Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1076-1046/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-13
Bylos Nr.
1-1076-1046/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12256-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Kaltinamasis
J. I.
Nukentėjusysis
I. Š.
Civilinis ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Dainius Mažylis, Jolanta Činčikienė
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1076-1046/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12256-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,kaltinamajam J. I., jo gynėjui advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui,nukentėjusiajam I. Š., jo atstovei advokatei Jolantai Činčikienei,nedalyvaujant civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)s, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi, gyv. ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. I. 2022 m. balandžio 10 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu I. Š. į galvą, po to ranka sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių I. Š. į kairį šoną ir į veidą, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajam I. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. I. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. balandžio 10 d. I. Š. turėjo pasiimti vaikus savaitgaliui, bet sūnus susirgo, visą naktį blogai jautėsi, todėl žmona jo neleido pas tėvą ir šis pasiėmė tik dukrą. Po to I. Š. visą dieną skambinėjo sūnui, kuris ir taip blogai jautėsi. Sūnus pradėjo verkti, susijaudino. Neapsikentęs visai išjungė vaiko telefoną, pasakęs, kad sugedo. Vakare, kai I. Š. parvežė dukrą namo, išėjo vyriškai su nukentėjusiuoju pasikalbėti. Pasakė, kad taip negalima elgtis su mažu vaiku, apsistumdė ir nukentėjusiajam trenkė kumščiu kelis kartus. Trenkė į galvą, paskui kelis kartus į šoną. Pripažįsta atlikęs visus kaltinime nurodytus veiksmus. Blogai vertina savo poelgį. Negerai pasielgė, bet buvo labai susijaudinęs. Gailisi, kad taip padarė. Atsiprašo nukentėjusiojo. Žino, kad yra pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys. Mano, kad suma per didelė. Pagrįsta suma būtų 200 Eur. Atlygins tokio dydžio žalą, kokią priteis teismas. Palaiko žmonos prašymą taikyti laidavimą. Gyvena kartu apie metus, bet pažįstami nuo mokyklos, buvo klasiokai. Santykiai geri, sutaria. Žmona blogai reagavo į tokį poelgį, nepateisino, sakė, kad neturėjo taip elgtis. Ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje parodymų nedavė, bet paskui žmona įkalbėjo ir visiškai pripažino savo kaltę, nurodė visas aplinkybes. Ligonių kasai žalą jau atlygino. Pažada, kad tokie dalykai nepasikartos.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodoma:

Iš nukentėjusiojo I. Š. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2022 m. balandžio 10 d., apie 20.00 val., parvedęs savo dukrą K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į jos gyvenamuosius namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ją paliko prie daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės ir ėjo į savo namų pusę. Paėjęs apie 20 metrų iš nugaros išgirdo vyriškio balsą. Atsisukęs pastebėjo savo buvusios sutuoktinės V. Š. sugyventinį J. I.. J. I. pradėjo priekaištauti dėl telefoninio pokalbio su sūnumi, kad neva jis vaiko nevirkdys ir iš karto kumščiu sudavė jam vieną kartą į galvą. Smūgis kliuvo į kairę galvos pusę, virš ausies. Po suduoto smūgio iš karto toje vietoje pajuto aštrų skausmą. Net nespėjo susivokti kas vyksta, o J. I., nieko nelaukęs, sučiupo jį viena ranka už sportinio megztinio, o kita ranka ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė į kairį šoną. Kai gavo smūgius į šoną, taip pat labai skaudėjo. Smūgiai buvo stiprūs. Taip pat J. I. sudavė smūgius ir į veidą. Kiek smūgių sudavė į veidą ir į kurias vietas, nepamena, nes patyrė šoką, nesitikėjo būti užpultas. Nuo J. I. suduotų smūgių į veidą iš burnos ėmė bėgti kraujas. Atlikęs minėtus veiksmus J. I. nuėjo į savo namų pusę. Apie tai, kad buvo sumuštas pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvykus į vietą greitajai medicinos pagalbai buvo pristatytas į Panevėžio Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, kur po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Jam buvo nustatytas veido ir galvos sumušimas. Pareigūnai, kurie priėmė pareiškimą, įteikė užduotį nuvykimui pas teismo medicinos ekspertus. Pas ekspertus buvo, jie jį apžiūrėjo. Neatmeta galimybės susitaikyti, jeigu J. I. jo atsiprašytų. Kadangi buvo sužalotas, patyrė išgyvenimų, nepatogumo jausmo, fizinį skausmą, siekdamas nebepatirti kažkokio panašaus išpuolio, pasiimti vaikų iš buvusios žmonos, eidavo jausdamas įtampą, prašydavo vieno pašalinio žmogaus, kad jį lydėtų ir stebėtų situaciją. Dėl to turėjo paaiškinti svetimiems žmonės, apie savo būklę ir nepatogiai jautėsi. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu dėl padarytos 700 eurų moralinės žalos. Ieškinio dėl turtinės žalos nereikš, nors ir buvo jam suplėšytas džemperis, dėl kurio jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 34-37, 54-57, 58-61).

