Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja 20218 m. rugsėjo 19 d. skundu kreipėsi į teismą ir prašė:

1) panaikinti 2018 m. rugpjūčio 17 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos sprendimą Nr. (12.6)-AD5-2284 ,,Dėl bankroto pažymos“;

2) įpareigoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos išduoti Bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Ritorema“ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovas teismo posėdžiuose paaiškino, kad 2014 m. sausio 13 d. Kauno apygardos teismas iškėlė bendrovei UAB „Ritorema“ bankroto bylą ir jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. 2014 m. sausio 13 d. nutartimi Kauno apygardos teismas įpareigojo Bendrovės valdymo organus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bendrovės valdymo organams vykdant 2014 m. sausio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartį Bendrovės bankroto administratoriui nebuvo perduotos jokios statybinės atliekos (betono luitai, gelžbetonio plokštės ar kitos statybinės atliekos), taip pat kenksmingos ir (ar) aplinką teršiančios medžiagos. Bendrovei neturint jokio turto, o taip pat net neturint jokių duomenų apie tai, kad teritorijoje, kurioje Bendrovė jokios veiklos nevykdo nuo 2014 metų, yra kažkokių ir nežinia kam priklausančių statybinių atliekų (betono luitų, gelžbetonio plokščių ir kitų statybinių atliekų), Bendrovės bankroto administratorius 2018 m. vasario 13 d. prašymu kreipėsi į atsakovo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūrą, kad Bendrovei būtų išduota pažyma, leidžianti Bendrovę išregistruoti iš juridinių asmenų registro.

Nurodė, kad 2018 m. vasario 28 d. Bendrovės bankroto administratoriui buvo pateiktas atsakovo atsakymas, kuriame buvo nurodyta, jog 2018 m. vasario 27 d. nuvykus ir patikrinus teritoriją, kurioje buvo įsikūrusi ir veiklą vykdė Bendrovė, buvo rasti dideli kiekiai nepavojingų statybinių atliekų (betono luitų, gelžbetonio plokščių ir kitų statybinių atliekų). Atsakovas taip pat prašė pateikti informaciją, kaip ir kada statybinės atliekos bus sutvarkytos ir jų sutvarkymą įrodančius dokumentus. 2018 m. liepos 16 d. Bendrovės bankroto administratorius pakartotinai kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos su prašymu, kuriame nurodė, kad administratorius neturėjo ir neturi jokių duomenų apie tai, kad Bendrovė vykdė ūkinę-komercinę veiklą, kuri apėmė statybinių atliekų priėmimą, perdirbimą, realizavimą ir kt. Atsakovui taip pat nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad tokios atliekos būtų apskaitytos Bendrovės turte, perkamos ar parduodamos. Be to, nėra jokių duomenų, kad Bendrovės atžvilgiu atsakovas vykdė kokius nors patikrinimus, davė nurodymus ar siuntė pranešimus dėl atliekų saugojimo ir (ar) sutvarkymo, todėl nėra pagrindo atsisakyti išduoti Bendrovei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą. Atsakovui taip pat buvo pateikta informacija, kad Bendrovės bankroto administratorius kreipėsi į buvusį Bendrovės vadovą G. S., kuris nurodė Bendrovės bankroto administratoriui, jog direktoriaus pareigose dirbo nuo 2010 m. iki bankroto bylos iškėlimo. Jam pradedant dirbti direktoriumi, ankstesnis įmonės vadovas jokių statybinių atliekų, kurios būtų sandėliuojamos minėtame sklype neperdavė. Nuo 2010 metų iki bankroto bylos iškėlimo jokių statybinių atliekų Bendrovė į sklypą nevežė ir sklype nesandėliavo. Bendrovės bankroto administratorius buvo informuotas, kad statybinį laužą į veždavo sklypo savininkas R. B., todėl visos šios atliekos priklauso žemės sklypo savininkui R. B.. Apie tai, kad minėtame žemės sklype savininkai sandėliuoja statybinį laužą 2013 m. lapkričio 18 d. G. S. raštu informavo Kultūros paveldo departamentą ir Jonavos rajono savivaldybės administraciją. Nežiūrint to, atsakovas 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu pakartotinai atsisakė Bendrovės bankroto administratoriui išduoti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą bei nurodė, kad ji bus išduota tik tuomet, kai Bendrovės sutvarkys statybines atliekas.

