Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., būdamas UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, iki 2019 m. lapkričio 28 d. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. lapkričio 28 d. sudarė 14 579, 20 Eur. Pagal Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis už 2016 metus matyti, kad Bendrovės nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotų transporto priemonių nėra, Bendrovės skolos kreditoriams viršija puse Bendrovės balanse nurodyto turto vertės, todėl UAB „T.“ jau 2018 m. buvo nemoki, o Bendrovės vadovas apie tai sužinojo nuo 2019 m. balandžio 30 d. Todėl Bendrovei tapus nepajėgiai atsiskaityti su kreditoriais, tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. UAB „T.“ vadovas V. S., nesikreipdamas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- Bankroto įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S. kaltę pripažino, gailisi ir paaiškino, kad jis apie 2017-2018 m., tikslios datos neprisimena, nusipirko įmonę, tačiau faktiškai jokios veiklos nevykdė, nes jau kurį laiką vartojo narkotines medžiagas, nuo kurių jis buvo priklausomas. Tuo metu jam niekas nerūpėjo, todėl nereagavo į jokius pranešimus, neatsiliepinėjo į jokius telefoninius skambučius bei visiškai nesidomėjo savo įmone. Žino, kad 2019 m. jo įmonei buvo iškelta bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu, administracinės atsakomybės senaties terminas už šį administracinį nusižengimą turi būti skaičiuojamas nuo Bendrovės bankroto bylos inicijavimo dienos, šiuo konkrečiu atveju – nuo 2019 m. lapkričio 29 d., kai VMI prie FM pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Taigi, norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje nustatyta, jog Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI prie FM jau nuo 2018 m. pradžios. Nuo 2018 m. birželio 19 d. pareiškėja pradėjo vykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės. Bendrovės įsiskolinimai didėjo. Iš Bendrovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad Bendrovės skolos kreditoriams 2018 m. -2019 m. viršijo puse Bendrovės balanse nurodyto turto vertės.

Byloje esantys bei aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovui tapo žinoma, jog jau 2018 m. pradžiai Bendrovė yra nemoki, tačiau vien ši aplinkybė pagal Įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos ir kitos sąlygos.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje duomenų, kad iki 2019 m. lapkričio 29 d. kiti Bendrovės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovui iki 2019 m. lapkričio 28 d. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių realaus ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė.

Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S., kaip vadovas, nesiėmė jokių realių ir pakankamų priemonių Bendrovės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip nustatyta surinktais įrodymais, Bendrovės vadovas V. S. savo pareigos neįvykdė.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB „T.“ vadovas V. S., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdė įstatymu numatytos pareigos pagal savo kompetenciją su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šiais savo veiksmais jis padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė pilnai įrodyta, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. S. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad V. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nustatyta viena V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta V. S. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

V. S. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda (jos dalys) turi būti sumokėta (-os) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.