Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2007-09-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-929-163/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2007-09-10
Bylos Nr.
II-929-163/2007
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Pažeidėjas
S. D.
Advokatai
Onaas Gailiuvienė
Administracinė byla Nr. II-929-163 /2007m.Procesinio sprendimo kategorija 29, 60 (S)
Bylos kategorija 2.3.KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMAS2007 m. rugsėjo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. D. , jo atstovei advokatei Onao Gailiuvienei, institucijos atstovei Aurelijai Jansonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. D. skundą institucijai LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl nutarimo, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros (toliau-institucijos) 2007-07-04 nutarimu, S. D. nubaustas pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁶ straipsnio 1 dalį (toliau-ATPK,str.,d.) ir jam paskirta administracinė nuobauda 450 litų bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad 2007-06-07 atlikus paimtus (duomenys neskelbtini) išleidžiamų nuotekų mėginius nustatyta, kad per išleistuvą LD-3 į Kuršių marias su paviršinėmis nuotekomis išleidžiamų skendinčių medžiagų maksimali momentinė koncentracija 1,15 karto viršijo bendrovės taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr.(11.2)-30-77/2005 nustatytą maksimalios momentinės koncentracijos normatyvą. Leidimo Nr.(11.2)-30-77/2005 nustatytos koncentracijos normatyvas pagal skendinčias medžiagas – 20 mg/l, atlikus tyrimą nustatyta, skendinčių medžiagų maksimali momentinė koncentracija – 23 mg/l. Dėl padaryto pažeidimo kaltas (duomenys neskelbtini) vyr. mechanikas S. D. , kuris pagal užimamas pareigas yra atsakingas už bendrovės paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploatavimą. Tuo buvo pažeistas LR Aplinkos apsaugos įstatymas 19 straipsnio 2 dalis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. D. prašo panaikinti institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, nes nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Jis nurodo, kad 2007 m. gegužės 31 d. 9 vai. 40 min. iš paviršinių nuotekų išleistuvo LD-3, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu Naujoji Uosto g. 3, Klaipėdoje, buvo paimti nuotekų mėginiai tyrimams atlikti. Mėginius tuo pačiu metu paėmė Jūrinių tyrimų centro Aplinkos kokybės kontrolės (AKK) skyriaus vyr. specialistė N. B. ir (duomenys neskelbtini) (ši įmonė atlieka tyrimus pagal sutartį) laboratorijos vadybininkas A. K. . Paimant mėginius kartu dalyvavo (duomenys neskelbtini) inžinierė ekologė S. Z. , kuri stebėjo mėginių paėmimo procedūrą ir pasirašė abiejų įmonių nuotekų ir paviršinių vandens mėginių paėmimo protokolus. Gavus abiejų minėtų įmonių nuotekų tyrimų rezultatų protokolus, paaiškėjo, kad tyrimų rezultatai labai skirtingi. Jūrinių tyrimo centro 2007 m. birželio 7 d. Nuotekų tyrimų rezultatų protokole Nr.109 nurodyta, kad išleistuvo LD-3 nuotekų skendinčių medžiagų nustatyta momentinė koncentracija yra 23 mg/l. Toks rezultatas parodo, kad 1,15 karto (15 procentų) viršytas leistinas normatyvas, kuris pagal (duomenys neskelbtini) taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr.(11.2)-30-77/2005 yra 20 mg/l. (duomenys neskelbtini) 2007 m. birželio 13 d. Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokole K 70451-3 nurodytas analogiško tyrimo rezultatas - 8,5 mg/l, t.y. daugiau kaip 2 kartus mažesnis už leistiną ribą. Abi minėtos įmonės yra atestuotos, turi leidimus atlikti nuotekų tyrimus ir tyrimams naudoja tuos pačius metodus, todėl siekiant išsklaidyti visas abejones dėl paviršinio vandens nuotekų atitikimo normatyvams, 2007 m. birželio 19 d. kreipėsi į Jūrinio tyrimo centro AKK skyrių dėl pakartotinio mėginio paėmimo. Jūrinių tyrimų centras 2007 m. birželio 27 d. raštu tai atlikti atsisakė. Tokiu būdu 2007 m. birželio 29 d. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas ir 2007 m. liepos 4 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda, tik remiantis Jūrinių tyrimų centro AKK skyriaus 2007-06-07 nuotekų tyrimų rezutatų prtokolu Nr.109. AB „Laivitė" paviršinių (lietaus) nuotekų priežiūros tikslu su (duomenys neskelbtini) sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią sistemingai imami (duomenys neskelbtini) nuotekų mėginiai ir atliekami tyrimai. Atkreiptinas dėmesys, kad nebuvo nustatyta nei vieno pažeidimo atvejo. (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos objektai eksploatuojami laikantis visų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (11.2) - 30 - 77/2005 nustatytų sąlygų ir normatyvų. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) 2007 m. birželio 13 d. paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolas K 70451-3. Jis savo pareigas - bendrovės paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploatavimą - atlieka nepriekaištingai, laikosi visų galiojančių įstatymų, poįstatyminių bei norminių aktų, reglamentuojančių tiesioginį darbą, nebuvo baustas nei administracine, nei drausmine tvarka. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš skirtingų šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas turėtų būti priimamas tik nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Be to, administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę neabejotinai privalo įrodyti administracinį protokolą surašiusi bei nuobaudą paskyrusi institucija, o ne asmuo turi įrodinėti savo nekaltumą.

