Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-649-927/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-30
Bylos Nr.
1-649-927/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00541-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
J. T.
Nukentėjusysis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-649-927/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00541-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.6.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Ugnei Rėkutei,dalyvaujant: prokurorei Vidai Bracevičienei,kaltinamajam J. T., gynėjams: advokatui L. B., advokatui G. M.,nukentėjusiajam V. B., jo atstovui advokatui G. S.,vertėjaujant Erikai Tunčikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. T. (J. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent jis:

2017 m. sausio 1 d. apie 14 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (1.64 promilės), sudavė stikliniu buteliu vieną kartą V. B. į galvą ir tuo jam sukėlė fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, abiejų rankų kumščiais V. B. sudavė ne mažiau 8 smūgių į įvairias kūno vietas ir tuo padarė linijinius odos nubrozdinimus viršugalvyje, veido kairėje, pjautinę žaizdą smakro kairėje, poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje, pjautines žaizdas krūtinėje, nugaroje, dešinėje rankoje, kairiame rieše, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. T. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32, 73, 78) ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, konflikto metu sudavė nukentėjusiajam pirma - smūgį buteliu į galvą, o po to – smūgius kumščiais. Buvo atvažiavęs pas motiną, nukentėjusysis taip pat buvo pas jo motiną. Jis gyvena su jo seserimi, tačiau išnaudoja motiną, nes ji juos išlaiko. Kambaryje buvo labai šalta. Buvo išgėręs. Supyko ant nukentėjusiojo dėl to, kad naudojasi jo motina, todėl priėjo ir sudavė buteliu per galvą. Nukentėjusysis nugriuvo ant lovos. Tada jis dar sudavė jam smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Buvo suduoti 8 smūgiai. Po to išėjo iš kambario, pats iškvietė policiją ir paaiškino kaip viskas atsitiko. Dėl nusikaltimo labai gailisi. Ligonių kasai ieškinį atlygino. Neprieštarauja atlyginti nukentėjusiajam moralinę žalą, tačiau mano, kad jo prašoma suma yra per didelė. Sutinka atlyginti 1000 Eur. Prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja sutinka būti jo žmona. Jis pasitiki sutuoktine, gerbia ją. Abu augina du mažamečius vaikus. Žmona neteista, administracine tvarka nebausta, dirba VšĮ ,,Santaros klinika“, charakterizuojama teigiama. Ji yra bendros praktikos slaugytoja (b. l. 143-145).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiojo V. B. pranešimo informacija (b. l. 6-7) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, kad 2017 m. sausio 1 d. apie 14.00 jį sužalojo žmonos sūnus J. T.. Sudaužė stiklinį butelį, suduodamas jam per galvą. Po to mušė kumščiais. Sudavė apie 10 smūgių. Dėl ko įvyko muštynės – negali atsakyti. Po incidento buvo iškviesta policija ir GMP brigada, kuri jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Jam susiuvo daugybę žaizdų ir paleido namo (b. l. 17-18, 21). Po sumušimo jam vis dar skauda ranką. Veide liko žaizdos. Mano, kad jam turėtų būti atlyginta moralinė žala. Ją įvertino 10000 Eur, tačiau gali sumažinti iki 7000 Eur. Teisme byla, kurioje kaltinamas dėl Z. T. sumušimo dar nebaigta (b. l. 176-177);

-Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-jo būrio vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniu pranešimu, kuriuo užfiksuota, kad 2017 m. sausio 1 d. apie 18.00 val. į Santariškių ligoninę buvo pristatytas V. B. (V. B.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2017 m. sausio 1 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) sudavė vieną kartą stikliniu buteliu jam į galvą, po to - kumščiais apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas (b. l. 2);

-įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriais užfiksuota įvykio vieta – namas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13);

-specialisto išvada Nr. G 30/2017(01), kurioje nurodyta kad V. B. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-01-01) buvo padaryta linijiniai odos nubrozdinimai viršugalvyje, veido kairėje, pjautinė žaizda smakro kairėje, poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje. Kliniškai nustatytos pjautinės žaizdos krūtinėje, nugaroje, dešinėje rankoje, kairiame rieše. Pjautinės žaizdos ir linijiniai odos nubrozdinimai padaryti paveikus kietu, aštrią briauną, aštriabriaunį kampą ar smailumą turinčiu daiktu (daiktais), poodinės kraujosruvos – kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. V. B. pjautinių žaizdų ir linijinių odos nubrozdinimų griūdamas ir atsitrenkdamas į kietą buką paviršių pasidaryti negalėjo. Sužalojimų jam padarymo metu V. B. galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 28-30);

