- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- 2-971-599/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Atsakovas
- Z. L.
- Ieškovas
- UAB „Ginvira“
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ginvira“ ieškinį atsakovei Z. L. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
2007-02-19 d. ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, kuriame nurodė, jog atsakovė dirbo pas ieškovą vyriausios buhalterės pareigose nuo 2004-05-31 d. iki 2006-10-20 d. (imtinai) ir per laikotarpį nuo 2005 metų liepos mėnesį iki 2006 metų rugpjūčio mėnesio neteisėtai, t. y. be jokio teisinio pagrindo, pervedė iš ieškovo sąskaitos 28884,00 Lt sumą į fizinio asmens L. V. sąskaitą ir šiais savo tokiais veiksmais padarė ieškovui turtinę žalą (b.l. 2). 2007-03-23 d. ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovė, dirbdama pas ieškovą vyriausios buhalterės pareigose, laikotarpyje nuo 2004-05-31 d. iki 2006-10-20 d. (imtinai) ir laikotarpyje nuo 2005 metų liepos mėnesio iki 2006 metų rugpjūčio mėnesio neteisėtai, t. y. be jokio teisinio pagrindo, pervedė iš ieškovo sąskaitos 28883,85 Lt sumą į fizinio asmens L. V. sąskaitą, be to, nuo šios sumos taip pat be jokio teisinio pagrindo pervedė į Valstybinės Mokesčių Inspekcijos sąskaitą 15 % gyventojų pajamų mokestį (viso - 4332,58 Lt sumai) ir tokiu būdu savo veiksmais atsakovė padarė ieškovui 33216,43 Lt dydžio žalą. Ieškovas nurodė, kad atsakovės argumentai dėl laiškų, kuriuose buvo prašoma ieškovui priklausančias pinigų sumas pervesti į fizinio asmens L. V. sąskaitą yra visiškai nepagrįsti, kadangi pas ieškovą minėtų laiškų nebuvo ir nėra gauta, be to, atsakovė pagal savo tiesiogines pareigas negalėjo savarankiškai be ieškovo vadovo nurodymo ir žinios spręsti tokio pobūdžio klausimus, nes visi apmokėjimo tiekėjams klausimai buvo sprendžiami tik suderinus su ieškovo direktoriumi, be to, iš sąskaitų išrašų nustatyta, jog atsakovė, pervesdama pinigus į fizinio asmens L. V. sąskaitą, banko pavedimuose nenurodydavo nei mokėjimo paskirties, nei mokėjimo pagrindo, t. y. pagal kokį dokumentą ir už kokią įmonę yra pervedami pinigai, nors privalėjo tai padaryti pagal tiesiogines savo pareigas. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė neįtraukė šios, t. y. neva buvusios ieškovo skolos, į kreditorių įsiskolinimų apskaitą, kadangi ieškovas iš esmės tokios skolos neturėjo. Ieškovas prašė teismo išieškoti iš atsakovės 33216,43 Lt žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 72-73, 91-92). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, jog pas ieškovą dirbo trise, t. y. ieškovo atstovas, vadybininkė bei atsakovė, be to, jis, būdamas ieškovo direktoriumi, rūpinosi prekių tiekimu bei jų išvežiojimu, o atsakovė darė mokestinius pavedimus už pateiktas prekes, tvarkė buhalterinę apskaitą bei banko dokumentus, be to, vadybininkė ir ieškovo atstovas kiekvieną dieną spręsdavo klausimus kam mokėti pinigines sumas ir atsakovė apie tai buvo informuojama nuolat, be to, už buhalterinę apskaitą pas ieškovą buvo atsakingi ieškovo atstovas ir atsakovė, be to, kai ieškovo finansinė padėtis pablogėjo atsakovė buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti savo namuose ir ieškovo atstovas atsakovei į namus veždavo tuo metu reikalingus finansinius dokumentus, be to, ieškovo atstovas ieškinį palaikė pilnai ir prašė teismo jį tenkinti pilnutinai (b.l. 200-203). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, jog atsakovė be jokio teisinio pagrindo pervedė į fizinio asmens L. V. sąskaitą 28883,80 Lt sumą laikotarpiu nuo 2005-07-29 d. iki 2006-08-30 d. (imtinai) ir tai buvo padaryta be ieškovo direktoriaus žinios, be to, atsakovė taip pat be jokio teisinio pagrindo ir be ieškovo direktoriaus žinios pervedė gyventojų pajamų mokesčio 4332,58 Lt sumą į VMI, be to, baudžiamojoje byloje buvo atlikta ekspertizė ir buvo nustatyta, jog atsakovės padaryti pervedimai į fizinio asmens L. V. sąskaitą yra visiškai nepagrįsti, be to, ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilnai ir prašė teismo jį tenkinti pilnutinai (b.l. 200-203)