Iš liudytojos V. Š. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog I. Š. yra jos sūnus. 2022 metų balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena, vakare, paskambino sūnus I. Š. ir pasakė, kad iš buvusios žmonos V. Š. buvo pasiėmęs savo dukrą, vėliau vakare jis dukrą turėjo parvesti į namus. I. Š. taip pat turi ir mažametį sūnų, kurio tą dieną pasiėmęs nebuvo. I. Š. papasakojo, kad einant namo su dukra jis dar paskambino savo mažamečiui sūnui, bet buvo neleista su juo pasikalbėti. Vėliau nuvedus dukrą prie buvusios sutuoktinės namo dukra nuėjo į namus ir I. Š. jau einant nuo namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, jį iš nugaros užsipuolė sūnaus buvusios žmonos sugyventinis ir jį sumušė. I. Š. sakė, kad grįžo iš ligoninės priėmimo skyriaus kur jį apžiūrėjo gydytojai. Kitą dieną sūnus atvyko pas ją į namus ir dar kartą papasakojo, kad jį vakar užsipuolė buvusios žmonos sugyventinis bei sumušė. Sūnui labai skaudėjo galvą, labiausiai kairę galvos pusę, matė, kad jo dantenos nuo sumušimo yra pakraujavusios, taip pat sūnus rodė ir kairį šoną, sakė, kad labai skauda. Jai pasirodė, kad šonas lyg patinęs. Sūnus taip pat nurodė, kad iš karto išsikvietė policiją ir greitąją medicininę pagalbą. I. Š. dėl šio įvykio patyrė didžiulį šoką, nes jį nekaltai užsipuolė ir sumušė, po šio įvykio, kai sūnus eidavo pasimatyti su savo vaikais ir jų pasiimti, ji arba jo brolis (kitas jos sūnus) eidavo kartu su I. Š., jį palydėdavo, nes šis vienas bijodavo eiti (1 t., b. l. 73-76).

Iš 2022 m. balandžio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje. Nuo daugiabučio gyvenamojo namo šiaurinės sienos į šiaurės vakarų pusę yra įrengtas pėsčiųjų takas. Apžiūrėjus įvykio vietą jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 18-23).

Iš 2022 m. balandžio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. Š. apžiūros metu sužalojimo požymių nenustatyta, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje objektyvių sužalojimo požymių nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Tikėtina, kad užduotyje nurodytomis aplinkybėmis I. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 27-28).

Iš 2022 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir perklausytas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas. Nustatyta, kad skambučio metu bendrauja BPC operatorė (toliau – BPC) ir vyras (toliau – PRANEŠĖJAS). BPC: 112. PRANEŠĖJAS: laba diena, policiją norėjau išsikviest. BPC: sakykit kokiu adresu? PRANEŠĖJAS: (duomenys neskelbtini). BPC: čia koks miestas? PRANEŠĖJAS: Panevėžys, užpuolė ir sumušė. BPC: čia ką tik viskas įvyko? PRANEŠĖJAS: ką tik, jo. BPC: Čia kieme? PRANEŠĖJAS: kieme. BPC: (duomenys neskelbtini), o kas jus sumušė? PRANEŠĖJAS: buvusios žmonos sugyventinis ir šuniuką suspardė ir man suplėšė rūbus. BPC: o jis ten vietoj? PRANEŠĖJAS: ne, jis dabar namo nuėjo, aš laukiu kieme. BPC: Jums medikų reikia? PRANEŠĖJAS: ne, manau, kad ne gal, dar nežinau, galvą skauda. BPC: tai gal atsiųst? PRANEŠĖJAS: nežinau, nesiųskit kol kas, tegul atvažiuoja policija. BPC: o durų kodas? PRANEŠĖJAS: aš laukiu kieme su šuniuku. BPC: supratau, Jūsų vardas, pavardė? PRANEŠĖJAS: I. Š.. BPC: gerai, informuojame. PRANEŠĖJAS: dėkui, laukiu (1 t., b. l. 29-31).

