Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

išteisintajam D. D.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

D. D. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent: 2014 m. kovo 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnui pateikė pareiškimą apie tai, kad 2014 m. kovo 22 d. lošimų automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), jis be jokio pagrindo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, pristatytas į policiją, nurodė, kad policijos pareigūnai paėmė jam priklausančius 1000 Lt, kurių neįtraukė į protokolą, ir juos pasisavino, neleido paskambinti ar pranešti, neiškvietė advokato, uždarė į kamerą, kur gumine lazda sudavė jam vieną kartą į blauzdą ir įspyrė 4-5 kartus, t. y. kad policijos pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką D. D. 2014 m. kovo 24 d. nuo 14.05 val. iki 14.45 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, žinodamas, kad policijos pareigūnai 2014 m. kovo 22 d. tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, davė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiajam tyrėjui M. M. melagingus parodymus apie tariamą policijos pareigūnų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, M. M. surašius liudytojo apklausos protokole jo parodymus ir įspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, šį protokolą pasirašė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė prokuroro skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl D. D. išteisinimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). Nors nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ir pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. D. veikoje nėra tiesioginės tyčios ir nėra nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį už melagingą įskundimą atsako asmuo, melagingai įskundęs įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti. Melagingas įskundimas – tai žinomai neteisingos tyčia iškreiptos informacijos apie nusikalstamą veiką ir asmenį, tariamai jį padariusį, perdavimas įstaigai ar pareigūnui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Vienas iš esminių šio nusikaltimo požymių yra tai, kad pranešama žinomai neteisinga informacija apie konkretaus asmens nusikalstamą veiką. Melagingas įskundimas yra padaromas aktyviais veiksmais įvairiomis formomis ir būdais – pranešant žodžiu arba raštu, anonimiškai ar asmeniškai. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai atitinkamos institucijos pareigūnai gauna melagingą informaciją apie konkrečių asmenų elgesį. Nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma. Žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ir įskundžia nekaltą asmenį, kaltininkas siekia tai daryti.

Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pagal BK 236 straipsnio 1 dalį D. D. atžvilgiu buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. M. tarnybinį pranešimą po to, kai (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto skyriuje 2014-03-31 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. D. pareiškimą dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų (1 t. 4 b. l.).

Skundžiamame nuosprendyje teismo išdėstyti argumentai, kad D. D. įsitikinimą nurodžius teisingas aplinkybes ir kad vaizdo įrašas yra sumontuotas, galėjo sąlygoti tai, kad D. D. nei pareiškimo pateikimo, nei liudytojo apklausos metu nebuvo supažindintas su vaizdo įraše užfiksuotomis jo sulaikymo policijos komisariate aplinkybėmis, kad su vaizdo įrašu jam nebuvo leista susipažinti, kad pareiškimą jis pateikė būdamas neblaivus ir dėl to galėjo netinkamai suprasti įspėjimo esmę, yra nepagrįsti.

