- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-259-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- R. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., E. S., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. S. 2019 m. spalio 25 d. patvarkymą Nr. S1d-113067 „Dėl turto įkainojimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/01182. Nurodė, kad antstolis priėmė formalų sprendimą, nuspręsdamas nesivadovauti ekspertizės aktu, kuriuo nustatyta turto vertė 490 000 Eur, o vadovautis 2019 m. balandžio 10 d. ataskaita, turtą įvertinant 600 000 Eur suma. Teigia, kad ekspertizės aktu turtas yra įkainotas tokia verte, kuri yra artimiausia rinkos vertei.
2. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjo R. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą vykdyti nekilnojamojo turto (toliau – Turtas) – (i) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2003 ha, adresas (duomenys neskelbtini); (ii) pastato – gyvenamojo namo su verslo patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 545,23 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini) (iii) inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 363,00 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini) (iv) inžinerinio statinio – tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) – varžytynes ir vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/01182 sustabdymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjo prašymas grindžiamas tuo, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, iškiltų grėsmė, jog bus sukeltos kitos neteisėtos pasekmės, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai nustatytos Turto vertės pagrindu įvykdžius varžytynes, būtų atliekami kiti veiksmai, kuriuos norint nuginčyti kiltų būtinybė inicijuoti kitus papildomus teisminius procesus, o tai paverstų teismo sprendimą neįvykdomu. Be to, teigiama, kad jei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, būtų sudarytos sąlygos antstoliui paskelbti varžytynes ir parduoti Turtą už kainą, kuri yra nustatyta neteisėtai. Tokia rizika yra itin reali, nes antstolis, ignoruodamas ekspertizės aktu nustatytą Turto vertę bei atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę, siekia kuo greičiau pradėti Turto pardavimą iš varžytynių. Antstoliui paskelbus varžytynes, pareiškėjas praras galimybę pasiūlyti Turto pirkėją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo R. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolis netinkamai vykdė savo pareigą nustatyti iš varžytinių parduodamo turto kainą ir pareiškėjas su nustatyta turto verte nesutinka. Pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas teisių gynimo būdas, todėl antstolio patvarkymo, kuriuo nustatyta turto vertė, apskundimas savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog antstolis, ignoruodamas ekspertizės aktu nustatytą Turto vertę bei atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę, siekia kuo greičiau pradėti Turto pardavimą iš varžytynių, taip pat kad antstolis, gavęs šį skundą, operatyviai paskelbs varžytynes ir Turtas bus parduotas, yra grindžiami spėjimu ir prielaidomis apie galimus antstolio veiksmus, todėl šiuos argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.
6. Teismas pažymėjo, kad visiškai sustabdžius vykdomąją bylą, skundo dėl antstolio veiksmų atmetimo atveju būtų užvilkintas išieškojimo procesas. Tokiu būdu būtų be pagrindo vilkinamas išieškojimo procesas ir pažeidžiamos išieškotojo teisės bei teisėti interesai. Teismas turi taikyti tik tiek ir tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kiek yra reikalinga būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tokiais motyvais:
7.1. Nėra pagrindo pareikštą skundą (jo reikalavimus) vertinti kaip prima facie nepagrįstą, nes išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina, jog vykdomojoje byloje Turtas buvo įkainotas, pažeidžiant turto įkainojimo vykdymo procese taisykles, o esminės abejonės ir neaiškumai dėl tikrosios Turto vertės nebuvo pašalinti.
7.2. Tam, kad būtų pašalinti neaiškumai, antstolis, gavęs išieškotojo 2019 m. spalio 23 d. prašymą ir sutikdamas su juo, turėjo bent jau skirti pakartotinę ekspertizę, o ne pervertinti Turtą, remdamasis 2019 m. balandžio 10 d. ataskaita, kuria nustatyta vertė jau buvo antstolio pripažinta kaip netinkama, priimant 2019 m. birželio 28 d. patvarkymą, 2019 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymą ir 2019 m. spalio 3 d. patvarkymą.
7.3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje ir nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, kiltų reali grėsmė, kad būtų paskelbtos Turto varžytynės ir Turtas būtų pardavinėjimas už kainą, kuri yra akivaizdžiai per didelė, absoliučiai neatitinka realios Turto būklės bei nustatyta neteisėtai, ignoruojant ekspertizės akte nurodytą tikrąją Turto kainą.
