Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. G. tėvas K. G., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 3, 4, 10, 20, 23). Palikėjas K. G. buvo išsituokęs, be pareiškėjo kitų vaikų jis neturėjo (el. byla, b. l. 5, 20). Pareiškėjas A. G. turi dvi dukras – G. G. ir J. G. (el. byla, b. l. 6, 7). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis palikėjo K. G. daiktinės teisės į 463/1389 dalis 13,8900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neįregistruotos (el. byla, b. l. 8–9, 29–30). Kito registruotino turto palikėjas K. G. neturėjo (el. byla, b. l. 26, 28–30). Kauno miesto 11-ajame notarų biure po K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. byla, b. l. 11). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų, palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymų ar pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (el. byla, b. l. 27). 2006 m. spalio 1 d. Panaudos sutartimi pareiškėjas A. G. kartu su kitais žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiais perdavė neatlygintinai naudotis tą 13,89 ha ploto žemės sklypą panaudos gavėjai S. B. (el. byla, b. l. 12).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo teismo posėdyje ir suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodytų aplinkybių, matyti, jog pareiškėjas A. G. yra palikėjo K. G. įstatyminis pirmos eilės įpėdinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Duomenų apie kitus pirmos eilės įpėdinius ar turinčius teisę su jai paveldėti asmenis (sutuoktinį) teismas neturi. Po palikėjo mirties niekas nėra kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo, o ir suinteresuotas asmuo jokių prieštaravimų dėl pareiškimo nereiškia.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas po savo tėvo K. G. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti tėvo turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasis, rūpindamasis ir kaip savininkas spręsdamas kaip su tuo turtu elgtis – pasiėmė tėvo asmeninius daiktus (baldus, buitinę techniką, knygas, indus) bei kaip savininkas sprendė dėl nekilnojamojo turto – leido naudotis tėvo sklypo dalimi kitam asmeniui neatlygintinai (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo K. G. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų apie kitus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Iš pareiškėjo priteistinos 4,41 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. 1. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Vilniuje, Kryžiokų Sodų 10-oji g. 19) 4,41 Eur (keturių eurų 41 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.