Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, I. D., J. Z., R. K., A. V., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. V. paveldėjimo teisės liudijimui gauti prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės N. V. mirties 1996m. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Pareiškime nurodyta, kad 1996m. mirė pareiškėjo sutuoktinė N. V.; po jos mirties liko nekilnojamasis turtas –1/2 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. XXXX, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas priėmė mirusiosios palikimą, pradėdamas visą turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti. Pareiškėjas minimame bute gyvena iki šiol, naudojasi ir prižiūri turtą moka komunalinius mokesčius (1-2 b.l.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė tenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, teikė paaiškinimus, analogiškus pareiškimui.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė reikalavimui neprieštaraujantis ir prašo teismo spręsti savo nuožiūra (28-29 b.l.).

Suinteresuoti asmenys R. K., J. Z., A. V., I. D. atsiliepimuose į pareiškimą jam neprieštaravo, gauti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (22, 23-24, 34, 41-43 b.l.).

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas iš esmės remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01.

Iš teiktų pareiškėjo paaiškinimų, rašytinių duomenų matyti, kad A. V. sutuoktinė buvo N. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė 1996m. (4 -6 b.l.). Pareiškėjas ir jo žmona santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl po sutuoktinės mirties atsirado palikimas - ½ dalis buto. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad sutuoktinės mirties dieną bute buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta (9 b.l.), tame bute jis gyveno nuo 1985-02-04 iki 1998-11-04 (10 b.l.), kas patvirtina, jog pareiškėjas naudojosi visu butu, juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Visa tai įvertinus pripažintina, kad pareiškėjas faktiniu valdymu po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjas iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes toliau gyveno santuokos metu įgytame bute, todėl palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. N. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. Civilinio kodekso 573 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-7/2001, 2003-03-31 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-416/2003). Duomenų apie kitus galimus įstatyminius ar testamentinius palikėjos įpėdinius byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusios sutuoktinės N. V. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjus faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės N. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties 1996m. priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti įstatymo nustatytu terminu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.