje nustatyta, kad paskolos santykių subjektai – kreditorius ir skolininkas – nustato piniginės prievolės atsiradimo pagrindus, pinigų perdavimo teisinę reikšmę ir pinigų grąžinimo tvarką bei sąlygas. Įstatymas nustato ir šių santykių išraiškos formą (CK 6.871 straipsnis). Ieškovės ir atsakovės sudaryta 2004-07-28 paskolos sutartis patvirtinta notaro, byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėtų kitų piniginių prievolių atsakovei. Skolininkė įrodinėja, kad 11 800 Lt pervesti atsakovei ir 4000 Lt pavedimas trečiajam asmeniui M. A. yra 2004-07-28 paskolos grąžinimas. Iš bylos duomenų matyti, kad iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos 2004-07-29, 2004-08-30 ir 2004-10-04 buvo padaryti 11 800 Lt bendros sumos mokėjimo pavedimai į atsakovės N. K. atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovė neginčija fakto, jog gavo tuos pinigus, tačiau teigia, kad tai yra paskolos grąžinimas ne pagal 2004-07-28 sutartį, o pagal 2004 m. gegužės mėnesio skolos raštelį, kuris buvo sunaikintas, grąžinus skolą. Civilinio kodekso 6.55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai konstatuojama, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs. Jei ir būtų kelios skolos, būtų konstatuojama, kad grąžinta skola, kurios įvykdymas yra užtikrintas. Bylos duomenimis, šalys yra sudarę tik 2004-07-28 notarinės formos paskolos sutartį, kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė mokėjimo pavedimais atsakovei grąžino 11 800 Lt skolą pagal 2004-07-28 sutartį. CK 6.126 straipsnio 2 dalis numato, kad kreditoriui priėmus įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui. Atsakovė neįrodė, kad su ieškove būtų sudarytos kitos paskolos ar kitos pinigines prievoles ieškovei sukeliančios įstatymo reikalaujamos formos ir turinio sutartys, kurias ji būtų galėjusi vykdyti.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2004-08-03 ieškovės padarytas 4000 Lt pavedimas į trečiojo asmens M. A. sąskaitą nėra skolos grąžinimas pagal 2004-07-28 sutartį. Prievolė sieja kreditorių ir skolininką, todėl skolininkas privalo įvykdyti prievolę būtent kreditoriui (CK 6.44 straipsnio 1 dalis). Kreditorius prievolei priimti gali paskirti savo atstovą ar nurodyti kitą asmenį, kuriam turi būti įvykdyta prievolė. Toks prievolės įvykdymo būdas – paskolą grąžinant per kitą asmenį – nėra įtvirtintas šalių sudarytoje 2004-07-08 paskolos sutartyje. Skolininkas neturi teisinio pagrindo prievolę vykdyti trečiajam asmeniui, jei taip nenustatyta sutartyje, ir šalys nesusitaria atitinkamai pakeisti sutarties vykdymo būdo. Jei šalys susitarė pakeisti prievolės vykdymo būdą ar kreditorius nurodė prievolę vykdyti kitam asmeniui, skolininkas, veikdamas apdairiai, turi prievolę vykdyti taip, kad kilus ginčui galėtų pateikti tinkamo jos vykdymo įrodymus. Vykdydamos prievolę šalys privalo bendradarbiauti, todėl apie tokių asmenų paskyrimą kreditorius privalo tinkamai informuoti skolininką, o skolininkas – savo ruožtu patikimai įsitikinti, kad kreditorius suteikė atitinkamus įgaliojimus konkrečiam asmeniui. Jei skolininkas neįsitikina, kad prievolę vykdo asmeniui, turinčiam teisę priimti jos įvykdymą, jis prisiima riziką dėl netinkamo prievolės įvykdymo pasekmių. Prievolę įvykdžius neturinčiam teisės ją priimti asmeniui, ji nelaikoma įvykdyta, jei kreditorius tokio įvykdymo nepatvirtina ir neįrodoma, kad jį faktiškai gavo arba kad tokiam asmeniui skolininkas prievolę įvykdė suklaidintas kreditoriaus (CK 6.44 straipsnio 2 dalis, 6.45 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Jos aiškinimas, kad dalį prievolės įvykdė atsakovės seseriai, būtų teisiškai reikšmingas, jei toks prievolės įvykdymo būdas būtų suderintas su kreditoriumi – atsakove. Kreditorė tokių susitarimų nepripažino, o skolininkė neįrodė kreditorės nurodymo prievolę vykdyti kitam asmeniui.

CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojmas. Ieškovės reikalavimas baigti hipoteką savo nekilnojamajam turtui yra išvestinio pobūdžio iš pagrindinio reikalavimo pripažinti prievolę tinkamai įvykdyta. Byloje nustatyta, jog šalių 2004-07-28 sudaryta paskolos sutartis neįvykdyta, nes ieškovė atsakovei dar negrąžino 4000 Lt skolos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinė prievolė pagal 2004-07-28 paskolos sutartį nėra pasibaigusi, todėl užbaigti jos įvykdymą užtikrinančią hipoteką nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-31 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.