7.4. Jeigu nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bus įvykdytas išieškojimas iš Turto ir tada skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas taps beprasmis, o teisėtumo vykdomojoje byloje atkūrimas taps itin sudėtingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikus skundą dėl antstolio veiksmų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (ne)pagrįstumo
11. Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0010/16/01182 duomenimis, nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje yra vykdomas Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro 2016 m. balandžio 11 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 666 737,23 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko R. S., parduodant R. S. ir jo sutuoktinei E. S. nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą iš varžytynių, pirminio išieškotojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (kuris 2018 m. spalio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimo teisę perleido naujajai kreditorei UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Turto arešto aktu, sudarytu 2016 m. gegužės 5 d., areštuotas pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis pastatas su verslo patalpomis ir inžineriniai statiniai (kiemo aikštelė su tvora), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis 2019 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. Sld-47476 dėl areštuoto Turto vertės nustatymo, atsižvelgiant į 2019 m. balandžio 29 d. nekilnojamojo turto vertintojos UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad Turto vertė lygi 600 000 Eur. Pareiškėjui užginčijus nustatytą Turto vertę, 2019 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu Nr. Sld-85704 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo buvo paskirta Turto ekspertizė, 2019 m. spalio 3 d. patvarkymu Nr. Sld-106140 dėl areštuoto turto perkainojimo nustatyta, kad atsižvelgiant į ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), perkainojamas 2016 m. gegužės 5 d. areštuotas pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausantis Turtas, kurio ekspertizės metu nustatyta vertė yra 490 000 Eur. 2019 m. spalio 25 d. patvarkymu „Dėl turto įkainojimo“ Nr. Sld-113067 antstolis, atsižvelgdamas į išieškotojo poziciją bei į skolininko interesus (turtą parduoti kaip galima brangiau), nustatė, kad bus vadovaujamasi 2019 m. balandžio 29 d. patvarkymu Nr. Sld-47476 dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriuo atsižvelgiant į 2019 m. balandžio 10 d. nekilnojamojo turto vertintojos UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 19/04-158KL, nustatyta skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio Turto vertė lygi 600 000 Eur.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą.
13. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą, yra aktualūs ir tokie principai, kaip ekonomiškumas bei proporcingumas, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas. Todėl bet kurios laikinųjų apsaugos priemonės, įskaitytinai ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad, nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).
14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010 ir kt.). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika).
15. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu (pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškiniu pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus pareiškėjo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
16. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą pareiškėjas grindžia, jo įsitikinimu, per didele antstolio nustatyta Turto, kurį ketinama realizuoti varžytynėse, kaina. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-755-1030/2020, išnagrinėjus pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolio veiksmų, pirmosios instancijos teismas jį atmetė kaip nepagrįstą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
17. Nors pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog dėl ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo yra pagrįstų abejonių, kai dėl ginčo esmės priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad šis priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-601/2014, Nr. 2-2233/2013, Nr. 2-974/2013, Nr. 2-868/2013). Ieškinio atmetimas procesiniame sprendime nurodytais motyvais yra savarankiškas pagrindas ieškovo (pareiškėjo) prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1682/2012, Nr. 2-780/2012).
18. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti Turto varžytynes ir stabdyti vykdymo veiksmus, rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais: ginčo turto verte, nurodyta nekilnojamojo turto vertintojos UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta turto verte.
19. Byloje nustačius, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. sausio 6 d., išnagrinėję iš esmės pareiškėjo skundą, kurio reikalavimams užtikrinti buvo prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šį skundą atmetė, pareiškėjui savo skundą grindžiant tapačiais argumentais, vadovaujantis formuojama teismų praktika, nebėra pagrindo daryti išvados, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, kaip to reikalaujama pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šioje civilinio proceso stadijoje nėra vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismine praktika, ištyręs bylose esančių įrodymų visumą, mano, kad, atsižvelgiant į šioje konkrečioje ginčo situacijoje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas, kaip neatitinkantis vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
21. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė būtinumo ir pagrįstumo taikyti skunde nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas teisių gynimo būdas, be to, pareiškėjo argumentai apie tai, kad antstolis siekia kuo greičiau varžytynėse parduoti turtą, yra tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, o visiškai sustabdžius vykdomąją bylą, būtų vilkinamas išieškojimo procesas ir pažeidžiamos išieškotojo teisės bei teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino teisės normas bei priėmė teisingą sprendimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų matyti, jog pareiškėjas su antstolio patvarkymu nesutinka dėl to, kad, jo nuomone, antstolis netinkamai įvertino parduodamą iš varžytynių Turtą, tačiau, pažymėtina, jog vien pareiškėjo nesutikimas su antstolio nustatyta Turto verte nėra pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2198-881/2018).
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip jau minėta, svarbus ekonomiškumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus nei būtina siekiant užtikrinti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek vienos, tiek kitos pusės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, vykdant kreditoriui išduotą vykdomąjį įrašą, remiantis pareiškėjo išdėstytais argumentais, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bei stabdyti vykdymo procesą, taip skolininkui suteikiant nepagrįstą prioritetą.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos (atskirojo skundo) išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.