Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-707-530/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-06
Bylos Nr.
1S-707-530/2020
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00849-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
Ž. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-707-530/2020Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00849-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 13 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 18 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam Ž. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (16 balų). Ž. Š. motyvuotai tęsia darbinę veiklą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys taip pat kinta teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Šiuo metu nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą pozityvus, nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis Ž. Š. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis Ž. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepažymėjo, jog jis yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytą bausmės dalį, tačiau padarė išvadą, kad bausmę nuteistasis atlieka ne tik už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bet ir tai, kad smurtinį nusikaltimą įvykdė praėjus vos kelioms dienoms nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo kitoje byloje bei pažymėjo, kad ši aplinkybė nėra vertinama, kaip esminė, kadangi ji jau buvo įvertinta teismo skiriant bausmę. Šis teismo motyvas nuteistojo manymu yra prieštaringas ir nepagrįstas bei pažeidžiantis įstatymą kada nuteistajam yra galimas lygtinio paleidimo taikymas.

5.2. Skunde nesutinkama su teismo teiginiais, kad Ž. Š. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, kas rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Nuteistojo teigimu teismas šias išvadas padarė remdamasis per beveik dešimt metų bausmės atlikimo laikotarpį gautomis dvejomis nuobaudomis, kurios seniai nebegalioja ir ignoravo Komisijos priimtą nutarimą taikyti Ž. Š. lygtinį paleidimą, kuris yra pagrįstas dešimties metų asmens byloje esančiais įrodymais, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių įgyvendinimo rezultatus. Ši Komisijos išvada rodo nuteistojo dabartinius pataisos proceso rezultatus, kuriuos patvirtina ir kiti duomenys: žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, reali galimybė įsidarbinti, paskatinimai, tvirti socialiniai ryšiai, teigiami darbdavio ir pataisos įstaigos administracijos atsiliepimai, todėl nuteistojo nuomone teismas priimdamas jam nepalankią nutartį nepagrįstai rėmėsi neesminiais kriterijais, jiems suteikdamas didesnę reikšmę negu Ž. Š. realiai padaryta pažanga, kurią patvirtina įvairių sričių specialistai bei būrio viršininkai.

5.3. Nuteistojo teigimu, BVK 157 straipsnyje nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas privalo atsižvelgti į nuteistojo atliktos/neatliktos bausmės dydį, o toks dirbtinai išplėstas nuostatų turinio taikymas pažeidžia lygtinį paleidimą nustatančio įstatymo taikymo principą, todėl teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje pasisakė apie Ž. Š. likusią dar pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį.

5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad jeigu nuteistasis dar turi kokių nors charakterio, mąstymo, suvokimo ir elgesio trūkumų bei yra abejonių dėl nuteistojo sugebėjimo laikytis įstatymų, kuriuos ir įvardija teismas skundžiamoje nutartyje, tai tam ir yra skirtas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, kad nuteistasis sugrįžtų į visuomenę, gyventų laisvėje pilnavertį gyvenimą, per likusį bausmės laiką suprastų, jog yra kontroliuojamas, siekiant sudaryti jam tik pozityvų, teigiamą jo elgesį kontroliuojamą poveikį, kad nuteistasis suvoktų visuomeninės tvarkos, įstatymų laikymosi pranašumus, neigiamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, atribojančias jį nuo nusikalstamų veikų.

5.5. Skunde pažymima, kad Ž. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir ji nuolat mažėjo, taip pat BVK 157 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta statinių ir dinaminių balų aritmetinio vidurkio svarba vertinant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę. Tuo tarpu teismo nurodomo kriminogeninio veiksnio – mąstymas ir elgesys, nuteistasis pakeisti negali, kadangi jis parodo elgesio modelį iki bausmės atlikimo pradžios. Todėl Ž. Š. manymu, teismas tik dirbtinai sureikšmino nebeaktualias socialinio tyrimo išvadas ir tokiu būdu siekdamas paneigti nuteistojo pozityvų elgesį patvirtinančius įrodymus, juos pateikdamas kaip nereikšmingus, taip išreiškė išankstinį nepasitikėjimą nuteistuoju ir jo teigiamo elgesio mažareikšmiškumo pagrindu atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo Ž. Š. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, spręsdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistojo pažangą, tiek jo elgesį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei kitas aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui ir nusprendė atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Ž. Š.. Tokiai išvadai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Ž. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OAsys“ metodiką atitinka 16 balų ir yra prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau nepaisant to, būtina nustatyti ir akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje Ž. Š. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.

