Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Legrana“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla Nr. B2-144-601/201, iškelta pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Orella“ ieškinį atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2011 m. liepos 15 d. sprendimo, patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-158, dalies panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Legrana“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Orella“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. liepos 15 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-158 dalį, kuria sumažintas pridėtinės vertės mokestis 315 000 Lt ir kuria sumažinti pridėtinės vertės delspinigiai 12 387,44 Lt; panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. liepos 15 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-158 dalį, kuria patvirtinta 2011 m. balandžio 27 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. liepos 15 d. sprendimo dėl patikrinimo akto Nr. 18-AU16-13 dalis, kuria konstatuota, kad UAB „Orella“ buvo naudojama kaip įmonė tarpininkė neteisėtai veiklai, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų, išvengė turtinės prievolės valstybei bei padėjo UAB „Legrana“ neteisėtai suformuoti 315 000 Lt PVM atskaitą bei 1 500 000 Lt sąnaudų.Ieškovė 2016 m. lapkričio 23 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo, nurodė, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Atsakovė sutiko su ieškovės prašymu. Trečiasis asmuo su ieškovės prašymu nesutiko. Jo nuomone, ieškinio atsisakymas prieštarauja viešajam interesui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.Teismas nurodė, kad ieškinio atsisakymas, kaip ir jo pateikimas, yra ieškovo teisė, kuri negali būti priklausoma nuo dalyvaujančių byloje asmenų interesų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui,, todėl nėra pagrindo neleisti ieškovui įgyvendinti šios teisės.Teismas pažymėjo, kad ieškinio atsisakymas ir bylos nutraukimas nekeičia trečiojo asmens teisių ir pareigų, jis turi teisę ginti savo galimai pažeistas teises reiškiant savarankiškus reikalavimus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Trečiasis asmuo UAB „Legrana“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo dėl ieškinio atsisakymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Priešingai nei nurodė teismas, ieškinio atsisakymas nėra absoliuti ieškovo teisė, kadangi teismas neturi priimti atsisakymo nuo ieškinio, jei toks atsisakymas prieštarauja įstatymams ir pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismas negali priimti ieškinio atsisakymo, jei tai prieštarauja teisingumo principo esmei, taip pat turi vertinti, ar ieškinio atsiėmimas nepažeis kitų asmenų interesų.Ieškiniu ginčijamo sprendimo, priimto UAB „Orella“ atžvilgiu, dalyje iš esmės yra konstatuotas ne tik ieškovės, bet ir trečiojo asmens neteisėto veikimo faktas, todėl palikus sprendimą galioti, trečiojo asmens neteisėtų veiksmų faktas lieka nepaneigtas, nors byloje esantis Kauno apygardos prokuratūros 2015-10-05 nutarimas Nr. 3T-4394 liudija priešingai. Vadovaujantis mokesčių administravimą reglamentuojančiais teisės aktais, UAB „Legrana“ neturi teisės skųsti Sprendimo. Ieškovė BUAB „Orella“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog su atskiru skundu nesutinka ir prašė teismo atskirąjį skundą atmesti, nes įmonė neturi prievolės ginti trečiojo asmens interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla ieškovui atsisakius ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Ieškinio atsisakymas yra viena iš ieškovo procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pasinaudojus nurodyta procesine teise yra įgyvendinamas dispozityvumo principas, nes civilinis procesas ne tik prasideda, bet kaip ir teisingai pažymėjo apygardos teismas, gali baigtis ieškovo ar pareiškėjo iniciatyva. Vis dėlto, ieškovo (pareiškėjo) atsisakymas ieškinio (skundo) teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą, todėl teismas neturėtų priimti atsisakymo ieškinio (skundo), jei toks atsisakymas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima suinteresuoto asmens (ieškovo) atsisakymo ieškinio, jeigu toks veiksmas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde nenurodo imperatyvių nuostatų, kurias pažeistų ieškinio atsisakymas, tačiau teigia, kad priėmus ieškinio atsisakymą, buvo pažeistas viešasis interesas neįgyvendinant teisingumo principo ir paliekant galioti aiškiai nepagrįstą ginčijamą sprendimą, kuriuo pasisakyta ir dėl apeliantės veiksmų teisėtumo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukus, tai neprieštaraus viešajam interesui.Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs universalios ir aiškios viešojo intereso kategorijos apibrėžties, todėl kiekvienu individualiu atveju teismai turi spręsti klausimą, ar interesas, į kurį kėsinamasi, pripažintinas viešuoju interesu, t. y. teismai kiekvieną kartą ad hoc nustato viešojo intereso (ne)buvimo faktą, atsižvelgdami į visas konkrečios bylos aplinkybes. Tokios pozicijos laikosi tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tai, ar ginčijamame sprendime konstatuotas ne tik ieškovės, bet ir trečiojo asmens neteisėto veikimo faktas. Pažymėtina, kad teismas ginčą nagrinėja išimtinai ieškinio pagrindu ir dalyku apibrėžtose ribose. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti ne visą sprendimą, o jo dalį, kuria patvirtinta sprendimo dėl patikrinimo akto Nr. 18-AU16-13 dalies, kuria konstatuota, kad UAB „Orella“ buvo naudojama kaip įmonė tarpininkė neteisėtai veiklai, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų, išvengė turtinės prievolės valstybei bei padėjo UAB „Legrana“ neteisėtai suformuoti 315 000 Lt PVM atskaitą bei 1 500 000 Lt sąnaudų. Taigi net ir išnagrinėjus bylą ir priėmus ieškovei palankų sprendimą, būtų pasisakyta tik dėl ginčijamo sprendimo dalies, kurioje patvirtinti ieškovės tam tikri veiksmai – veikė kaip tarpininkė, išvengė turtinės prievolės, padėjo neteisėtai suformuoti ataskaitą. Tuo tarpu akivaizdu, kad ieškiniu neprašoma panaikinti sprendimo dalies dėl kokių nors apeliantės veiksmų, taigi net ir galimai palankus ieškovei ginčo rezultatas negalėtų sukurti kokių nors teisių ar pareigų trečiajam asmeniui. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad, kaip nurodė pati apeliantė, ji negali apskųsti ginčijamo sprendimo, kadangi minėtas sprendimas buvo priimtas ne jos atžvilgiu.Nors apeliantė teigia, kad neišsprendus ginčo nebus įgyvendintas teisingumo principas, tačiau iš atskirojo skundo turinio akivaizdu, jog apeliantė siekia išimtinai jos interesus tenkinančių tikslų, kurie, kaip jau aptarta aukščiau, net negalėtų būti pasiekti šiame procese. Kita vertus, apeliantė pati nurodo, jog Kauno apygardos prokuratūros 2015-10-05 nutarimu Nr. 3T-4394 konstatuota nesant pagrindų baudžiamajai atsakomybei už sukčiavimą kilti. Pažymėtina, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, jog tenkinus ieškovės aiškia valia išreikštą prašymą atsiimti ieškinį ir nutraukus civilinę bylą nebuvo pažeistas viešasis interesas, priešingai, teismas tarp ginčo šalių, jų valia, atkūrė teisinę tvarką ir užbaigė bylos nagrinėjimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.