Pabrėžė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako išduoti pažymą, kadangi Bendrovė nėra atsakovo nurodytų atliekų turėtoja, todėl Bendrovei negali kilti pareiga vykdyti nurodymą sutvarkyti statybines atliekas. Be to, atsakovo duotas privalomasis nurodymas, kurį įvykdžius Bendrovės bankroto administratoriui būtų išduota pažyma, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAI) 3 ir 8 straipsnio reikalavimų. Iš ginčijamo rašto turinio matyti, jog jis surašytas atsakant į Bendrovės 2018 m. liepos 16 d. pakartotinį prašymą. Rašte nėra nurodyti teisės aktai, kuriais vadovavosi atsakovas. Nei turinys, nei forma objektyviai neleidžia Bendrovei suprasti, kokia forma ji galėtų objektyviai įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Ši aplinkybė Bendrovės vertinimu yra reikšminga sprendžiant rašto ir jame nurodyto nurodymo teisėtumo klausimą. Atsakovas konstatavo, jog Bendrovės vykdytos veiklos teritorijoje yra statybinių atliekų, kurios neva priklauso Bendrovei, tačiau nėra pateikiama jokių įrodymų, kad jos iš tiesų yra Bendrovės.

Akcentavo, kad Bendrovė pakartotiniame prašyme nurodė naujas aplinkybes, susijusias su statybinėmis atliekomis, pridėjo papildomus įrodymus, todėl atsakovui kilo pareiga juos išsamiai išnagrinėti ir motyvuotai atsakyti, ar Bendrovės naujai pateikti argumentai ir įrodymai patvirtina aplinkybę, kad administratorius turi teisę gauti pažymą. Atsakovas tokio vertinimo neatliko ir tik lakoniškai nurodė aplinkybę, kad teritorijoje yra Bendrovei priklausančios statybinės atliekos. Bendrovės naujai pateiktų argumentų ir įrodymų išsamaus vertinimo neatliko, Bendrovei motyvuoto atsakymo nepateikė, todėl visiškai nėra aišku, kodėl nebuvo vertinti nauji Bendrovės argumentai. Be to, atsakovas, priimdamas skundžiamą raštą, pažeidė procedūrines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamame rašte konstatavo, kad teritorijoje yra Bendrovės statybinės atliekos, o ši aplinkybė buvo nustatyta atsakovo darbuotojui nuvykus į bendrovės vykdytos veiklos teritoriją ir vizualiai ją apžiūrėjus bei apklausus sklypo savininką, kuris Bendrovės pateiktais duomenimis ir atvežė statybines atliekas. Iš tokių aplinkybių spręstina, kad pareigūnas faktiškai atliko Bendrovės veiklos patikrinimą. Taisyklės, pagal kurias pareigūnai privalo atlikti juridinio asmens veiklos patikrinimą, numatytos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintame Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų apraše, tačiau jų nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi. Tuo būdu nebuvo užtikrintas Bendrovės atstovų dalyvavimas atliekant patikrinimą, patikrinimo rezultatai nustatyta tvarka neužfiksuoti ir neįforminti patikrinimo akte. Dėl tokių pažeidimų nebuvo nustatyta, kiek, kurioje vietoje ir kokių atliekų patikrinimo metu buvo teritorijoje, nebuvo galimybės spręsti, ar tai tos pačios ar kitos atliekos, kurių buvimas buvo nustatytas ankstesnių patikrinimų metu, neužfiksuoti Bendrovės atstovo prašymai ar paaiškinimai dėl faktinių aplinkybių ir pan.

Pareiškėjos atstovas taip pat paaiškino, kad teismas neturėtų remtis buvusių bendrovės darbuotojų paaiškinimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, kadangi paaiškinimus pagrinde surinko ne institucijos atstovai, tačiau bylos baigtimi suinteresuotas asmuo R. B., kuris ir kaupė statybines atliekas.