Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovei O. K. dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Nurodo, jog ieškovė nepaisė teismo nustatyto ieškinio trūkumų šalinimo termino –įpareigota pateikti ieškinio vertimą į rusų kalbą iki 2012-12-27, šį įpareigojimą įvykdė tik tik 2013-01-04. Nepaisant to, kad buvo praleistas nustatytas terminas trūkumams pašalinti, kurio ieškovė neprašė atnaujinti ar pratęsti, teismas tęsė bylos nagrinėjimą, neatsižvelgdamas į tai, kad pateiktas ieškinio vertimas neatitiko byloje esančio ieškinio teksto.Teigia, jog pirmos instancijos teismas be pagrindo liudytoju apklausė A. Ž., nors nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato teismo teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus.Ieškovės pateikta medicininė pažyma greičiau paneigia, nei įrodo, kad atsakovės veiksmais jai buvo padaryta neturtinė žala, nes minėta pažyma tik patvirtina, kad ieškovė mėnesį prieš nuotraukos patalpinimą į viešą erdvę turėjo problemų – įtemptų situacijų, kurios nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymi, jog medicininėje pažymoje nurodyta, jog ieškovei buvo paskirti vaistai, tačiau teismo posėdžio metu ji vaistų pavadinimo negalėjo nurodyti. Pažymi ir tai, kad byloje apklausti liudytojai – žentas bei bendradarbė, yra artimai susiję su ieškove. Nurodė, kad ieškovės paaiškinimai nesutampa su liudytojų parodymais dėl ieškovės sužinojimo apie viešoje erdvėje patalpintą jos nuotrauką momento.Pažymi, jog pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad tam tikrą laikotarpį ieškovė negalėjo bendrauti su bendradarbiais ir verslo partneriais, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiais įrodymais remdamasis nustatė tokią aplinkybę. Vien liudytojos M. Š., kuri yra artima ieškovės draugė, parodymai šiuo atveju vertintini kritiškai. Teigia, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, nustatė akivaizdžiai per didelį neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į apeliantės turtinę padėtį, t.y. jog jai, gaunančiai 1 380 Lt darbo užmokesčio, auginančiai mažametį vaiką, 2 000 Lt žalos atlyginimo suma yra didelė.Nurodo, jog ieškovės nuotrauka atsakovės šeimai priklausančiame fotoaparate atsirado neatsitiktinai, o dėl pačios ieškovės veiksmų. Pažymi, jog ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad nuotraukos skelbimas būtų nutrauktas, vietoj to, pasinaudodama situacija, jau 2012-05-09 ar netgi anksčiau parengė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog ieškinį tenkinęs iš dalies, pirmos instancijos teismas atsakovei iš ieškovės nepriteisė jokių bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, jog priteisdamas bylinėjimosi išlaidas ieškovei, teismas nesilaikė CPK 93 str. 2 d. reikalavimų.

Faktas, kad atsakovė naudojo ieškovės nuotrauką ją viešindama be ieškovės sutikimo yra pagrindinė ir esminė sąlyga atsakovės atsakomybei atsirasi, tuo tarpu pažeidus teisę į atvaizdą, fizinis asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pažymi, jog šiuo atveju kaltė yra preziumuojama, todėl pareigą ją paneigti turi atsakovė. Priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimu – teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimu, paviešinant iškraipytą ieškovės atvaizdą. Iki momento, kol pamatė viešinamą, savo atvaizdą negatyviai parodančią nuotrauką, sveikata nesiskundė ir panašių sveikatos sutrikimų neturėjo. Pažymi, jog nerimą, miego stygių, susijusius su stresu ir įtampa, nustatė gydytojas, diagnozė buvo pagrįsta objektyviu paciento būklės vertinimu ir pagrįsta gydytojo specialisto kompetencija. Nurodo, jog vadovauja dideliam ratui darbuotojų, yra reprezentatyvi darbdavio atstovė, todėl neigiama įtaka jos darbui, bendravimui su