Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant I. J., dalyvaujant ieškovei J. Š., jos atstovei advokatei R. V., institucijos teikiančios išvadą atstovui J. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui V. J., institucijai teikiančiai išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, vadovaudamasi LR CK 3.146 str. 2 d., 3.147 str. 1 d., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d., 1 p., 3.200 str., pareiškė ieškinį, kuriame prašė nustatyti tėvystę: pripažinti atsakovą V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiku. Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4320 Eur išlaikymo įsiskolinimą V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-09-14 iki 2015-09-14, įsiskolinimą skaičiuojant kas mėnesį po 120 Eur. Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur nuo 2015-09-15 iki sūnaus V. Š. pilnametystės.

Atsakovui procesiniai dokumentai ir šaukimai į teismo posėdį įteikti tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdžius neatvyko, proceso vengė.

Liudytoja R. Š. paaiškino, kad yra ieškovės sesuo. Žinojo, kad sesuo draugavo su V. J.. Sesuo pasakodavo apie jų susitikimus. Kai sesuo laukėsi kūdikio, tai sakė, kad kūdikis yra V. J.. Sesuo tuo laikotarpiu su kitais vaikinais nebendravo. Seseriai išvykus dirbti į Angliją, laikotarpiu kai sesuo nebegalėjo dirbti, ji buvo nuvažiavusi į Angliją pas seserį. Ten ji vietoj sesers dirbo fabrike, o gimus sūnui, padėjo jai ir namuose. Po sūnaus gimimo buvo atvažiavęs į jų namus Anglijoje V. J. su draugais. Gyveno pas jas tris-keturias dienas. Gyveno kaip šeimos narys, pripažino vaiką, nešiojo jį. Žino, kad po to sesuo su juo aiškinosi santykius telefonu.

Institucijos teikiančios išvadą atstovas prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus. Atsakovo elgesys netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas pripažįsta tėvystę. Tuo pačiu laikotarpiu kaip ir ši byla, Telšių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje ieškovė J. M. kreipėsi dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo V. J.. Toje byloje atsakovas taip pat nevyko į teismą, tačiau elektroniniu laišku jam, kaip VTAS atstovui, pranešė apie tai, kad procese nedalyvaus. Jis rašė V. J. turimu jo elektroninio pašto adresu ir apie šios tėvystės bylos nagrinėjimą, norėjo sužinoti atsakovo poziciją, tačiau atsakovas nebendradarbiavo ir į jo rašytus laiškus neatsakė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš gimimo liudijimo ir gimimo įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje gimė V. Š., jo motina įrašyta J. Š., o duomenų apie tėvą nėra (b. l. 3-4 Civilinė byla Nr. 2-1597-187/2015). Iš pažymos apie J. Š. šeimą matyti, kad J. Š. šeimą 2013-12-23 sudarė ji ir sūnus V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, Civilinė byla Nr. 2-1597-187/2015). Iš pažymos apie pajamas matyti, kad J. Š. pajamos 2013-12-23 buvo 97,50 Eur per mėnesį (b. l. 6, Civilinė byla Nr. 2-1597-187/2015). Iš SODROS pažymos matyti, kad V. J. dirbo nuo 2015-04-20 iki 2015-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 7). Iš 2015-09-30 Telšių AVPK rašto matyti, kad nutraukta V. J. paieška, nustatyta jo gyvenamoji vieta Anglijoje (b. l. 11). Iš Pranešimų apie procesinių dokumentų įteikimą matyti, kad atsakovui procesiniai dokumentai ir šaukimai į teismo posėdžius buvo įteikti asmeniškai jo gyvenamojoje vietoje (b. l. 21-22; 42; 58). Iš pažymos apie gaunamas pajamas matyti, kad 2016-01-24 ieškovės pajamas sudaro apie 223 Eur per mėnesį (b. l. 49-51). Iš gimimo liudijimo matyti, kad ieškovė turi dukrą M. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 52). Iš VšĮ Telšių rajono PSPC rašto matyti, kad atsakovas nėra prisirašęs VšĮ Telšių PSPC, nes nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu (b. l. 59).

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kuri ratifikuota 1995-09-17 įstatymu Nr. 1519, buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi, tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 str. 1 d. kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). CK 3.148 str. 1 d. nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 str. 2–3 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo galimybės paskirti ekspertizės atsakovo ir vaiko giminystės ryšiui nustatyti, kadangi atsakovas vengė atvykti į teismo posėdžius ar pareikšti nuomonę dėl reikalavimo nustatyti tėvystę. Teismas buvo aktyvus, ėmėsi iniciatyvos gauti atsakovo medicininius dokumentus, kad būtų galima giminystės ryšį nustatyti pagal kraujo grupinę priklausomybę, tačiau sveikatos priežiūros įstaiga atsakovo medicininių dokumentų neturi ir nepateikė. Teismas pažymi, jog teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška, po paieškos nustatyta atsakovo gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje. Atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsti ir įteikti procesiniai dokumentai. LR CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu arba šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011)

Kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas, remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 str. 2 d. nurodytus teisinius padarinius). Nagrinėjamu atveju laikytina, kad atsakovas atsisakė atlikti ekspertizę, kadangi atsakovas nepareiškė jokios nuomonės nei dėl ieškinio pagrįstumo, nei dėl ekspertizės skyrimo, nes procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, ir atsakovas piktnaudžiaudamas procesine teise iš viso neteikė nei atsiliepimo, nei atskiros kitos nuomonės dėl pareikšto ieškinio, nebendradarbiavo su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, nors kaip nurodė VTAS atstovas, jis rašė atsakovui V. J. elektroninius laiškus. Tuo atveju, kai atsakovas atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti kiti įrodomieji faktai, patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, taip pat ir kiti įrodymai. Nagrinėjamoje byloje atsakovo ir vaiko giminystės ryšį įrodo ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojos R. Š. paaiškinimai. Todėl teismas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, į prioritetinius vaiko interesus, taip pat įvertinęs tai, jog atsakovas vengė proceso ir elgėsi nesąžiningai, daro išvadą, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažįstant atsakovą V. J. vaiko V. Š. tėvu.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma tai turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (LR CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 10 29 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-1017/2003). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus V. Š. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, nes atsakovas nuo pat sūnaus gimimo išlaikymo jam neteikė. Ieškovės prašoma priteisti 120 Eur išlaikymo suma atitinka teismų formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovas neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, tačiau yra darbingas, jaunas, privalo rūpintis savo vaiku, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš atsakovo vaiko išlaikymui po 120 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-09-14 iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d.,1 p.). CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas nuo pat sūnaus gimimo neteikė vaikui išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui, ieškovei iš atsakovo priteistinas 4320 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimas (už trisdešimt šešis mėnesius, t. y. nuo 2012-09-14 iki 2015-09-14, skaičiuojant po 120 Eur kiekvieną mėnesį).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas visiškai. Iš atsakovo priteistina į valstybės pajamas nesumokėtas žyminis mokestis už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir dėl išlaikymo priteisimo – 84 Eur ir proceso išlaidos 4,56 Eur bei bylinėjimosi išlaidos valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą 150,54 Eur (LR CPK 96 str. 1 d., 88 str. 1 d., 3 p., 99 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytinas (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti tėvystę: pripažinti atsakovą V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o vaiką V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiku.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 (vieną šimtą dvidešimt) eurų nuo 2015-09-15 iki sūnaus V. Š. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4320 (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt) eurų išlaikymo įsiskolinimą V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-09-14 iki 2015-09-14, skaičiuojant kas mėnesį po 120 Eur.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 88,56 eurus žyminio mokesčio ir proceso išlaidų (įmokos kodas 5660) ir 150,54 eurų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.