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo ieškiniais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad, dirbant pas ieškovą vyriausios buhalterės pareigose, 2005 metų gegužės mėnesį buvo gautas raštas, kuriame buvo nurodyta, jog ieškovas yra skolingas už gautas prekes, be to, šį laišką atplėšė ieškovo darbuotoja L. M., be to, atsakovė patikrino visų ieškovo tiekėjų sąrašą, tačiau tokios įmonės su rašte nurodytu pavadinimu ji nerado, todėl ji parašė ieškovo administracijai laišką, kuriame nurodė priežastis kodėl piniginių sumų nemokės. Atsakovė taip pat nurodė, jog vėliau buvo gautos PVM sąskaitos - faktūros su ieškovo darbuotojų parašais ir ji patikrino tą aplinkybę, ar minėti darbuotojai turėjo teisę priimti prekes ir pasirašyti ant minėtų sąskaitų, todėl ji privalėjo sumokėti sąskaitose nurodytas sumas, tačiau pinigines sumas ji mokėjo ne įmonei, o pagal įmonės nurodymą kitam asmeniui bei mokėjimo pavedimuose nurodydavo dokumento numerį pagal kurį buvo pervedamos piniginės sumos bei paskirtį, be to, šių skolų įtraukti į apskaitą ji negalėjo, kadangi klientų sąrašuose tokios įmonės ji nerado, be to, programoje atbuline data jokios informacijos įtraukti ir taisyti negalima ir tokia informacija yra įvedama tą dieną, kai atliekamas finansinis mokėjimas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas turėjo skolų fiziniams asmenims, be to, 15 % mokestį ji sumokėjo norėdama apsidrausti, jeigu tai būtų neteisėtai sumokėti pinigai, be to, šie mokesčiai buvo sumokėti iš fizinio asmens sąskaitos. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovas nevedė registracijos žurnalo ir tik ji pradėjusi dirbti pas ieškovą pradėjo rašyti juodraštyje sau informaciją apie klientus, tačiau į šį juodraštį nebuvo įtraukta daug klientų, be to, visi klausimai su ieškovo vadovu buvo sprendžiami tik žodžiu, be to, ieškovas jokių nuostolių ar žalos nepatyrė, nes ji pinigų nepasisavino. Atsakovė prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 84-85, 102-103). Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovo balansą reikėjo priduoti iki rugsėjo mėnesio ir ji šį darbą baigė pas save namuose, be to, ieškovo direktorius visus išrašus turėjo patsai ir galėjo matyti kam yra daromi mokestiniai pavedimai, be to, visus banko dokumentus atsiveždavo patsai ieškovo atstovas, be to, kai buvo nutraukti darbo santykiai tarp šalių, pas ieškovą buvo atjungta elektra, išjungtas kompiuteris, telefonas, o visi dokumentai buvo sukrauti ir išvežti nežinoma kryptimi, be to, ieškovo direktorius tuo metu vykdė statybas, todėl visus nurodymus jai duodavo telefonu ir ieškovas tuo metu turėjo didelių skolų ir ieškovo direktoriaus nurodymu skolos buvo pervedamos atsakovės nuožiūra, be to, registracijos žurnalo pas ieškovą nebuvo ir buvo užvestas tik juodraštis, kuriame buvo surašoma kam ir kur reikia skubiai pervesti pinigines sumas. Atsakovė paaiškino, kad mokesčių inspektorė pateikė įrodymus apie tai, jog mokesčiai pagal kuriuos yra kaltinama atsakovė, net nebuvo užskaityti VMI, nes buvo atlikta ekspertizė pagal tokius dokumentus kokius pateikė ieškovo direktorius, be to, atsakovė prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 200-203). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, jog ieškovo ieškinys galėtų būti patenkintas, be to, baudžiamojoje byloje ieškovo direktorius buvo nurodęs, kad dalis dokumentų pas ieškovą yra dingę, be to, pas ieškovą už dokumentų finansinę apskaitą buvo atsakingas ieškovo direktorius, be to, pas ieškovą nebuvo pareiginių instrukcijų, be to, ieškovas bando įrodinėti tą aplinkybę, kad liudytoja L. V. (M) ir atsakovė yra susijusios ir gerai pažįstamos, tačiau atsakovė ją susirado tik prieš baudžiamąją bylą, be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl atsakovės atstovė prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 200-203).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnutinai.
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė pas ieškovą dirbo vyriausios buhalterės pareigose nuo 2004-05-30 d. iki 2006-09-30 d. (imtinai) (b.l. 22-23). Iš Ieškovo Įstatų 7.4. p. nuostatų nustatyta, jog buhalterinė apskaita bendrovėje yra vykdoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 3-10). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-07-29 d. iki 2006-08-30 d. (imtinai) į fizinio asmens L. V. sąskaitą buvo pervesta 28883,85 Lt suma ir iš sąskaitų išrašų turinio taip pat nustatyta, jog mokėjimo pavedimuose, kurie buvo daromi į fizinio asmens L. V. sąskaitą, nėra nurodyti nei mokėjimo paskirtis, nei mokėjimo pagrindas, nors kituose atsakovės padarytuose mokėjimo pavedimuose, kurie buvo daromi kitiems kreditoriams, buvo nurodyti ir mokėjimo paskirtis bei mokėjimo pagrindas (b.l. 21, 26-63). Iš byloje esančio ieškovo kreditorių sąrašo turinio nustatyta, jog tarp ieškovo kreditorių nėra kreditoriaus, t. y. fizinio asmens L. V. (b.l. 94-100). Be to, tiek šios civilinės bylos medžiagoje, tiek baudžiamosios bylos medžiagoje, nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad L. V. buvo ieškovo darbuotoja ar ieškovas su L. V. buvo sudaręs pirkimo – pardavimo, tarpininkavimo, paslaugų tiekimo, bendradarbiavimo ar kitokius sandorius (LR CPK 176 str. -179 str.). Iš baudžiamojoje byloje esančio Ekspertizės akto turinio nustatyta, kad ištyrus ieškovo buhalterinius dokumentus buvo nustatyta, jog buvo nesilaikyta LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, be to, nebuvo laikomasi LR Vyriausybės 2000-02-17 d. Nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių bei VMI prie LR FM 2004-10-15 d. rašte Nr. (18.10-31-1)-R-10188 „Dėl kasos pajamų orderių ir apskaitos dokumentų vieneto sąnaudoms pripažinti“ pateiktų išaiškinimų dėl LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatų ir LR Vyriausybės 2000-02-17 d. Nutarime Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ nustatytų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų naudojimo kasos pajamų orderiuose (baudž. b. t. I, b.l. 164-170). Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad L. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip liudytoja, parodė, jog nuo 2005-03-14 d. iki 2006-07-31 d. (imtinai) ji dirbo pas ieškovą vadybininkės pareigose ir į jos pareigas įėjo užsakyti prekes, išrašyti PVM sąskaitas – faktūras, be to, jos darbo laikotarpiu pas ieškovą su ja kartu dirbo ir buhalterė Z. L., su kuria ji bendravo tiesiogiai, be to, ji jai perduodavo visą gautą korespondenciją, tačiau apie gautą laišką, kuriame neva buvo nurodyta tai, kad reikia pervesti pinigines sumas fiziniam asmeniui L. V., ji tikrai nepamena (baudž. b. t. I, b.l. 145-146). Liudytoja L. M. (buvusi pavardė – V.) parodė, kad ji gyveno Studentų g. 43-322, Vilniuje ir savo banko kortelę kelis kartus ji buvo atidavusi tokiam Romkai, su kuriuo penktadieniais kartais pabaliavodavo, be to, Romka jai buvo sakęs, jog jo sąskaita banke yra uždaryta, tačiau jam turi būti pervesti pinigai, nes jis vežioja prekes ir jam už tai moka, tačiau kiek jam buvo pervesta pinginių sumų į jos sąskaitą ji nežino, nes ji jokių pinigų iš Romkos negavo, be to, atsakovės ji nepažinojo iki tol, kol ji jos nesusirado pati kai reikėjo važiuoti į teismą, o dabar su atsakove ji bendrauja (b.l. 201-202). Liudytoja V. M. parodė, jog ji dirba pas ieškovą buhalterės pareigose nuo 2006 metų pradžios ir ji, darydama deklaracijas, pamatė, kad buvo padaryti mokėjimo pervedimai į fizinio asmens L. V. sąskaitą, todėl ji patikrino tuos mokėjimus, tačiau nerado jokio teisinio pagrindo, kuriuo fiziniam asmeniui L. V. turėjo būti padaryti ginčijami pavedimai, todėl apie tai informavo atsakovę, tačiau atsakovė jai paaiškino, jog šių sumų deklaruoti nereikia ir reikia palikti taip kaip yra, be to, apie šias aplinkybės ji pranešė ieškovo direktoriui ir paklausė jo, ar jis apie tai žino, tačiau ieškovo direktorius atsakė, kad nieko apie šias aplinkybes nežino, be to, tada ji pasikėlė padarytų pavedimų pas ieškovą registracijos žurnalą ir nustatė, jog šiame žurnale yra praleisti ir neįrašyti būtent šie pavedimai, padaryti fiziniam asmeniui L. V., be to, vėliau ji negavo jokių duomenų apie tai, kad ji turi ir toliau mokėti fiziniam asmeniui L. V. pinigines sumas, be to, iš padarytų pavedimų turinio negalima buvo nustatyti tos aplinkybės, kokios visgi skolos dengimui buvo pervedamos piniginės sumos L. V., todėl jos nuomone, tai buvo tik pinigų pasisavinimas, be to, registracijos žurnalą vedė pati atsakovė, pildydama jį ranka, ir jame buvo nurodyta, jog yra dengiama kažkokia tai skola lenkų firmai, be to, šio žurnalo ji netęsė, o dabar pas ieškovą yra viskas kompiuterizuota ir ji viską pildo specialioje programoje (b.l. 202). Iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2012-09-20 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą ir nustatė, jog Z. L. nepagrįstai atliko 38 mokėjimo pavedimus 28883,85 Lt sumai nuo 2005-07-29 d. iki 2006-08-30 d. (imtinai) iš ieškovo banko sąskaitos į fizinio asmens L. V. banko sąskaitą bei nepagrįstai apskaičiavo ir pervedė į biudžeto surenkamąją sąskaitą gyventojų pajamų mokestį nuo fiziniam asmeniui L. V. išmokėtos sumos ir tokiu būdu šie Z. L. veiksmai yra kvalifikuojami pagal LR BK 184 str. 1 d. nuostatas, t. y. svetimo turto išvaistymas, o kadangi Z. L. paskutinis pavedimas buvo atliktas 2006-08-30 dieną, tai 2012-02-14 d. buvo priimtas nutarimas dėl svetimo turto išvaistymo ikiteisminį tyrimą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir šį tyrimą tęsti dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal LR BK 222 str. 1 d. nuostatas (baudž. b. t. V, b.l. 201-203).
