Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2013 m. lapkričio 26 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo patalpoje, asmeninio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine J. K. metu, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai J. K. į dešinę koją taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. A. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-11-26, apie 17.00 val. grįžo namo. Susipyko su J. K. dėl alaus, kuris buvo paslėptas po pagalve. Ji norėjo paimti alų, tai jis ją pastūmė, kad ji atsisėstų ant lovos. Stumiant J. K. griebė jam už rankos piršto ir užsuko. Tam, kad J. K. paleistų pirštą, jis jai spyrė į koją. Buvo neblaivus, blaivus būdamas taip nebūtų pasielgęs. Atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, ji jam atleido, prašo bylą nutraukti susitaikius.

Nukentėjusioji J. K. teisme parodymus duoti atsisakė, tačiau paaiškino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, prašo bylą nutraukti jiems susitaikius.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais:

iš 2013-11-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo patalpų, apžiūra (3-6 b. 1.);

iš 2013-11-26 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio Gintauto Kalpoko tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nustatė, kad 2013-11-26, apie 17.00 val. įvyko konfliktas tarp J. K. ir jos sugyventinio V. A., kurio metu V. A. spyrė J. K. į koją (7-9 b. 1.);

iš J. K. apklausos protokolo matyti, jog jame užfiksuoti jos parodymai, kad 2013-11-26, apie 17.00 val. tarp jos ir jos sugyventinio V. A. kilo konfliktas, kurio metu V. A. vieną kartą spyrė jai į dešinę koją, dėl spyrio jai labai skaudėjo. Ieškinio byloje nereiškia (12-13 b.l.);

iš asmens blaivumo testo matyti, kad V. A. 2013-11-26, 17.35 val. nustatytas 2,21 promilės girtumas (15 b. 1.).

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo V. A. kaltumą pagrindžiančių įrodymų, kad jis 2013 m. lapkričio 26 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo patalpoje, asmeninio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine J. K. metu, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai J. K. į dešinę koją taip sukėlė jai fizinį skausmą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino, kad būdamas neblaivus, konflikto metu dėl alaus spyrė savo sugyventinei J. K. į koją. Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino posėdžio metu aukščiau aptartuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys.

Kaltinamojo V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. K., sukėlė jai fizinį skausmą.

V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.

Kaltinamasis V. A. susitaikė su nukentėjusiąja J. K., 2013 m. gruodžio 18 d. pasirašydami susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, kad nusikalstama veika žala nepadaryta, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji kaltinamajam atleido ir neprieštarauja, kad kaltininkas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Prokuroras neprieštaravo, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ( BK 11 str. 3 d.), yra neteistas, anksčiau nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu (37 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau neturi galiojančių nuobaudų (47 b. l.), nedirbantis (43 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (44 b. l.), prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, pretenzijų dėl žalos atlyginimo nukentėjusioji nereiškia, kaltinamasis pasižadėjo ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedaryti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų kaltinamojo atžvilgiu nėra.

Siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

V. A. paskirtos procesinės prievartos priemonės – įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, bei įpareigojimas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens iki nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. A., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, jam susitaikius su nukentėjusiąja J. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų juos išdirbant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Procesines prievartos priemones – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, bei įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, panaikinti.

Įspėti V. A., kad jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.