Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo trečiajam asmeniui Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Padalinto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projekto plane sklypo Nr. 228-2 teritorija Lietuvos TSR Molėtų rajono likviduotų apylinkių Darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų jungtinio dokumentų fondo, (duomenys neskelbtini) apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose bei Utenos apskrities Molėtų valsčiaus (duomenys neskelbtini) vienkiemio 1948 m. ūkinėje knygoje, ūkio lape Nr. 2139, įrašyta, kaip šeimos galvos K. B. ūkinis kiemas su gyvenamuoju namu, pastatytu 1890 m., tvartu, pastatytu 1900 m., klojimu, pastatytu 1910 m., ir pirtimi, pastatyta 1930 m. Kitaip tariant, visi šie nurodyti ir iki šių laikų jau neišlikę pastatai (paskutinis pastatų buvimo faktas fiksuojamas 1963 m.) buvo iki padalinimo buvusio vientiso žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). teritorijoje. Šį žemės sklypą padalinus, susidarė situacija, kuomet minėtos sodybos buvimo vieta buvo būtent pareiškėjui A. V. priklausančio žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Pareiškėjas A. V., jau įsigijęs minėtą žemes sklypą nuosavybės teise ir turėdamas archyvinę informacija apie jo žemes sklype buvusius neišlikusius iki šių dienų pastatus, 2018 m. gruodžio 17 d kreipėsi į Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkciją, prašydamas išduoti specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus sodybos atstatymui, t.y. reikalavimus gyvenamosios paskirties vieno buto namo, bei pagalbinio ūkio paskirties pastatų (ūkinio pastato, klojimo, svirno, klėties ir pirties) statybos projektui rengti, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija 2018 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 2-994 pareiškėją informavo, jog, vadovaujantis LR saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 3 d. 9 p., sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato LR Vyriausybė. Kadangi LR Vyriausybė šios tvarkos nėra patvirtinusi, todėl pareiškėjui buvo paaiškinta, kad sprendimą dėl buvusių sodybų atstatymo priima teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat buvo užtikrintas, jog Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija galės išduoti saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, jei bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjui priklausančiame Žemes sklype buvo sodyba.

LR saugomų teritorijų įstatymas reglamentuoja buvusių sodybų atstatymo galimybes tuose žemės sklypuose, kurie patenka į regioninių parkų teritorijas, kaip ir pareiškėjui priklausantis žemės sklypas. Buvusios sodybos sąvoka šiame įstatyme apibrėžiama, kaip vieta žemes sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę. - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu LR saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 3 d. 9 p. nuostata apibrėžia, kad buvusios sodybos atstatymo teise įgyvendinama taip. kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba, o sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, neketina atstatyti daugiau pastatų, nei buvo jam atitekusiame sklype.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, susijusį su buvusių sodybų atstatymo tvarka, pareiškėjas, net ir turėdamas rašytinius įrodymus apie buvusią sodybą, negali realizuoti savo teisių į sodybos atstatymą be teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Dėl šios priežasties yra kreipiamasi į teismą, nes tik juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, t.y. pareiškėjas įgys teisę atstatyti K. B. ūkiniam kiemui priklausiusią sodybą: gyvenamąjį namą bei pagalbinio ūkio paskirties pastatus. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjas mano, jog pareiškimas atitinka LR CPK 444 str. ir 445 str nuostatas.

Suinteresuoto asmens- Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepimu į pateiktą pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog pareiškėjas tikslu įgyvendinti sodybos atstatymo teisę saugomoje teritorijoje, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam priklausančiame žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1963 m. buvo sodyba, t. y. gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pareiškėjas prašo nustatyti buvusios sodybos juridinę reikšmę turintį faktą, yra saugomoje teritorijoje - Labanoro regioniniame parke. Žemės sklypo bendras plotas - 0,55 ha, pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Žemės sklypui nustatytos šios specialiosios naudojimo sąlygos: paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, nacionaliniai ir regioniniai parkai, saugotini želdiniai (medžiai, krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, rekreacinės teritorijos, elektros linijų apsaugos zonos.

Apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau - Saugomų teritorijų įstatymas). Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 3 d. 9 p., buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Buvusios sodybos apibrėžimas yra pateikiamas Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 52 d. Pagal šį apibrėžimą, buvusia sodyba yra laikoma vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

Be kitų dokumentų, kartu su pareiškimu, pareiškėjas yra pateikęs Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo 2017-04-13 Nr. (8.12)V5-892 pažymą dėl K. B. ūkinio kiemo pastatų ir šeimos sudėties, (duomenys neskelbtini) kaimo kadastro vietovėje grąžinamos natūra žemės valdos Nr. 228-1-2-3-4-5- planą M: 10000, 1963 m. topografinio žemėlapio N-35-28-A ištraukas su sugretintu dabartinių žemės sklypų ribų sluoksniu. Vertinant minėto 1963 m. topografinio žemėlapio N-35-28-A, sugretinto su dabartinių žemės sklypų ribų sluoksniu, ištraukose užfiksuotą (duomenys neskelbtini) k. teritorijos situaciją, matyti, kad į pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas patenka 1963 m. topografiniame žemėlapyje N-35-28-A užfiksuotas sodybinis užstatymas (žemėlapyje pažymėta tuščiaviduriu kvadratu su mažesniu pajuodintu kvadratu viename iš kampų), todėl, Direkcijos nuomone, galima daryti preliminarią išvadą, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribose anksčiau yra buvusi sodyba su gyvenamuoju namu, galimai priklausiusi K. B..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Direkcija neprieštarauja, kad pareiškėjui A. V. priklausančiame žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1963 m. galėjo būti galimai K. B. priklausiusi sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, jei pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Pareiškėjas siekia nuosavybės teise valdomame žemės sklype atstatyti K. B. turėtos sodybos gyvenamąjį namą, klojimą, tvartą ir pirtį, tačiau LR saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 3 d. 9 p., sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato LR Vyriausybė. Kadangi LR Vyriausybė šios tvarkos nėra patvirtinusi, todėl dėl šios priežasties jam atsisakoma išduoti saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus gyvenamojo namo ir kitų ūkinių pastatų projektavimui ir atstatymui. Dėl šios priežasties pareiškėjas priverstas kreiptis į teismą. Be to, kadangi pareiškėjo nuosavybės teise valdomas sklypas yra Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioniniame parke, jame draudžiama naujų pastatų statyba, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p.). Todėl fakto apie buvusią sodybą nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes (LR CPK 444 str. 1 d.).

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose bei Utenos apskrities Molėtų valsčiaus (duomenys neskelbtini) vienkiemio 1948 m. ūkinėje knygoje, ūkio lape Nr. 2139, įrašyta, kaip šeimos galvos K. B. ūkinis kiemas su gyvenamuoju namu, pastatytu 1890 m., tvartu, pastatytu 1900 m., klojimu, pastatytu 1910 m., ir pirtimi, pastatyta 1930 m. Kitaip tariant, visi šie nurodyti ir iki šių laikų jau neišlikę pastatai (paskutinis pastatų buvimo faktas fiksuojamas 1963 m.) buvo iki padalinimo buvusio vientiso žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). teritorijoje. Šį žemės sklypą padalinus, susidarė situacija, kuomet minėtos sodybos buvimo vieta buvo būtent pareiškėjui A. V. priklausančio žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais dokumentais. Pareiškėjui norint atstatyti buvusią sodybą reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iki 1963 metų buvo sodyba, tai yra gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismo, nes teismas nustato faktus dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (LR CPK 444 str. 2d. 9 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001, kat. 108.10). Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamų įstatymų nuostatomis ir kitais civilinius teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį prašomo nustatyti juridinio fakto pagrindą.

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą CPK 444 str. pagrindu. Vertinant pareiškėjo pareiškime nurodytus pagrindus, darytina išvada, kad jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog žemės sklype, kurį jis įsigijo, buvo sodyba. Šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų gauti leidimą atstatyti naują gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir pirtį senų vietoje, nes tokius reikalavimus numato teisės aktai, reglamentuojantys statybos vykdymo tvarką valstybės saugomose teritorijose, kuriai priklauso pareiškėjo nurodytas žemės sklypas. Kadangi pareiškime nurodytas objektas nėra išlikęs, o galimybę nustatyti sodybos buvimo faktą teismo sprendimu numato specialūs teisės aktai, šio fakto nustatymo juridiniu pagrindu laikytinas CPK 444 str. 2 d. 9 p. ir tokio fakto nustatymas sukels pareiškėjams teisinius padarinius.

LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 punkte nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių, sodų liekanų, taip pat sodybose, pažymėtose vietovėse ar kituose planuose. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 sodyba yra laikomas juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju (pastatų) namu ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Pareiškėjų prašymas yra pagrįstas, nes juridinio fakto apie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei pirties buvimą nustatymas pagal galiojančius įstatymus sukurs teisines pasekmes, nes šių pasatų buvimas pakankamai įrodo pačios sodybos buvimą.

Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek pats pareiškėjas savo pateiktame pareiškime, tiek suinteresuotas asmuo, kuris nurodė, jog 1963 m. topografinio žemėlapio N-35-28-A, sugretinto su dabartinių žemės sklypų ribų sluoksniu, ištraukose užfiksuotą (duomenys neskelbtini) k. teritorijos situaciją, kad į pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribas patenka 1963 m. topografiniame žemėlapyje N-35-28-A užfiksuotas sodybinis užstatymas (žemėlapyje pažymėta tuščiaviduriu kvadratu su mažesniu pajuodintu kvadratu viename iš kampų).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) iki 1963 metų buvo sodyba, tai yra gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas sodybos statinių atstatymo klausimui spręsti.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.