9. Kaip teigia pats Ž. Š., jis per beveik dešimties metų bausmės atlikimo laikotarpį tik du kartus baustas drausmine tvarka ir nuobaudos jau seniai negalioja, o teismo išvadą dėl neigiamo požiūrio į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi paneigia Komisijos išvada bei byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ž. Š. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes, o skundžiamoje nutartyje teismo įvardintus charakterio, mąstymo, suvokimo ir elgesio trūkumus, kurie leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo sugebėjimu laikytis įstatymų įvardija, kaip lygtinio paleidimo instituto pagrindinius uždavinius, kurie koreguojami pritaikius lygtinį paleidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad trūkumai turi būti koreguojami dar iki lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam, tam, kad teismas galėtų padaryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, toliau laikysis įstatymų, nenusikals bei sugebės integruotis į visuomenę.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. Š. pataisos namuose įgijo staliaus specialybę, nuolat dirbo bei nuo 2019 m. liepos 17 d. tęsia darbinę veiklą UAB „G. m.“, po bausmės atlikimo planuoja dirbti IĮ „D. ir p.“ civilinį ieškinį padengė iš gaunamo atlyginimo, iš kurio ir moka priteistus alimentus, palaiko socialinius ryšius su seserimi bei minimaliai bendrauja su vaikais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vyksta trumpalaikių išvykų į namus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas. Šios aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės parodo, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.

11. Laisvės atėmimo bausmę Ž. Š. atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, susijusio su žmogaus gyvybe, padarymą, o šis teistumas jam nėra pirmasis. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, smurtinį nusikaltimą Ž. Š. padarė praėjus vos kelioms dienoms po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo kitoje baudžiamojoje byloje, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.

12. Nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistojo teigimu šių aplinkybių vertinimas pažeidžia įstatymą ir yra prieštaringas bei nepagrįstas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie Ž. Š. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

13. Minėta, jog nuteistojo Ž. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir sudaro 16 balų. O skundo teiginiai, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta statinių ir dinaminių balų aritmetinio vidurkio svarba vertinant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vien žemos nusikalstamo elgesio rizikos nepakanta, tam, kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o būtina nustatyti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kaip žinoma, nusikalstamo elgesio riziką sudaro statiniai (netinkami) ir dinaminiai (kintami) balai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad Ž. Š. dinaminiai balai sudaro pusė jo balų sumos, t. y. 8 balus, kuriuos nuteistasis toliau tinkamai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, gali sumažinti, pažymint ir tai, kad jam nustatomas kriminogeninis veiksnys stebimas mąstyme ir elgesyje. Nors Ž. Š. teigimu, jis šio veiksnio pakeisti negali, kadangi jis parodo elgesio modelį iki bausmės atlikimo pradžios, tačiau teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutikti negali, kadangi šis kriminogeninis veiksnys nustatytas įvertinus informaciją apie nuteistojo požiūrį į turimas problemas: supranta, kad alkoholio vartojimas yra žalingas ir įtakojo nusikalstamą elgesį, tačiau problemos tame neįžvelgia, taip pat yra prieštaravimų tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, tos problemos atsiradimo priežastis. Taip pat pasitiki savo tiesioginiu patyrimu, o ne įgytais problemų sprendimo įgūdžiais, todėl būna atvejų, kad pasielgia impulsyviai ir neapgalvodamas savo veiksmų pasekmių, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nedėjo pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai neleidžiančiai konstatuoti akivaizdžios Ž. Š. elgesio pažangos, kurios reikalaujama sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

14. Svarbu atsižvelgti į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nuteistam asmeniui nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, nes bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos klausimus, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas pažymėdamas, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Ž. Š. neatliktos bausmės dydis (4 metai 4 mėnesių 25 dienos) ir atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą ar nesilaikė formuojamos teismų praktikos, pagrindo nėra. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam Ž. Š. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo Ž. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėJurgis KiškisArūnas Paštuolis