Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Aleksėjui Bugajui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. G.-Simanaitienė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI ir pareiškėja) pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo L. G. įmonės vadovei M. G.-S. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

M. G. – S. kaltinama tuo, kad būdama L. G. įmonės vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nustatyta, kad M. G.-S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ABK 120 straipsnio 1dalyje.

Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas Aleksėjus Bugajus pareiškimo reikalavimus palaikė ir prašė pareiškimą tenkinti, M. G.-Simanaitienę pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1dalyje, ir nesant jos atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, paskirti sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį.

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. G.-S. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pranešimą išsiunčiant jos nurodytu dokumentų siuntimui elektroniniu paštu. Prašymų negauta, apie nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis nepranešė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 40 straipsnyje įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

M. G.-S. yra L. G. įmonės vadovė nuo 2019-05-17. Mokėtojos mokestinė nepriemoka (29002,05 Eur) susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Nuo 2021-08-01 iki 2021-12-31 išrašytos 86 sąskaitos faktūros – 190 535,53 Eur sumai, PVM suma -40012,51 Eur. Nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 išrašytos 284 sąskaitos faktūros – 417079,79 Eur sumai, PVM suma -83347,36 Eur. Nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 išrašytos 283 sąskaitos faktūros – 342386,41 Eur sumai, PVM suma -75260,53 Eur. Nuo 2024-01-01 iki 2024-01-31 išrašytos 40 sąskaitos faktūros – 20258,77 Eur sumai, PVM suma - 4254,32 Eur. PVM deklaraciją turėjo pateikti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Bendrovė PVM deklaraciją patikslino tik 2024-06-02, 2024-06-17, 2024-07-04, 2024-07-11, 2024-08-19, 2024-09-05, 2024-09-11, o jau buvo suėjęs mokestinės nepriemokos mokėjimo terminas. Nors Įmonei buvo pradėti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai laikotarpiu 2024-02-21 – 2024-11-20, tačiau nepriemokos išieškoti nepavyko. Įmonės vadovė M. G.-S. atsiskaitymus su kitais kreditoriais vykdė, nesilaikydama Civiliniame kodekse numatytų atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta fiziniams ar juridiniams asmenims, patiriantiems laikinų finansinių sunkumų – neturintiems pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su asmens nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad jis ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už žemesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Be to, įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. išplėtė CK 6.930¹ straipsnio normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Nagrinėjamu atveju, M. G.-S. traukiama administracinėn atsakomybėn, kadangi būdama L. G. įmonės, kuri skolinga valstybės biudžetui, vadovė ir žinodama apie pradelstus įsipareigojimus, atlikinėjo atsiskaitymus su kitais kreditoriais ((duomenys neskelbtini).). Šias finansines operacijas vykdė laikotarpyje nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 8 d., tokiais veiksmais nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos (pareiškėjos) teises.

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

Bendrovės vadovė M. G.-S., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nustatyta, kad M. G.-S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, jog M. G.-S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. M. G.– S. atsakomybę nei lengvinančių aplinkybių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis ANK 34 straipsnyje įtvirtintomis nuobaudų parinkimo ir skyrimo nuostatomis, M. G. -S. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirtinas baudos vidurkis – 2 200 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

M. G.-S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

M. G.-S. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės nusižengimo bylos numerį eA6.-26-799/2025, įmokos kodą 1001.

Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtos baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį.

Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo ar išsiuntimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.