Iš D. D. 2014-03-22 pareiškimo (1 t. 6 b. l.) matyti, kad D. D. kaltino policijos pareigūnus iš jo paėmus 1000 Lt, kurie nebuvo įrašyti į poėmio protokolą, kad jį sužalojo, kad neleido paskambinti advokatui. Tokį pareiškimą D. D. pateikė būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Tokias pačias aplinkybes, jog policijos pareigūnai jį sužalojo, pavogė iš jo 1000 Lt, D. D. nurodė ir 2014-03-24 jo kaip liudytojo apklausos metu (1 t. 10–11 b. l.). Šios apklausos metu D. D. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Tokias pačias aplinkybes D. D. tvirtino ir šioje byloje jį apklausiant kaltinamuoju (1 t. 180 b. l.) bei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Policijos pareigūnas A. A., apklausiamas kaip liudytojas šioje byloje, patvirtino, jog D. D. jam paaiškino, kad policijos pareigūnai jį sumušė ir pavogė pinigus, todėl jis D. D. pasiūlė parašyti pareiškimą, prieš tai jį pasirašytinai įspėjęs dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Liudytoju apklaustas taip pat policijos pareigūnas M. M. parodė, jog jis, tirdamas D. D. pareiškimą, pastarąjį apklausė liudytoju įspėjęs dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, iš bylos matyti, kad D. D. tokias aplinkybes apie policijos pareigūnų jo atžvilgiu panaudotą smurtą ir pavogtus jo pinigus nurodė ir skunduose prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui (medžiaga Nr. 40-At-00049-14,65–66, 72–73 lapai, 1 t. 156 b. l.) bei tvirtino kitiems policijos pareigūnams, kai jis buvo paleidžiamas iš laikino sulaikymo kameros ir jam grąžinami iš jo paimti daiktai (1 t. 18–21 b. l., medžiaga Nr. 40-At-00049-14, 20 lapas). Įvertinus D. D. duotus parodymus bei paaiškinimus, akivaizdu, kad jis nuosekliai teigė tas pačias aplinkybes. Nors D. D. parodymai apie įvykio aplinkybes yra nuoseklūs, tačiau juos paneigia byloje esantys surinkti ir teisme ištirti įrodymai. Iš (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. M. 2014-03-31 nutarimo matyti, kad ištyrus D. D. pareiškime nurodytas aplinkybes, t. y. apklausus patį D. D., liudytojus policijos pareigūnus D. Š., Ž. M., R. J., A. B., A. J., S. P., D. M., E. N., ištyrus lošimų automatų klubo bei policijos komisariato patalpų bei laikino sulaikymo patalpų vaizdo įrašų medžiagą, buvo padaryta išvada, kad policijos pareigūnai teisės aktų reikalavimų nepažeidė, D. D. nurodytų veiksmų neatliko, todėl pagal D. D. pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t. 23–31 b. l.). Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, nepanaikintas. Be to, iš apžiūros protokolo (1 t. 18–21 b. l.) matyti, kad buvo peržiūrėti policijos komisariato patalpų bei laikino sulaikymo kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad pinigų paėmimas iš D. D. ir jų grąžinimas buvo filmuojamas. Peržiūrėjus medžiagoje Nr. 40-At-00049-14 (1 t. 156 b. l.) esančias kompaktines plokšteles su policijos komisariato patalpų vaizdo įrašais matyti, kad vaizdo įrašai yra iš kelių skirtingų kamerų, tačiau jie nesumontuoti, vaizdas juose užfiksuotas sekundžių tikslumu, ir šie vaizdo įrašai patvirtina, kad policijos pareigūnai D. D. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, pinigų iš jo daugiau nei nurodyta poėmio protokole nepaėmė. Taigi, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir minėti vaizdo įrašai patvirtina, kad D. D. savo pareiškime nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie jo atžvilgiu policijos pareigūnų panaudotą fizinį smurtą bei pinigų vagystę.