verslo partneriais, darbuotojais, akivaizdi. Apeliantė, nurodydama pirmos instancijos teismo padarytus procesinės teisės normų pažeidimus, nenurodė, kaip minėti pažeidimai susiję su teismo sprendimo teisėtumu. Teismo sprendimas priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas yra pagrįstas teismų praktika, bendraisiais teisės ir civilinės teisės principais, taip pat atsižvelgiant į šalių elgesį nagrinėjant bylą teisme. Anot ieškovės, atsakovė piktnaudžiaudama savo teisėmis, vilkino bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių bei kitų civilinio proceso normų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė socialiniame tinklapyje „Facebook“ savo profilio paskyroje be ieškovės sutikimo patalpino ieškovės nuotrauką, po kuria atsakovė pakomentavo: „Į daugybę prašymų – grožėkitės:) tik be viešų komentarų“. Ieškovė teigė, jog nuotraukoje tikrasis jos atvaizdas buvo iškraipytas, nuotrauka apkirpta ir išplatinta, toks ieškovės atvaizdas buvo viešai prieinamas ir matomas nuo 2012-04-17 iki 2012-05-02. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų, kuriais, anot ieškovės, buvo siekama ją pažeminti, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, šis įvykis paveikė jos darbinius santykius. Neturtinę žalą įvertino 10 000 Lt suma. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės neteisėtus veiksmus, be ieškovės sutikimo patalpinant jos nuotrauką į internetinę svetainę, įvertinęs tokių atsakovės veiksmų tikslą bei dėl to kilusius padarinius ieškovei, priteisė jai 2 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Nesutikdama su tokia pirmos instancijos teismo pozicija apeliantė nurodo argumentus, susijusius su pirmos instancijos teismo padarytais procesiniais pažeidimais, netinkamai atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimais.

Atmestinas apeliantės argumentas dėl pirmos instancijos teismo netinkamai pritaikytų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Anot apeliantės, šiuo atveju teismui neužteko nustatyti vien neteisėtus veiksmus, buvo būtina nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – kaltę, žalos faktą bei priežastinį ryšį. Pažymėtina, jog asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 str.). Galiojančio CK 2.22 str. 1 d. įtvirtinta būtina sąlyga kitiems asmenims naudotis konkretaus fizinio asmens atvaizdu – tam būtinas to fizinio asmens sutikimas tiek jį fotografuojant, tiek jo nuotrauką, portretą ar kitokį atvaizdą atgaminant, parduodant, demonstruojant ar spausdinant. Šioje teisės normoje nustatyti asmens atvaizdo naudojimo būdai neabejotinai apima ir nuotraukos, kurioje yra asmens atvaizdas, paviešinimą interneto puslapyje. CK 2.22 str. 3 d. reglamentuoja, jog fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Sutiktina su apeliantės argumentu, jog neturtinė žala yra sietina su visomis civilinės atsakomybės sąlygomis, tačiau pažymėtina, jog nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus – ieškovės nuotraukos be jos sutikimo paviešinimą interneto puslapyje, atsakovės kaltė preziumuotina, tuo tarpu pareiga ją paneigti teko pačiai atsakovei (CK 6.248 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančių atsakovės procesinių dokumentų, apeliacinio skundo argumentų, tiek neteisėtų veiksmų, tiek ir savo valios neteisėtų veiksmų atlikimo metu apeliantė neneigia ir iš esmės nesutinka dėl ieškovės nurodytos jai atsiradusios žalos ir priežastinio ryšio. Anot apeliantės, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į liudytojų parodymų prieštaravimus, neatitikimus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės dėl jos veiksmų išgyveno stresą, jos sveika pašlijo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuo argumentus, kaip nepagrįstus.