Sutinkamai su LR CK 6.246 str. 1 d. nuostatomis, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas ir pažymėtina tai, kad civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrų faktų, t. y. žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltės, konstatavimu (LR CK 6.245 str. – 6.250 str.). Neteisėti veiksmai – tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas, arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Be to, yra atlyginami tik tie padaryti nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo ar neveikimo) tiesioginiu rezultatu (LR CK 6.247 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese pirmoje eilėje yra nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo ar neveikimo. Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu yra pilnai įrodyti bei konstatuoti tiek civilinės bylos medžiagoje, tiek baudžiamosios bylos medžiagoje, t. y. jog atsakovė, dirbdama pas ieškovą vyriausios buhalterės pareigose, netinkamai atliko savo darbines pareigas ir tokiais savo neteisėtais veiksmais ieškovui padarė žalą, be to, atsakovės argumentai apie tai, kad nesant pasirašytų atsakovės pareiginių instrukcijų bei visiškos materialinės atsakomybės sutarties, atsakovei nekyla jokia pareiga jos neteisėtais veiksmais atlyginti padarytą žalą ieškovui bei už visus finansinius trūkumus yra atsakingas tik ieškovo atstovas (t. y. direktorius), atmestini kaip nepagrįsti, kadangi visgi atsakovė pas ieškovą užėmė vyriausios buhalterės pareigas ir prie atsakovės tiesioginių darbinių funkcijų bei pareigų yra priskirtinas ir tinkamas bei sąžiningas savo tiesioginių pareigų atlikimas, be to, iš bylų medžiagų matyti, kad atsakovė ilgą laikotarpį, periodiškai bei vienasmeniškai, t. y. be ieškovo direktoriaus sutikimo ir žinios, atlikinėdavo ginčijamus pavedimus į fizinio asmens L. V. asmeninę sąskaitą be jokio teisinio pagrindo ir neinformuodama apie tai ieškovo direktoriaus, kas neatitinka tiesioginių vyriausiojo buhalterio pareigų reikalavimų (LR CPK 176 str. - 179 str.). Be to, bylose nėra jokių duomenų apie tai, kad šiems ginčijamiems pavedimams atlikti buvo gautas ieškovo direktoriaus sutikimas ar paliepimas minėtus pavedimus atlikti, todėl darytina išvada, jog šiuos ginčijamus pavedimus atsakovė atliko savo nuožiūra ir rizika ir be ieškovo direktoriaus sutikimo bei gerai žinodama apie šių pavedimų neteisėtą pobūdį (LR CPK 176 str. - 179 str.). Teismas taip pat daro išvadą, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad kilusi žala yra tik atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė ir šiuo atveju tai yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, be to, bylose esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tą faktą, kad žalos padarymo metu šalis siejo darbiniai teisiniai santykiai ir būtent atsakovė, užimdama vyriausios buhalterės pareigas pas ieškovą be ieškovo direktoriaus leidimo ir sutikimo bei neturėdama jokio faktinio nei teisinio pagrindo laikotarpiu nuo 2005-07-29 d. iki 2006-08-30 d. (imtinai) nepagrįstai apskaičiavo ir padarė 38 mokėjimo pavedimus 28883,85 Lt sumai į fizinio asmens L. V. asmeninę sąskaitą, t. y. tokiais savo veiksmais atsakovė padarė ieškovui 28883,85 Lt žalą, be to, pažymėtina ir tai, kad šie atsakovės veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti kaip svetimo turto išvaistymas, tačiau suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui tyrimas buvo nutrauktas (LR CPK 176 str. - 179 str.). Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pagal LR DK nuostatas, žala yra atlyginama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas yra traukiamas drausminėn, administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn už veiksmą ar neveikimą, kuriuo buvo padaryta žala darbdaviui, nes darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą, kai žala yra padaroma darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikų požymių (LR DK 255 str., LR DĮ 142 str. bei 145 str.). Be to, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (LR CPK 178 str.). Pažymėtina tai, jog atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių ikiteisminio tyrimo metu konstatuotų jos nusikalstamo elgesio aplinkybių, o ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012-09-20 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu, nesuteikia teisinio pagrindo daryti priešingai išvadai (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Sutinkamai su LR CK 6.37 str. nuostatomis, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo nuostatų ir šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas jas išieškoti iš atsakovo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovo naudai išieškotinos 5 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (t. y. 33216,43 Lt suma) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. 2007-03-23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2,3 d.d., 6.210 str.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas pilnutinai ir iš atsakovės ieškovės naudai išieškotinas 33216,43 Lt žalos atlyginimas bei 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (t. y. 33216,43Lt suma) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2007-03-23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. - 179 str.).
Sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d. nuostatomis, iš atsakovės ieškovo naudai išieškotinas 996,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 1, 71).
Sutinkamai LR CPK 96 str. nuostatomis, iš atsakovės valstybės naudai išieškotinos 43,56 Lt pašto išlaidos.
Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
ieškinį tenkinti pilnutinai.
Išieškoti iš atsakovės Z. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Ginvira“, į/k 125391764, buveinė Pylimo g. 59, Vilniuje, naudai 33216,43 Lt žalos atlyginimą, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (t. y. 33216,43Lt suma) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2007-03-23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 996,00 Lt žyminį mokestį.
Išieškoti iš atsakovės Z. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 43,56 Lt pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.