- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- TS-60-1189/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- E. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 straipsnio 1 dalį, paskirta 4 metų 6 mėnesių (1640 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartimi nutarta Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nuosprendį pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje, suderinant paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalimi, ir E. B. paskirta suderinta 4 metų 6 mėnesių (1640 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei atliktos bausmės laikas.
Bausmės pradžia – 2023 m. rugsėjo 26 d., pabaiga – 2027 m. liepos 4 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. gegužės 12 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė taikyti lygtinį paleidimą E. B. atžvilgiu. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus nuteistajam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogišką nusikalstamą veiką, anksčiau teistas 3 kartus. Bausmės atlikimo vietoje bendradarbiauja su psichologais, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, elgiasi nepriekaištingai. Įsiskolinimų neturi, lygtinio paleidimo atveju turėtų kur gyventi, šiuo metu bausmę atlieka lengvoje grupėje. E. B. yra būdingas organizuotų nusikaltimų modelis, susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Analizuodamas savo gyvenimo situaciją nuteistasis išlieka paviršutiniškas, geba atpažinti problemas, su kuriomis susiduria, tačiau nėra linkęs analizuoti priežasčių. Apsauginių veiksnių nenustatyta, išlieka aiškūs kriminogeniniai dinaminiai veiksniai. Nors nuteistasis šiuo metu vykdo individualią veiklą, kyla abejonių dėl motyvacijos darbinei veiklai laisvėje.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. B., nesutikdamas su nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašo Komisijos nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodo, jog už analogišką veiką laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartyje pažymėta, kad E. B. nebuvo vedamoji nusikalstamos veikos jėga, jis buvo asmuo, apgaule atvežtas į pastatą, kuriame buvo sulaikytas, pasinaudojant jo sunkia finansine padėtimi dėl turimo 60 procentų neįgalumo. Nuteistasis nežinojo apie didelį kiekį platinamų narkotinių medžiagų, atsidūrė ne tuo laiku ir ne toje vietoje. Komisija, priimdama nutarimą, negalėjo pakartotinai vertinti su nusikalstama veika susijusių aplinkybių. Šios aplinkybės buvo išnagrinėtos priimant apkaltinamąjį nuosprendį, todėl negali būti laikomos priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo. Per dvidešimt metų nuteistasis dirbo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, tai yra, nuteistasis nesutinka su Komisijos nurodyta išvada, kad jis keitė daug darboviečių. Dėl krizės nuteistajam teko išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kur oficialiai dirbo iki traumos. 2019 m. nuteistajam buvo atliktos operacijos, 2020 m. nustatytas 60 procentų neįgalumas. Nuteistasis ieškojo darbo neįgaliesiems, užsiėmė individualia veikla. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu dirba, stengiasi elgtis nepriekaištingai, nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistojo E. B. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam E. B., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.
Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistojo E. B. atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2024 m. rugsėjo 23 d. ir jo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų vidutinis. Pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2025 m. vasario 25 d. ir jo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų vidutinis, tai yra, išliko nepakitusi, o tai jau savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Nors šiuo metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos minėtą riziką valdyti, tačiau nuteistojo elgesyje nustatyta 6 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), kas tik patvirtina, jog reali pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio raišką, šiuo metu dar nėra nustatyta. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai turi neabejotinos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir privalo būti koreguojami siekiant lygtinio paleidimo.
Nuteistasis skunde nurodė, kad lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, tęstų individualią veiklą. Be to, nuteistasis turi (duomenys neskelbtini) metų motina, kuri, dėl amžiaus bei sveikatos būklės, negali atlikti elementarių kasdienių veiksmų bei tinkamai savęs prisižiūrėti, dėl ko šiuo metu jai itin reikalinga nuteistojo pagalba. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis ir praeityje nesusidūrė su problemomis dėl gyvenamosios vietos, neturėjo mokymosi sunkumų, turi darbinės patirties, nepaisant riboto darbingumo. Nuteistasis augo pilnoje šeimoje, šiuo metu tėvas bei brolis yra mirę. Santykius su motina bei širdies drauge apibūdina kaip tvirtus, palaikančius, artimus. Šiuo atveju pažymėtina, kad ir nusikalstamų veikų padarymo metu egzistavo aukščiau išvardintos aplinkybės, tačiau tai nebuvo pakankamas pagrindas atgrasyti nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, aukščiau aptartos aplinkybės neturi jokios įtakos. Išskirtina ir tai, kad nors nuteistasis geba save vertinti adekvačiai, tai yra, išskiria tiek teigiamas, tiek neigiamas savo savybes, tačiau analizuodamas savo gyvenimo situaciją nuteistasis išlieka paviršutiniškas bei stokojantis atviro, gilesnio situacijos analizavimo. Nuteistasis yra linkęs minimizuoti savo vaidmenį dabartinėje situacijoje, nevisiškai prisiimti kaltę, tai yra, asmuo stokoja gebėjimo numatyti savo elgesio pasekmes. Analizuojant nuteistojo pažangą siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką akcentuotina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę už analogišką nusikaltimą atlieka antrą kartą, tai yra, jo elgesyje stebimas būdingas organizuotų nusikaltimų modelis. Vertinant šias nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes darytina išvada, kad iki šiol padaryta nuteistojo pažanga siekiant sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar negali būti neabejotinai vertinama kaip akivaizdi.
Nustatyta, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nepažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos, nebaustas, tačiau ir neskatintas. Bausmę atlieka lengvoje grupėje, nuo 2024 m. birželio 19 d. užsiima individualia veikla, prilyginama darbinei veiklai, dalyvavo pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistu, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, lankėsi individualiose konsultacijose. Šios aplinkybės iš tiesų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jokia prasme nėra laikytinos išskirtinai teigiamomis ir leidžiančiomis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Priešingai teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – laikosi jam taikomų taisyklių ir ribojimų, ko rezultate jo elgesys buvo įvertintas bausmės atlikimą nustatant lengvoje grupėje. Be to tai, kad nuteistasis užsiima darbine veikla, apskritai nėra jokia išskirtinė aplinkybė, kiekvienas darbingo amžiaus visuomenės narys, siekdamas save išlaikyti ir prisidėti prie valstybės egzistavimo privalo užsiimti darbine veikla. Įvertinus Socialinio tyrimo išvados bei nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad spręsti, jog bausmės atlikimo vieta jau neabejotinai atskleidžia nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį, dar nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, neatliktos bausmės dalis, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos. Tokiu būdu negalima spręsti, jog taikomo lygtinio paleidimo atveju, probacija jau būtų efektyvi, šiuo metu pritartina Komisijai, kad dar negalima daryti išvados, jog nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, tik sistemingas elgesio pokytis būtų pagrindas tokiai išvadai.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo E. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo E. B. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.