Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei O. J., trečiajam asmeniui D. A. dėl neatlygintino servituto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai.

Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovei prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.). Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai (CPK 286 str.).

Ieškovė kelia reikalavimą dėl neatlygintino kelio servituto nustatymo atsakovės sklype, skirto važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, o taip pat ir teismo sprendimu. Ginčo šalys sandorių šiuo klausimu nesudarė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą CK 4.126 str. 1 d. pagrindu, kur nurodoma, jog servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose: 2005-04-04, bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007-06-11, byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009-04-03, byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010-06-22, byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt.).

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovei V. A. ir trečiajam asmeniui D. A. nuosavybes teise priklauso žemes sklypas esantis, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l.7, 8), su jame esančiais pastatais: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.12-15). Atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, 10).

Nacionalinė žemes tarnyba prie Žemes ūkio ministerijos (toliau - NŽT) 2013 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. lSS-(7.5)-2488 (b.l.31-23) nurodė, kad įvertinus 8,79 ha ploto žemes sklypo Nr. 22-1 (kadastro Nr (duomenys neskelbtini)), priklausančio O. J. privatizavimo dokumentus (žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jo paženklinimo vietoje aktas, abrisas, žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė), nustatyta, kad 4 m pločio kelias (plotas 0,09 ha), kuris jungiasi su (duomenys neskelbtini)atve ir kuriuo ieškovė naudojosi privažiuoti prie jai priklausančio žemės sklypo Nr. 109-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įskaičiuotas į šio sklypo plotą nenustatant šiam sklypui kelio servituto (tarnaujantis daiktas), t y nebuvo numatyta galimybė privačiu 4 m. pločio keliu per žemės sklypą Nr. 22-1 (kadastro Nr (duomenys neskelbtini)) patekti į tuo metu greta esančius valstybinės žemės plotus.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 5 dalį žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojamiems grąžinamiems žemės sklypams gali būti nustatomi žemės servitutai ir žemės naudojimosi sąlygos. Kadangi kelio servitutas per atsakovės O. J. žemės sklypą nenustatytas nei administraciniu aktu, nei pagal įstatymą, todėl tam, kad ieškovė galėtų patekti į jai ir trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą ir naudotis jai priklausančiomis teisėmis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 4.125 straipsnyje numatyta tvarka, per Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarę J. D. kreipėsi į atsakovę su 2015 m. vasario 18 d. pasiūlymu (b.l. 24) nustatyti kelio servitutą jos sklype, į kurį ieškovė jokio atsakymo negavo. Ieškovė nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutiko, kad LVŽF žemės plote būtų nustatytas kelio servitutas, kaip yra pažymėta UAB „Sanora“ 2014 m. rugsėjo 10 d. plane.

Ieškovė, prašydama nustatyti servitutą, savo reikalavimą grindžia aplinkybe, jog ji kitų galimybių pakliūti į jai ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą neturi, kadangi sklypas yra per 200 metrų nuo pagrindinio kelio. Patekti į sklypą galima tik per kitiems asmenims priklausančius sklypus.

Ieškovės prašomas nustatyti servitutas atitinka jos poreikius ir proporcingai neapsunkintų atsakovės disponavimo turtu, kitų jos interesų. Ieškovė kitų galimybių pakliūti į jai ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą neturi, kadangi jų žemės sklypas yra per 200 m. nuo pagrindinio kelio, esančio (duomenys neskelbtini) Todėl nustatyti servitutą yra būtina, nes tik jį nustačius, bus pašalintos objektyvios kliūtys naudotis daiktu. Kadangi ieškovė neturi kitos objektyvios galimybės naudotis suteiktomis teisėmis neapribojant kitų asmenų teisių, turi būti nustatytas kelio servitutas suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, 1215 kv.m. ploto, 6 metrų pločio keliu, per atsakovei O. J. nuosavybės teise priklausantį žemes sklypą (unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 42/4435), esantį (duomenys neskelbtini) pagal UAB "Sanora“ 2016-04-04 parengtą žemės sklypo planą.

Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir įrodymų, jog ieškovės siūlomo nustatyti kelio servituto vieta neproporcingai pažeidžia tarnaujančio daikto savininko teises.

Teismas sprendžia, jog ieškovės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pasitvirtinus jų turiniui, ieškinys būtų pagrįstas, todėl tenkintinas.

Tenkinant pareikštą ieškinį, iš atsakovės yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei pagal pateiktus dokumentus, t. y. 31,00 Eur žyminis mokestis

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti neatlygintiną kelio servitutą suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, 1215 kv.m. ploto, 6 metrų pločio keliu, per atsakovei O. J. nuosavybės teise priklausantį žemes sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 42/4435), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2016-04-04 UAB „Sanora“ parengtą žemės sklypo planą bei apibrėžtą taškais 1-48.

Priteisti iš O. J. 31 Eur bylinėjimosi išlaidų V. A..

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.