- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- AS-101-438/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04125-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Romanas Klišauskas, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 43.3Atsisakymas priimti skundą
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. D. (S. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Marijampolės pataisos namų, dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. D. skundo dalį, kurioje prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“; likusiai skundo daliai dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatė terminą iki 2018 m. gruodžio 18 d. nutartyje išvardytiems trūkumams pašalinti.
Teismas nutarties dalyje, kurioje atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo, pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra centrinio valstybinio administravimo subjekto priimtas norminis teisės aktas, o tokio pobūdžio aktų teisėtumas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gali būti tikrinamas tik Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal specialią procedūrą, įtvirtintą ABTĮ II skyriaus I skirsnyje. Todėl teismas sprendė, kad reikalavimas panaikinti Įsakymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui negali būti reiškiamas.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundo dalį, kuria prašo panaikinti Įsakymą, atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai byla nepriskirtina tam teismui.
III.
Pareiškėjas S. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės bei patikrinti Įsakymo teisėtumą pagal specialią procedūrą, įtvirtintą ABTĮ II skyriaus I skirsnyje.
Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamos nutarties dalis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo persiųsti pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjo skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pareiškėjas paaiškina, kad jo skunde nurodomi jo teisių pažeidimo atvejai susiklostė būtent dėl ginčijamo Įsakymo priėmimo (t. y. pareiškėjas buvo priverstas patirti daugybę nepatogumų, nežmonišką, žeminantį elgesį ar baudimą, vykdomą neužtikrinant orumo nežeminančių kalinimo sąlygų pareiškėją laikant Marijampolės pataisos namuose), todėl jo teisėtumas turi būti patikrintas pagal specialią procedūrą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ABTĮ II skyriaus I skirsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties dalies, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalies reikalavimą panaikinti Įsakymą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. D. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą, kuris yra priimtas centrinio valstybinio administravimo subjekto, padarė išvadą, jog byla nepriskirtina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas imperatyviai nurodo, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad išimtys iš šios nuostatos nenumatytos. Todėl atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog jis neturi teisinio išsilavinimo, pirmosios instancijos teismas turėjo persiųsti pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjo skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis nurodo, jog kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Nurodyti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą prašydami ištirti konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektų ratą, todėl toks prašymas nenagrinėtinas teismuose.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. D. (S. D.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.