Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-09-06 · Civilinė byla Nr. e2-1753-330/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-06
Bylos Nr.
e2-1753-330/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00519-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė, Gintaras Pečiulis
Kreditorius
S. S., I. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1753-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00519-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės I. K. finansinis reikalavimas, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Ačiū kreditas“ bankroto byloje Nr. eB2-4241-781/2016.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi UAB ,,Ačiū kreditas“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

Šalies argumentai

BUAB „Ačiū kreditas“ bankroto administratorė pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme prašė patikslinti įmonės kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Vilniaus skyriaus ir I. K. finansinius reikalavimus. Administratorė pateikė kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, kuriais remiantis prašė patvirtinti VSDFV Vilniaus skyriaus 5 365,29 Eur antros eilės finansinį reikalavimą ir I. K. 51 000 Eur trečios eilės finansinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą patenkino: patikslino antros eilės kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus 5 367,23 Eur finansinį reikalavimą, į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė I. K. su 51 000 Eur finansiniu reikalavimu, taip pat patvirtino patikslintą įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kreditorė S. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas I. K. 51 000 Eur finansinis reikalavimas. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo I. K. atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Teismas turėjo vertinti, ar kreditorės, pavėluotai pareiškiančios finansinį reikalavimą, veiksmuose nėra akivaizdaus nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Pirmosios instancijos teismas atnaujindamas praleistą terminą, nevertino aplinkybės, jog kreditorei buvo žinoma apie bankroto bylos įmonei iškėlimą, nes ji buvo įmonės darbuotoja, o jos sutuoktinis buvo bendrovės vadovas.

Atsiliepimas

BUAB „Ačiū kreditas“ bankroto administratorė prašo kreditorės S. S. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nepaisant bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatyto termino finansiniams reikalavimams pareikšti, teismas turi teisę tvirtinti ir pasibaigus tam terminui pateiktus finansinius reikalavimus. Kreditorė I. K. ne itin gerai moka lietuvių kalbą, kas galėjo lemti nesavalaikį reikalavimo pareiškimą. Nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas ne formaliam aplinkybių vertinimui, o realiam teisingumui ir tam, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad termino praleidimas nėra labai ilgas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirajame skunde kreditorė S. S. (apeliantė) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atnaujintas praleistas terminas kreditorės I. K. finansiniam reikalavimui bankrutuojančiai įmonei pareikšti.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi UAB „Ačiū kreditas“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės I. K. trečios eilės finansinis reikalavimas. Nors apskųstojoje nutartyje tiesiogiai ir nenurodyta, bylos duomenys leidžia teigti, kad finansinį reikalavimą kreditorė pareiškė pasibaigus teismo nustatytam terminui. Visgi ta aplinkybė, jog ginčo finansinis reikalavimas buvo patvirtintas, sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas termino praleidimą sąlygojusias priežastis pripažino svarbiomis, o praleistą terminą atnaujino.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) . Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ĮBĮ normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu, vykdant įmonės bankroto procedūras, ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. ĮBĮ nustato kreditorių reikalavimų pareiškimo, jų tvirtinimo, eiliškumo, tenkinimo tvarką ir terminus. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo, kurie pateikti pažeidus nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismo nustatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti laikytinas procesiniu terminu, todėl sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taikytinos ir CPK 78 straipsnio nuostatos. CPK 78 straipsnio 6 dalis numato, kad dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartimi terminas kreditorės I. K. finansiniam reikalavimui pareikšti laikytinas atnaujintu, o apeliacijos objektu gali būti tik tokios nutartys, kuriomis su praleistu procesiniu terminu susijęs klausimas išsprendžiamas priešingai, tai yra kai atsisakoma atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 straipsnio 6 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčas dėl kreditorės I. K. finansinio reikalavimo dydžio ir jo pagrįstumo nekeliamas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas BUAB „Ačiū kreditas“ kreditorės S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties dalies turėjo atsisakyti priimti, nes pagal atskirojo skundo pagrindą sudarančius argumentus ji (nutartis) negali būti laikoma apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus šiam trūkumui (nutartis negali būti apeliacijos objektu) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės I. K. finansinis reikalavimas, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ačiū kreditas“ kreditorės S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės I. K. trečios eilės finansinis reikalavimas.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėRasa GudžiūnienėGintaras Pečiulis