- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- e2YT-8439-867/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01296-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., Valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M. ir Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu po sutuoktinės K. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė savo sutuoktinės palikimą. Pareiškimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad mirus jo sutuoktinei jis liko gyventi tame pačiame name ir juo rūpinosi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palieka pareiškimą spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui ir prašė jį nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką su K. V.. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad santuokso metu susilaukė dukterų, tai yra A. M. ir A. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė K. V., mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenismis nustatyta, kad K. V. vardu nekilnojamojo turto Lietuvoje nėra įregistruoto, o pareiškėjo vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjo vardu įregistruotas 2004-04-27 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. NB2-1694 ir 2004-04-27 priėmimo – perdavimo akto Nr. NB2 - 1695, pagrindu, tai yra įgytas santuokos metu. Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės liudiuimas patvirtina, kad po K. V. mirties, nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo primėmimo nepateikė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Palikimui priimti yra praleistas įstatymo nustatytas terminas.
Nustatyta, kad pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo sutuoktinės mirties, nes šiuo metu yra praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjas kaip pergyvenęs savo sutuoktinį turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (CK 5.13 straipsnis). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po K. V. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai paveldėtojai nesikriepė ir nėra užvesta paveldėjimo byla.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties rūpinosi santuokos metu įgytu nekilnojamuoju turtu, rūpinosi žemės sklypo kadastro byla. Tai, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą patvirtina ir Klaipėdos rajono savivaldybės adminsitracijos Dovilų seniūnijos raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo sutuoktinė iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas po jos mirties liko gyventi tuo pačiu adresu. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-05-03 įsakymu „Dėl numerių keitimo Ketvrgių kaime“ Nr. (duomenys neskelbtini), Ketvergių kaime buvo pakeistas numeris, iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo primėmimo po sutuoktinės mirties, tačiau jis iš karto po sutuoktinės mirties faktiškai pradėdamas valdyti priėmė savo sutuoktinės palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.
Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.