Šalies argumentai

S. D. teismo prašo patenkinti jo skundą išdėstytų motyvų pagrindu (b.l. 72).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Ona Gailiuvienė prašo patenkinti S. D. skundą, panaikinti institucijos nutarimą ir bylą nutraukti (b.l. 72).

Atsiliepimas

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime nurodo, kad nesutinka su S. D. skundu, nes jis nepagrįstas, todėl netenkintinas. 2007 m. gegužės 31 d. 9 vai. 40 min. iš paviršinių nuotekų išleistuvo LD-3, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu Naujoji Uosto g. 3, Klaipėdoje, buvo paimti nuotekų mėginiai tyrimams atlikti. Mėginius tuo pat metu paėmė Jūrinių tyrimų centro AKK skyriaus vyr. specialistė N. B. ir (duomenys neskelbtini) laboratorijos vadybininkas A. K. . Šios įmonės yra atestuotos ir turi leidimus atlikti nuotekų tyrimus. Skirtumas tarp šių įmonių tas, kad Jūrinių tyrimų centras atlieka aplinkos valstybinę laboratorinę kontrolę, o (duomenys neskelbtini) vykdo aplinkos žinybinę laboratorinę kontrolę. Aplinkos valstybinė laboratorinė kontrolė yra Aplinkos ministerijos sistemos veiklos sritis ir aplinkos valstybinės laboratorinės kontrolės sistemos padaliniai veikia vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, atliekantys laboratorinę kontrolę, atstovauja valstybės interesams, ir jų kompetencijos ribose priimti sprendimai privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl šių priežasčių ATP protokolas buvo surašytas ir priimtas nutarimas įvertinus Jūrinių tyrimų centro pateiktus tyrimų rezultatus. Pažymėtina, kad 2007 m. gegužės 31d. mėginių paėmimas ir tyrimų atlikimas atitiko visus normatyvinių dokumentų reikalavimus, todėl pakartotinis mėginių ėmimas iš išleistuvo LD-3 (duomenys neskelbtini)teritorijoje nebuvo paimtas. Atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) ekologė S. Z. dalyvavo mėginių paėmime ir pasirašė Nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokole Nr.109, taip sutikdama, kad mėginiai paimti tinkamai

Institucijos atstovė Aurelija Jansonienė prašo netenkinti S. D. skundo, nes jis nepagrįstas (b.l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tik laikantys įstatymų nustatytų taisyklių gali būti pasiekti ATPK 248 straipsnyje apibrėžti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tikslai, t.y. laiku, pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspęsti ją tiksliai pagal įstatymus. Šiame straipsnyje nurodytiems uždaviniams išspręsti labai svarbi ir sudėtinga administracinių bylų teisenos dalis, yra įrodymai. Pareiga įrodinėti administracinio teisės pažeidimo byloje priklauso pareigūnui, tiriančiam ir nagrinėjančiam bylą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali būti įpareigojamas įrodinėti, kad yra nekaltas.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Surinktus įrodymus organas (pareigūnas) įvertina vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuojant tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, reikia remtis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, priimdamas nutarimą skirti S. D. administracinę nuobaudą, vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius vadovavosi Jūrinių tyrimų centro 2007-06-07 nuotekų tyrimų rezultatų protokolo Nr.109 išvadomis, kad 2007-05-31 9 val. 40 min. iš (duomenys neskelbtini) paviršinių nuotekų išleistuvo LD-3 paimtame mėginyje skendinčios medžiagos sudarė 23 mg/l, o tai 1,15 karto viršijo leistiną normą (b.l.8-9).

Administracinėje byloje bylą buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolas K70451-3, iš kurio matyti, kad ištyrus (duomenys neskelbtini) kaip ir Jūrinių tyrimų centro tą pačią dieną ir tą pačią valandą iš to pačio paviršinio nuotekų išleistuvo LD-3 paimtą mėginį, skendinčių medžiagų buvo nustatyta 8,5 mg/l. (b.l.10,11). Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nemotyvavo kodėl jis rėmėsi Jūrinių tyrimo centro tyrimo duomenimis ir nekreipė dėmesio į (duomenys neskelbtini) tyrimo duomenis.

Teismo posėdžio metu institucijos paskyrusios nuobaudą atstovė Aurelija Jansonienė paaiškino, kad Jūrinių tyrimų centro darbuotojos paimti mėginiai buvo užplombuoti ir nuvežti į laboratoriją, o (duomenys neskelbtini) mėginiai buvo paimti neteisingai, todėl skiriasi rezultatai.

Iš liudytojais apklaustų (duomenys neskelbtini) inžinierės ekologės S. Z. , (duomenys neskelbtini) darbuotojo A. K. ir Jūrinių tyrimų centro darbuotojos N. B. parodymų matyti, kad tyrimams vanduo buvo pasemtas teleskopiniu indu-kaušu, iš kurio pripildyti tiek Jūrinio tyrimo centro indai, tiek (duomenys neskelbtini) sunumeruoti indai. Nei vieni buteliai su paimtais mėginiais užantspauduoti nebuvo.

T. J. tyrimo centras, tiek (duomenys neskelbtini) turi teisę atlikti vandens tyrimus ir gali nustatyti nuotekose, paviršiniame vandenyje be kitų parametrų ir skendinčias medžiagas (b.l. 17-20, 58-60). Tiek vienoje, tiek kitoje laboratorijoje dirba kvalifikuoti darbuotojai, teismui nepateikta įrodymų, kad kažkurioje laboratorijoje tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, todėl negalima teigti, kad Jūrinių tyrimo centro pateikti duomenys, kuriais rėmėsi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros inspektorius yra teisingesni nei (duomenys neskelbtini). Tai, kad (duomenys neskelbtini) atlieka vandens tyrimus pagal paslaugų sutartį sudaryta su (duomenys neskelbtini) neduoda pagrindo teigti, kad jie suinteresuoti tyrimais ar atlieka juos nekokybiškai.

(duomenys neskelbtini) siūlė Jūrinių tyrimo centrui pakartotinai paimti mėginius iš šulinio LD-3, tačiau centras tai daryti atsisakė (b.l.12, 13). Imami vandens mėginiai yra momentiniai, todėl pakartotiniai mėginiai negalėtų parodyti padėtį buvusią imant mėginius 2007-05-31 9 val. 40 min., todėl šioje byloje jie reikšmės neturėtų.

Administracinėje teisėje galioja nekaltumo prezumpcija, t.y. asmuo laikomas nepadaręs teisės pažeidimo, kol to įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka neįrodys kompetentingas valstybės subjektas. Bet kokios abejonės yra pažeidėjo naudai, todėl esant dviem vienas kitam prieštaraujantiems įrodymams negalima laikyti, kad iš tikrųjų buvo faktas, dėl kurio S. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas administracine nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str.1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 297 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2007-07-04 nutarimą, kuriuo S. D. nubaustas pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁶ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda 450 Lt bauda, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Alona Romanovienė