Apeliantė teigia, jog ieškovė apie internetinėje svetainėje patalpintą savo nuotrauką sužinojo ne nuotraukos patalpinimo atsakovės „Facebook“ profilyje dieną, t.y. 2012-04-17, bet 2012-05-02. Apeliantės teigimu, tai patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, tuo tarpu byloje esančioje ieškovės medicininėje pažymoje nurodyta, jog ieškovė suprastėjusia sveikata skundėsi nuo 2012 m. balandžio mėnesio, taigi, anot apeliantės, pastarasis įrodymas nepatvirtina, jog ieškovės sveiktos sutrikimai – atsakovės veiksmų rezultatas. Apeliacinės instanicjos teismas sutinka, jog byloje apklaustų liudytojų parodymų pagrindu, darytina išvada, jog ieškovė apie atsakovės veiksmus patalpinant jos nuotrauką į viešą erdvę sužinojo 2012-05-02, o ne nuotraukos įkėlimo į „Facebook“ tinklapį dieną (b.l.118). Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog nuotrauka, kaip teigė pati ieškovė, atsakovės sutuoktinio, kuris yra ir buvęs ieškovės sutuoktinis, iniciatyva buvo išimta iš minėto internetinio tinklapio būtent 2012-05-02. Tikėtina, jog ieškovė, sužinojus apie jos nuotraukos paviešinimą 2012-04-17, būtų ėmusis atitinkamų veiksmų, kad nuotrauka anksčiau būtų išimta iš atsakovės „Facebook“ profilio. Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovė apie atsakovės veiksmus sužinojo 2012-05-02 nesudaro pagrindo teigti, jog dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė žalos nepatyrė. Visiems žinoma aplinkybė, kad „Facebook“ svetainėje sukurto profilio autorius turi galimybę nuotraukas ar kitą informaciją rodyti (skleisti) neribotam žmonių ratui arba pažymėtam draugų ratui, ar kitiems autoriaus nurodytiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad be ieškovės sutikimo įkelta jos nuotrauka interneto svetainėje daugiau kaip dvi savaites buvo viešai prieinama neapibrėžtam ratui žmonių, kurių dalis, kaip rodo bylos duomenys, pažinojo ieškovę, taip pat į tai, kad komentaras „Į daugybę prašymų-grožėkitės:J) tik be viešų komentarų“ po ieškovės atvaizdu vertintinas kaip pašiepiantis ieškovę, negalima nesutikti su tuo, jog ieškovė dėl tokio atsakovės poelgio patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų (CPK 12 str., CPK 185 str.). Tuo tarpu byloje esanti medicininė ieškovės pažyma patvirtina, jog 2012-05-04 ieškovei apsilankius pas gydytoją, jai buvo paskirta psichiatro konsultacija, kurios metu diagnozuotas nerimo sutrikimas. Nors minėtame dokumente nurodyta, kad ieškovės sveiktos sutirkimai, t.y. nemiga, nuovargis, įtampa, prasidėjo 2012 m. balandžio mėnesio pradžioje (b.l.55), tačiau ši aplinkybė nepaneigia, jog atsakovės veiksmai turėjo įtakos ieškovės sveikatai, nes į gydytoją pastaroji kreipėsi 2012-05-04, t.y. po to, kai sužinojo apie viešai išplatintą jos atvaidą su pašiepiančiu komentaru. Ieškovės sveiktos sutrikimus patvirtino ir byloje liudytojais apklausti – ieškovės žentas, bendradarbė. Tai, jog minėti asmenys yra artimi ieškovei, nepaneigia jų parodytų aplinkybių dėl kilusių neigiamų padarinių ieškovės sveikatai, bendravimu su aplinkiniais, kolegomis. Byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, jog atsakovės „Facebook“ profilyje išplatinta ieškovės nuotrauka buvo prieinama ne tik nepažįstamiems, bet ir artimos ieškovei aplinkos žmonėms. Būtent pastarųjų žmonių nuomonė, jų vertinimas, turėjo lemti didesnius ieškovės išgyvenimus, bendravimo nepatogumus. Iš ieškovės paaiškinimų (b.l.84-87, 111-115) nustatyta, jog ji užima vadovės pareigas, bendrauja su klientais, atlieka darbdavio jai pavestas reprezentacines funkcijas, todėl pirmos instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės kolegė patvirtino, kad jai ir kitiems ieškovės bendradarbiams buvo žinoma apie internetiniame tinklapyje patalpintą ieškovės nuotrauką (b.l.118), turėjo pagrindą spręsti, kad dėl atsakovės neteisėto veiksmo – ieškovė turėjo nepatogumų bendraujant su kolegomis bei verslo partneriais. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, spręstina, jog atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos buvo nustatytos, todėl jai kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą.

Apeliaciniame skunde keliamas ir pirmos instanicjos teismo nustatytos neturtinės žalos dydžio klausimas. Anot apeliantės, ieškovės veiksmai, t.y. sutikimas su savo buvusiu sutuoktiniu keliauti į Kubą, žinant, jog jis santuokoje gyvena su apeliante ir jie augina mažametį vaiką, vertintini kaip pačios ieškovės kaltė ir prisidėjimas prie atsiradusios žalos. Apeliacinės instanicjos teismas pažymi, jog neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas tik jei žala atsiranda dėl nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo, tačiau nukentėjusiojo kaltė, priešingai žalą padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo. Apeliantės pateikti argumentai, jog ieškovės nuotrauka apeliantės šeimai priklausančiame fotoaparate atsirado neatsitiktinai, o dėl pačios ieškovės veiksmų, apeliacinės instanicjos teismo nuomone, yra nepagrįsti.

Apeliantė nurodo, kad pirmos instanicjos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neanalizavo atsakovės finansinės būklės, neatsižvelgė, jog ji augina mažametį vaiką ir pan., t. y. neatsižvelgė į apeliantės turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė pirmos instancijos teismui neteikė įrodymų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį. Į bylą buvo pateikta tik darbo sutartis, iš kurios matyti, jog 2013-01-07 sudarytos darbo sutarties pagrindu, atsakovė su darbdaviu susitarė dėl jai mokėtino 1 380 Lt darbo užmokesčio (b.l.76-79), tuo tarpu jokių duomenų apie kitas galimai gaunamas pajamas, turimą turtą atsakovė nepateikė. Kaip ir nepateikė duomenų, jog jai vienai tenka pareiga išlaikyti mažametį sūnų. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgti į šias aplinkybes neturi teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė pateikė įrodymus dėl jai padarytos žalos, kuriuos vertindamas ir spręsdamas dėl konkrečios priteistinos neturtinės žalos dydžio, pirmos instanicjos teismas teisingai išaiškino ir taikė CK 6.250 str. 1 ir 2 d. įtvirtintas nuostatas, tuo tarpu ieškovės vidinė būsena bei vidiniai išgyvenimai atsakovei viešai išplatinus ginčo fotonuotrauką, matyti tiek iš bylos nagrinėjimo eigoje jos pačios pateiktų paaiškinimų, tiek iš pateiktos medicininės pažymos ir iš liudytojų parodymų (b.l.55, 84-87, 99-101, 117-120).

Sutiktina su atsiliepimo apeliaciniam skundui argumentu, jog apeliaciniame skunde nurodyti pirmos instanicjos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai, t.y. priimant patikslintą ieškinį po nustatyto termino, liudytoju apklausiant A. Ž., nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovės reikalavimus patenkinus dalinai, proporcingai mažintinas jai iš apeliantės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis (CPK 93 str. 1 d.). Pirmos instancijos teisme ieškovė patyrė 60 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l.2), 121 Lt už antstolio paslaugas įteikiant procesinius dokumentus atsakovei (b.l.56-57), 280 Lt procesinių dokumentų vertimo į rusų kalbą išlaidų (b.l.58-61), 2 500 Lt advokato paslaugų išlaidų (b.l.80), iš viso – 2 961 Lt. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimo proporciją, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 592, 20 Lt (2 961×20/100). Tuo tarpu atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme, sudarė 1 210 Lt suma (b.l.64-68), todėl atsakovei priteistina proporcingai atmesto ieškinio reikalavimo daliai bylinėjimosi išlaidų suma – 968 Lt (1 210×80/100) (CPK 93 str. 2 d.). Šis procesinės teisės normos pažeidimas, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto pirmos instancijos teismo sprendimo.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Atmetus apeliacinį skundą ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pralošusios bylą šalies (CPK 98); Ieškovė patyrė 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (b.l. 151). Nurodytos išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus honoraro už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovei J. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. K. (a.k. duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 592, 20 Lt (penkių šimtų devyniasdešimt dviejų litų, 20 centų); priteisti atsakovei O. K. (a.k. duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. Ž. 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei J. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. K. (a.k. duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.