D. D. tyčia apšmeižti policijos pareigūnus juos apkaltinant smurtavus ir pinigų vagyste patvirtina taip pat vaizdo įrašai. Iš apžiūros protokolo (1 t. 18–21 b. l.) bei vaizdo įrašų (medžiaga Nr. 40-At-00049-14 (1 t. 156 b. l.), 53 lapas) matyti, kad laikino sulaikymo patalpose iš D. D. paimant pinigus ir juos skaičiuojant, D. D. nurodė, jog jis „gali čia turėti 10 000, kad pareigūnai juos ištraukė kameroje“, o pareigūnui suskaičiavus ir pasakius, jog yra 1017,07 Lt, D. D. teigė, jog „trūksta 1000 Lt, kad jam visiškai neįdomu, bet pas jį buvo 2017 Lt“. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad išleidžiamas iš laikino sulaikymo kameros ir atsiimant daiktus, D. D. policijos pareigūno reikalavo grąžinti jo pinigus, kad pareigūnams bus problemų, taip pat sakė, kad jam „neįdomu, kas parašyta, 2000 Lt ir viskas, kad 1000 Lt pareigūno kolegos pavogė, bei kad geriau jau jų kolegos tegul gražiuoju tuos pinigus atneša jam į namus arba turės reikalų, kad tuoj nugąsdins, nuvažiuos į greitąją ir pasakys, kad be pagrindo nesuteikė pagalbos“. Taigi, vaizdo įrašas patvirtina, kad jau tada, būdamas sulaikytas prieš patalpinant į laikino sulaikymo kamerą, D. D. siekė apkalbėti policijos pareigūnus ir šį siekį jis įgyvendino pateikdamas pareiškimą apie nebūtą nusikaltimą. Taip pat D. D. tyčią melagingai pranešti apie nebūtą nusikaltimą patvirtina ir tai, kad D. D. skirtingu laiku ir skirtingiems policijos pareigūnams nurodė identiškas aplinkybes, kaltindamas policijos pareigūnus neteisėtų veiksmų atlikimu jo atžvilgiu. Pastebėtina, kad ir teisme, kai D. D. susipažino su jo sulaikymo vaizdo įrašu, kuriame neužfiksuoti jokie neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, jis toliau tvirtino, kad jo atžvilgiu buvo atlikti tie patys neteisėti ir jo pareiškime bei liudytojo apklausos protokole nurodyti policijos pareigūnų veiksmai. Tai rodo, kad D. D., kaip asmens, kuris apie tam tikrus su juo nutikusius ir asmeniškai patirtus įvykius praneša policijos pareigūnams, parodymų neįtakojo tai, kad jis nebuvo supažindintas su vaizdo įrašu ar pareiškimą parašė būdamas neblaivus. Be to, policijos įstaigoje D. D. elgėsi konfliktiškai, todėl neatmestina tai, kad D. D., kerštaudamas už jo sulaikymą ir patalpinimą į laikino sulaikymo kamerą, apkaltino policijos pareigūnus nebūtu nusikaltimu. Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teisme D. D. nurodė, jog jis suvokė, kokią informaciją pateikia pareigūnams. Visuma šių paminėtų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad D. D. suprato, jog policijai, kompetentingai pradėti baudžiamąjį persekiojimą, jis pateikė žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie policijos pareigūnų neva jo atžvilgiu padarytą nusikaltimą, taip pat numatė, kad dėl to gali būti pradėtas melagingai įskųstų policijos pareigūnų baudžiamasis persekiojimas. Taigi, D. D. veiksmuose yra visi BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiai – kaltė, motyvas, tikslas.

D. D. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent: 2014 m. kovo 22 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnui pateikė pareiškimą apie tai, kad 2014 m. kovo 22 d. lošimų automatų salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), jis be jokio pagrindo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, pristatytas į policiją, nurodė, kad policijos pareigūnai paėmė jam priklausančius 1000 Lt, kurių neįtraukė į protokolą, ir juos pasisavino, neleido paskambinti ar pranešti, neiškvietė advokato, uždarė į kamerą, kur gumine lazda sudavė jam vieną kartą į blauzdą ir įspyrė 4-5 kartus, t. y. kad policijos pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką D. D. 2014 m. kovo 24 d. nuo 14.05 val. iki 14.45 val. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, žinodamas, kad policijos pareigūnai 2014 m. kovo 22 d. tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, davė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiajam tyrėjui M. M. melagingus parodymus apie tariamą policijos pareigūnų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, M. M. surašius liudytojo apklausos protokole jo parodymus ir įspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, šį protokolą pasirašė.

Tokiais savo veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant D. D. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių (kaltu neprisipažino, nesigailėjo). Taip pat atsižvelgiama į tai, kad D. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tyčia, į jo asmenybę – vedęs, dirba, neteistas Lietuvos Respublikoje, bet 2009 metais buvo teistas Vokietijoje (1 t. 57–60 b. l.), yra baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t. 51–54 b. l.). Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių kolegija daro išvadą, kad D. D., vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostata, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, D. D. skiriama BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

D. D. atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, iš jo išieškotinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 57,92 Eur pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos b2015-01-02 pateiktą pažymą (1 t. 185 b. l.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, kolegija,

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Priteisti iš D. D. valstybei 57,92 Eur proceso išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, šią sumą išieškant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „(duomenys neskelbtini)“, įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.