Iš 2022 m. balandžio 10 d. Panevėžio apskrities VPK specialisto D. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. balandžio 10 d., apie 20.06 val., dirbant ekipaže iš budėtojo gautas pranešimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Gyventojas pranešė, kad jį ką tik kieme sumušė buvusios žmonos sugyventinis. Atvykus nurodytu adresu kieme buvo I. Š., kuris paaiškino, kad jį sumušė buvusios žmonos sugyventinis J. I.. I. Š. teigė, kad J. I. ne mažiau kaip 3 kartus trenkė jam į galvą. Ant I. Š. matėsi kruvinos lūpos ir kairėje pusėje galvoje sumušimai. Nuėjus iki (duomenys neskelbtini) buto duris atidarė J. I., kuris paaiškino, kad įvyko konfliktas ir jo metu susimušė su I. Š.. J. I. sulaikytas (1 t., b. l. 88).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. I. 2022 m. balandžio 10 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu I. Š. į galvą, po to ranka sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių I. Š. į kairį šoną ir į veidą, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiajam I. Š. fizinį skausmą. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojos apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 92,79 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiojo gydymu, atlyginti (1 t., b. l. 80-84). Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis J. I. žalą atlygino (1 t., b. l. 188). Esant tokioms aplinkybėms procesas dėl civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusysis I. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 700 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65-67). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis I. Š. teismo prašo priteisti 700 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų juto fizinį skausmą, dėl kairės pusės galvos sumušimo ant tos pusės apie savaitę negalėjo miegoti, taip pat apie savaitę vartojo vaistus nuo skausmo. Įvykio metu patyrė stresą, o po įvykio dar iki šiol jaučiasi nesaugus vienas važiuodamas susitikti su savo vaikais, todėl dažnai prašo, kad kas nors iš artimųjų palydėtų. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju nukentėjusysis I. Š., patyręs fizinį poveikį, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, bendravimo sutrikimus, kurie taip pat turi būti vertinami nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, nepatogumus, be to, kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens, neliečiamybės teises. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajam be kitų kūno vietų buvo sužalota ir gyvybiškai svarbi vieta – galva, į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, Nr. 2K-605/2014, ir kt.) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo J. I. nukentėjusiojo I. Š. naudai priteisti 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis I. Š. viso proceso metu patyrė 700 Eur išlaidų advokato pagalbai (1 t., b. l. 68-69). Nukentėjusiojo išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos pagrįstomis ir priteistinos nukentėjusiajam iš kaltinamojo J. I..

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sutuoktinės V. I. atsakomybei, nes mano, kad ji galės daryti teigiamą įtaką. V. I. pateikė rašytinį prašymą atleisti jos vyrą nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja V. I. prašymą atleisti J. I. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą palaikė, nurodydama, kad sutinka būti savo sutuoktinio laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, santykiai su vyru geri. Laiduotoja nurodė, kad stengsis J. I. daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kad nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai gailisi, yra neteistas, turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, atlygino padarytą turtinę žalą civilinei ieškovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai ir įsipareigojo atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą nukentėjusiajam I. Š., laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos V. I. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad V. I. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, administracine tvarka bausta tik už smulkius KET pažeidimus. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti V. I., kaip laiduotoja, byloje nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

J. I., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. I. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti J. I., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. I., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutraukti.

Nukentėjusiojo I. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies iš J. I. I. Š. naudai priteisiant 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. I. nukentėjusiojo I. Š. naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) advokato pagalbos atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė