- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- eI3-276-776/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00378-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Kairienė, Erminijus Baziulis, Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- L. S., N. B., N. R., T. M., G. M., K. K., A. P., J. P., E. R., N. K., R. P., D. P., K. G.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. M., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, G. G.-M., M. M.
- Advokatai
- Gediminas Usavičius, Mykolas Alekna
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės,
dalyvaujant pareiškėjams L. S., N. B., N. R., T. M., G. M., pareiškėjų atstovui advokato padėjėjui Gediminui Usavičiui,
atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Ryčiui Kazilevičiui,
trečiajam suinteresuotam asmeniui L. M., jo atstovui advokato padėjėjui Mykolui Aleknai, trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei Astai Reikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. K., N. B., L. S., N. R., T. M., N. B., A. P., J. P., E. R., N. K., R. P., D. P., G. M., K. G., skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, L. M., G. G.-M., M. M., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai K. K., N. B., L. S., N. R., T. M., N. B., A. P., J. P., E. R., N. K., R. P., D. P., G. M., K. G. (toliau – ir pareiškėjai) teismui paduotu skundu prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir NŽT) 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 23SD-6140-(14.23.137E.) „Dėl prašymo panaikinti servitutą” (toliau – ir Sprendimas), bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą panaikinti 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1812 nustatytą kelio servitutą.
Pareiškėjai skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad įgijo dalis 0,2539 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Į Žemės sklypą galima patekti įvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Žemės sklype esantis kelias (kelio servitutas) neveda į jokią kitą gatvę. Žemės sklypas yra apsuptas dešimties žemės sklypų, priklausančių pareiškėjams. 2011 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1812 Žemės sklype buvo nustatytas 0,0725 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis). Servituto nustatymo metu Žemės sklypas nepriklausė pareiškėjams nuosavybės teise. Žemės sklype, esantis kelias (kelio servitutas) užtikrino ir iki šiol užtikrina pareiškėjų patekimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kuriuose yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai. Pareiškėjai, įgiję nuosavybės teisę į Žemės sklypą, įrengė Žemės sklype kelią, jį prižiūrėjo kaip jiems priklausantį turtą. Pareiškėjų bendromis lėšomis Žemės sklype esantis kelias buvo išasfaltuotas. Buvo leista Žemės sklype įsirengti kelio ženklus Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) ir Nr. 611 (Aklakelis. Kelias, neturintis viename gale išvažiavimo) savo lėšomis. Žemės sklype, esantis kelias (kelio servitutas) niekur neveda. 2022 m. liepos 12 d. sudarė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo nustatė Žemės sklypo naudojimosi tvarką, tenkinančią pareiškėjus (toliau – ir Susitarimas). Šis Susitarimas 2022 m. liepos 14 d. buvo įregistruotas. Remiantis tuo, buvo kreiptais į NŽT su prašymu panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą Žemės sklype. Sprendimu NŽT atmetė prašymą panaikinti servitutą. Sprendimas nepagrįstas, nes niekas be pareiškėjų Žemės sklype esančiu keliu nesinaudoja. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės automobiliu įvažiavus į Žemės sklypą pareiškėjų įrengtu keliu niekur kitur nuvažiuoti nėra jokios galimybės. Žemės sklype esantis kelias yra aklakelis, kadangi Žemės sklype esančiu keliu galima patekti tik į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Nėra jokių kitų kelių, susijungiančių su Žemės sklype esančiu keliu. Tik pareiškėjai jų Žemės sklype įrengtą kelią prižiūri bei remontuoja. Kelias Žemės sklype yra įrengtas pareiškėjų lėšomis. Žemės sklypas ribojasi vien tik su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Jokių kitų daiktų, kurių poreikius tenkinti galėtų būti nustatytas servitutas, aplink Žemės sklypą nėra ir niekada nebuvo. Tai, kad nustatant Žemės sklype servitutą nebuvo įvardytas viešpataujančiojo daikto savininkas, nekeičia šio servituto esmės ir paskirties – užtikrinti tinkamą transporto priemonių patekimą į pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Pareiškėjams sudarius Susitarimą, Žemės sklype nustatyto servituto poreikis iš esmės išnyko, kadangi pareiškėjams sudarius Susitarimą iš esmės išnyko servituto būtinumas. Niekas be pareiškėjų Žemės sklypu ir jame esančiu keliu niekada nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja. Tai yra išnyko servituto būtinumas, nes jį pakeitė pareiškėjų gera valia sudarytas Susitarimas, o be pareiškėjų niekas Žemės sklype esančiu keliu nesinaudoja. Inžinerinis statinys - kelias, nėra įregistruotas. Atsakovė atsisakė tvarkyti servitutinį kelią bei atsisakė jį išpirkti. Trečiasis asmuo turi du kelius patekti į savo žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko, atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir tai buvo numatyta Detaliajame plane. Panevėžio miesto savivaldybė 2022 m. gegužės 20 d. išdavė leidimą dėl dalies (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo Panevėžio mieste, kad užtikrinti suinteresuotų asmenų patekimą į (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus, savininkas L. M., bei (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) sklypus, savininkai G. G.-M. ir M. M.. Į šiuo metu rengiamą (duomenys neskelbtini) gatvės dalį numatytas patekimas būtent per Žemės sklype nustatytą servitutinį kelią. Todėl, detaliuoju planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-5-21 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir žemės naudojimo būdo bei pobūdžio nustatymo“ (toliau – ir Detalusis planas), numatyto ir Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1812 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų Panevėžio mieste pertvarkymo bei servituto nustatymo“ Žemės sklypo daliai (0,0725 ha ploto) nustatyto kelio servituto – teisės važiuoti transporto priemonėmis, būtinumas nėra išnykęs. Ginčo servitutas numatytas teritorijų planavimo dokumentu – šiuo metu galiojančio Detaliojo plano, sprendiniais. Servitutiniu keliu gali naudotis visi asmenys. Kadangi kelio servitutas numatytas Detaliojo plano sprendiniais, bei tuo pagrindu galiojančiu Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2.)-1812 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų Panevėžio mieste pertvarkymo bei servituto nustatymo“ Žemės sklypo daliai (0,0725 ha ploto) buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, todėl Sprendime pagrįstai nurodyta, jog Susitarimas nėra pagrindas naikinti Žemės sklypo daliai (0,0725 ha ploto) nustatyto kelio servituto – teisės važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), nes servituto būtinumas neišnyko ir šiuo metu galioja Detalusis planas, kuriame suplanuota D1-2 kategorijos gatvė. Ginčo sklype esančios statybinės medžiagos netrukdo naudotis servitutu. Pripažino, kad inžinerinis statinys - kelias, nėra įregistruotas. Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip tretieji asmenys patenka į savo žemės sklypą nesinaudojant servitutu, nėra pagrindas panaikinti servitutą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko, atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad kelio servituto poreikis nėra išnykęs, o priešingai, nustatytas kelio servitutas šiuo metu itin reikšmingas dabartiniams žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, savininkams, kadangi panaikinus šį kelio servitutą, žemės sklypų savininkams būtų apribota galimybė patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos leidimas įrengti kelio ženklą Nr. „611“ nėra patvirtinimas, kad išnyko servituto poreikis. Pareiškėjai, įsigydamas nuosavybėn žemės sklypą žinojo, kad žemės sklypas yra apsunkintas servitutu. Servitutas buvo išviešintas jį įregistravus viešajame registre. Yra suplanuotas Detalusis planas, kuriame numatytas pravažiavimas Žemės sklype.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. M. su pareiškėjų skundu nesutiko, atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad servituto būtinumas neišnyko, nes galioja patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), kuriame suplanuota D1-2 kategorijos gatvė ir nurodytas kelio servitutas. Tai yra Žemės sklypo dalimi turi teise naudotis ne tik žemės sklypo savininkai, bet ir tretieji suinteresuoti asmenys. Šiai dienai nėra teisės aktuose numatytų pagrindų priimti sprendimo panaikinti Žemės sklype nustatytą servitutą, ir toks sprendimo priėmimas pažeistų jo teises, kadangi netektų teisės patekti per vieninteli galimą privažiavimą į savo namų valdos žemės sklypą. Tai, kad vaizdo įraše užfiksuota, jog yra važiuojama per laukus, o ne per Žemės sklype įrengtą kelią, neturi jokios reikšmės, nes per laukus buvo važiuota neįrengtu taku, gadinant aplinką. Tai yra, negadinat svetimo turto neįmanoma patekti į savo žemės sklypą. Prašo atlyginti 550,00 eurų atstovavimo ir procesinių dokumentų rengimo išlaidų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G.-M. atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 23SD-6140-(14.23.137E.) „Dėl prašymo panaikinti servitutą” teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad detaliojo plano, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-5-21 „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir žemės naudojimo būdo bei pobūdžio nustatymo“, sprendiniuose Žemės sklypui nustatytas žemės naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, Žemės sklypas suplanuotas kaip D1-2 kategorijos gatvė bei Žemės sklypui nustatytas 0,0725 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), nenurodant kas yra viešpataujantys daiktai (asmenys). 2011 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1812 Žemės sklype buvo nustatytas 0,0725 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis). Pareiškėjai, įgiję nuosavybės teisę į Žemės sklypą, įrengė Žemės sklype kelią. 2020 m. spalio 14 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus raštu Nr. GSG – 1698(12.1.11) „Dėl leidimo įsirengti KŽ 303 ir KŽ 611 (duomenys neskelbtini) gatvėje“ pareiškėjams savo lėšomis buvo leista Žemės sklype įsirengti kelio ženklus Nr. 303 (Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) ir Nr. 611 (Aklakelis. Kelias, neturintis viename gale išvažiavimo). Pareiškėjų bendromis lėšomis Žemės sklype esantis kelias buvo išasfaltuotas. Inžinerinis statinys – kelias, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas. 2022 m. liepos 12 d. pareiškėjai sudarė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo nustatė Žemės sklypo naudojimosi tvarką, tenkinančią pareiškėjus. Susitarimas 2022 m. liepos 14 d. buvo įregistruotas valstybės įmonėje „Registrų centras“. Buvo kreiptasi į NŽT su prašymu panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą Žemės sklype, tačiau NŽT Sprendimu prašymą atmetė. Nesutikdami su Sprendimu pareiškėjai jį apskundė teismui.
Ginčas šioje byloje kilo iš esmės dėl kelio servituto Žemės sklypui, nustatyto administraciniu aktu – 2011 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1812, panaikinimo. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui. CK 4.135 straipsnio „Servituto pabaiga išnykus servituto būtinumui“ 1 dalyje numatyta, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, jog viešpataujantis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiu daiktu, tarnaujančio daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkų susitarimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį jeigu tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.
Administraciniu aktu nustatyto servituto pabaigą žemės sklypams reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija galiojo iki 2023 m. sausio 4 d.) 23 straipsnio 9 dalis, kur nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.
Taigi sprendimą nustatyti servitutą priėmusiai institucijai sprendimui panaikinti servitutą išnykus servituto būtinumui nepakanka vien konstatuoti, kad aplinkybės yra pasikeitusios, ji privalo įsitikinti, kad dėl nustatyto servituto panaikinimo yra aiškiai išreikšta tarnaujančio daikto ir viešpataujančio daikto savininkų valia, tai yra dėl to pasiektas susitarimas.
Nagrinėjamu atveju Detaliojo plano sprendiniuose Žemės sklypui nustatytas žemės naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, Žemės sklypas suplanuotas kaip D1-2 kategorijos gatvė bei Žemės sklypui nustatytas 0,0725 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), ką atkartojo 2011 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 23VĮ-(14.23.2)-1812. Tai yra, Žemės sklypo 0,0725 ha plotas tapo tarnaujančiuoju daiktu kelio servitute, nustatytame D1-2 kategorijos gatvės naudai, kuri yra numatyta Detaliajame plane. Detalusis planas yra nepakeistas ir galiojantis, todėl Žemės sklypui nustatyto 0,0725 ha ploto kelio servituto būtinybė nėra išnykusi.
Be to, gretimo žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Panevėžys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra faktiškai viešpataujantis daiktas Žemės sklypui nustatytame 0,0725 ha ploto kelio servitute, savininkas L. M. prieštarauja šio servituto panaikinimui, nes tai yra vienintelis galimas privažiavimas į jo namų valdos žemės sklypą. Aplinkybė, kad vaizdo įraše užfiksuota, kad yra važiuojama per laukus, o ne per Žemės sklype įrengtą kelią, neturi jokios reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes buvo važiuota ne per įrengtą kelią. Taigi nesant vienos iš būtinų sąlygų, leidžiančių viešojo administravimo subjektui administracine tvarka panaikinti ginčo servitutą (šiuo atveju viešpataujančio daikto savininko valios, tiek pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens L. M. susitarimo), toks servituto panaikinimas nėra galimas.
Pažymėtina, kad pareiškėjai įsigydami Žemės sklypą žinojo apie jam pritaikytą servitutą, nes jis buvo išviešintas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Nustačius, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT atlikti veiksmus.
Pareiškėjai pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 40 straipsnis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis), be to, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas atmestas visiškai, todėl pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkinamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. M. už atstovavimą ir procesinių dokumentų rengimą advokato padėjėjui sumokėjo 550,00 Eur. Nurodytas L. M. išlaidas patvirtina 2023 m. balandžio 11 d. pinigų paėmimo kvitas Nr. 1128072, 2023 m. rugpjūčio 22 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą.
CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatomas taikant koeficientą 2,5.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatomas taikant koeficientą 0,1.
Atsižvelgus į tai, kad L. M. prieštaravimas surašytas ir administraciniam teismui paduotas 2023 metų balandžio mėnesį, tai yra 2023 metų II ketvirtyje, taikomas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1900,30 Eur, daroma išvada, kad L. M. turėtos 550,00 Eur dydžio išlaidos už atstovavimą ir procesinių dokumentų rengimą neviršija numatyto Rekomendacijose.
Atmetus pareiškėjų skundo reikalavimą dėl administracinio sprendimo panaikinimo, L. M. įgijo teisę gauti iš pareiškėjų 550,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios iš pareiškėjų priteistinos lygiomis dalimis po 39,29 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjų K. K., N. B., L. S., N. R., T. M., N. B., A. P., J. P., E. R., N. K., R. P., D. P., G. M., K. G., skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, L. M., G. G.-M., M. M., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjų K. K., N. B., L. S., N. R., T. M., N. B., A. P., J. P., E. R., N. K., R. P., D. P., G. M., K. G. po 39,29 Eur (trisdešimt devynis eurus 29 ct) trečiajam suinteresuotam asmeniui L. M. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Pareiškėjų K. K., N. B., L. S., N. R., T. M., N. B., A. P., J. P., E. R., N. K., R. P., D. P., G. M., K. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.