-alkoholio matuoklio duomenimis, kurie patvirtina, kad J. T. iš karto po nusikaltimo įvykdymo buvo nustatytas 1,64 promilės alkoholio girtumas (b. l. 31);

-gydymo paslaugų apskaitos išrašu, daiktų pateikimo protokolu, mokėjimo nurodymu, kurie patvirtina, kad nukentėjusiojo gydymas 2017 m. sausio 1 d. kainavo 43,85 Eur (b. l. 62) ir kad J. T. šią sumą apmokėjo, o ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio (b. l. 66, 89, 90).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam bei nežymiai jį sužalojo ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Valstybinės ligonių kasos 43,85 Eur civilinis ieškinys nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti kaltinamojo yra apmokėtas, todėl procesas dėl jo nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

N. V. B. pateikė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad buvo sužalotas, jautė fizinį skausmą, pas jį nuo sužalojimų pasiliko randai. Sutiko, kad žala jam būtų atlyginama dalimis.

Kaltinamasis sutiko, kad privalo atlyginti nukentėjusiajam moralinę žalą, prašė ieškinį mažinti iki 1000 Eur. Paaiškino, kad norėjo ją atlyginti, tačiau nežinojo nukentėjusiojo duomenų.

Pagal LR CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Įvertinęs pareikšto ieškinio pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir tuoj pat atsiradusių akivaizdžių sužalojimo pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas.

Sprendžiant jo dydžio klausimą atsižvelgta į nusikaltimo padarymo priežastį (konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl pastarojo elgesio su kaltinamojo motina ir kad dėl to yra iškelta baudžiamoji byla nukentėjusiajam) ir jo kilimo aplinkybes, į žalą padariusio asmens kaltę, sužalojimo pobūdį, pavojingumą, pasekmes ir tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų nei dėl gydymosi po sužalojimų, nei dėl liekamųjų reiškinių, o tik nurodė teisme, kad jie yra, į kaltinamojo tyčiniu elgesiu sukeltus dvasinius išgyvenimus, į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo įvykdymo (pats iškvietė policijos pareigūnus), į abiejų turtinę padėtį t. y. kad kaltinamasis ir nukentėjusysis dirba, bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai – priteisiant 500 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Byloje yra pateikti duomenys, kad kaltinamasis atlygino nuostolius valstybinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo gydymo. Nukentėjusysis civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu neteikė, todėl teismas pagrįstai daro išvadą, kad kaltinamasis ir negalėjo šio klausimo išspręsti anksčiau. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateikė ieškinį dėl moralinės žalos – 10000 Eur, kuri teismo nuomone, yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

Posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad pasižada atlyginti neturtinę žalą ir turėdamas nukentėjusiojo duomenis tai būtų padaręs anksčiau. Dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo aplinkybių kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas nebuvo pasiektas, teismo nuomone, tik dėl nukentėjusiojo prašomos sumos dydžio, kurią teismas vertina kaip per didele ir motyvus dėl to jau išdėstė aptardamas civilinius ieškinius.

Esant aptartoms aplinkybėms teismas įžvelgia susitarimą atlyginti žalą ir mano, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos šioje byloje laikytinos įvykdytomis.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, o jį perduoti sutuoktinės atsakomybėn pagal laidavimą, nes mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Byloje yra pateikti kaltinamojo J. T. ir laiduotojos J. T. prašymai dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pastarosios atsakomybei (b. l. 160-171).

Laiduotoja J. T. sutinka laiduoti už kaltinamąjį J. T. ir nurodo, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, kolektyve gerbiama. Kaltinamasis yra jos sutuoktinis, jis jos klauso, sprendimus priima kartu, ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Po įvykio su kaltinamuoju daug kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, dalinai atlygino nusikaltimu padarytą žalą, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja J. T. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis J. T. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą J. T. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, galima pasitikėti J. T. kaip laiduotoja, nes ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, charakterizuojama teigiamai. Teismas neturi pagrindo ja netikėti, todėl mano, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

J. T. (J. T.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti.

Perduoti J. T. pagal laidavimą laiduotojai J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

N. V. B civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš J. T. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. T., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis);

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti J. T., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė