Vilniaus apygardos teismo įsakymas

2019-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-188-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
1-188-1020/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kaltinamasis
D. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-188-1020/2019Proceso Nr.: 1-02-4-00209-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2.; 2.1.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. A. (D. A.), gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis N. IĮ vairuotoju-ekspeditoriumi, teistas: Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį – 172 MGL dydžio bauda, yra kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. 2018 m. lapkričio 10 d. apie 9.21 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – per Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, esantį Mačiuliškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus r. sav., vykdamas krovininiu automobiliu „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs tarp deklaruoto gabenamo krovinio (18 vnt. palečių maisto papildų, bruto svoris 18 020 kg), tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – moteriškus drabužius (220 kg), bižuteriją (430 kg), batus (19 porų, 24 kg), moteriškus paltus (512 kg) ir moteriškas striukes (62 kg), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 29 795,82 EUR. Šiais veiksmais D. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Kaltinamasis D. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2016 m. atidarė (duomenys neskelbtini) įmonę, kurioje dirba tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi, gabena įvairias prekes iš Lietuvos į Rusiją ir iš Rusijos į Kaliningradą. 2018 m. lapkričio 7 d., transporto priemonių stovėjimo aikštelėje prie jo priėjo vyras, pasiūlė 500 EUR už prekių nuvežimą į Kaliningradą, prekės turėjo būti skirtos bendrovei „A“, įsikūrusiai (duomenys neskelbtini), ir užpildė CMR važtaraštį. Prekės buvo supakuotos dėžėse ir dideliuose maišuose, pakuočių neatidarinėjo ir prekių netikrino. Kai nuvyko į Rusijos Federacijos muitinę, jam įformino maisto papildų krovinį lydinčius dokumentus bei užplombavo krovininę transporto priemonę. Muitinei nepateikė papildomai gabenamų prekių (drabužių, bižuterijos ir batų) lydinčių dokumentų. Atvykus į Baltarusijos Respublikos muitinę pareigūnams pateikė maisto papildų krovinį lydinčius dokumentus. Į Lietuvos Respublikos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą įvažiavo apie 9 val. ryto, pateikė maisto papildų krovinį lydinčius dokumentus, buvo atliekamas krovinio patikrinimas rentgeno aparatu. Po patikrinimo rentgenu pateikė užpildytą CMR važtaraštį papildomoms prekėms – bižuterijai, moteriškiems drabužiams ir batams. Muitinės pareigūnas nurodė iškrauti nedeklaruotas prekes. Pildomų prekių (drabužių, batų bei bižuterijos) jis nedeklaravo, nes norėjo sutaupyti pinigų bei daugiau užsidirbti. Krovinio deklaravimas jam kainuotų apie 200 EUR, o jam tai dideli pinigai, jų šeimos pajamos yra apie 1 000 EUR. Apie tai, kad jis kontrabandos būdu planavo vežti prekes, niekas nežinojo. Dėl padarytos veikos labai gailisi (b. l. 172-173).

Kaltinamojo D. A. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, be jo paties parodymų ir nuoširdaus prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja J. P. nurodė, jog dirba Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių poste inspektore, yra rentgenologė. 2018 m. lapkričio 10 d. apie 9.40 val. Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste atliekant tarnybines pareigas kartu su vyresn. inspektoriumi J. B., detaliam muitiniam tikrinimui stacionaria rentgeno kontrolės sistema MGP, atrinko krovininį automobilį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas nurodė, kad gabena maisto papildus ir pateikė krovinį lydinčius dokumentus. Patikrinus transporto priemonę rentgeno kontrolės sistema ir atlikus vaizdo analizę, tarp gabenamo krovinio buvo pastebėtos nedeklaruotos prekės. Vairuotojas nurodė, kad be prieš tai nurodytų prekių taip pat gabena bižuteriją ir drabužius, pateikė CMR važtaraštį bei sąskaitas-faktūras. Dokumentuose nebuvo muitinės pareigūnų spaudų, taigi šios prekės nebuvo deklaruotos, tą pripažino ir vairuotojas (b. l. 124-125). Analogiškos šiems parodymams aplinkybės nurodytos ir 2018 m. lapkričio 10 d. tarnybiniame pranešime, papildomai nurodant, kad krovininiame automobilyje buvo rasta 1 248 kg nedeklaruotų prekių: moteriškų drabužių, batų, bižuterijos (b. l. 14).

Liudytojas Ž. B. nurodė, jog dirba Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vyriausiuoju inspektoriumi, atlieka krovininių ir lengvųjų transporto priemonių muitinį tikrinimą, fizinį asmenų tikrinimą, dokumentų įforminimą. 2018 m. lapkričio 10 d. dirbo krovinių įforminimo kanale. Apie 10 val. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos įvažiavo krovininė transporto priemonė DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama D. A.. Vairuotojas praėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų kontrolę ir pateikė krovinį lydinčius dokumentus tranzito procedūrai įforminti. Pagal CMR važtaraštį prekės – maisto papildai (viso 18 020 kg), turėjo būti iš Maskvos nugabentos į Kaliningrado sritį. Transporto priemonė patikrinta stacionaria rentgeno kontrolės sistema, kuri parodė, kad gali būti nedeklaruotų prekių. CMR važtaraštyje buvo nurodyta, kad taip pat šia transporto priemone yra gabenamos nedeklaruotos prekės – bižuterija (20 dėžių, 175,5 kg), moteriški rūbai (5 maišai, 265,8 kg), striukės (10 maišų, 139,5 kg), moteriški paltai (18 maišų, 386,5 kg), moteriška avalynė (1 dėžė, 21 kg). Sąskaitoje-faktūroje Nr. 2017 buvo nurodyta, kad prekių vertė yra 1 748 362,10 Rusijos Federacijos rublių (b. l. 131-132).

Iš 2018 m. gruodžio 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių pasienio kelio punkte, detalaus tikrinimo angare, sulaikytų prekių saugojimo sandėlyje buvo iškrauta: 138 vnt. moteriškų suknelių, 16 vnt. moteriškų suknelių, 24 vnt. palaidinukės, 269 vnt. moteriškų megztinių, 4 vnt. moteriškų kostiumų iš kelnių ir megztinio, 100 vnt. moteriškų megztinių, 40 vnt. moteriškų kostiumų iš megztinio ir sijono, 39 vnt. moteriškų paltų, 44 vnt. moteriškų striukių, 7 vnt. moteriškų paltų, 47 kg moteriškų kailinių, 15 vnt. moteriškų striukių, 51 vnt. moteriškų paltų, pora moteriškų batų, 110 vnt. megztinių su užrašu „Dolce&Gabbana“, 6 vnt. džinsų su užrašu „Diesel“, 30 vnt. megztinių su pavaizduotu meškiuku su užrašu „Moschino“, pora batų su užrašu „UGG“, skėtis su panašiu į „Burberry“ raštu, juodos spalvos skėtis su raštu panašiu į „Burberry“, 4 vnt. moteriškų kepurių su logotipu „Fendi“, 3 vnt. šviestuvų, moteriškas kostiumas iš šortų ir liemenės su užrašu „Yayi“, 24 vnt. moteriškų apatinių kelnaičių, 172 kg raktų pakabukų, 3 vnt. virvelių ričių, 2 kg vyriškų laikrodžių apyrankių, 9 kg vyriškos bižuterijos, 93 kg moteriškos bižuterijos, 54 kg plaukų aksesuarų, 93 kg spalvotų akmenukų, pora moteriškų batų su užrašu „Stuart Weitzman“, 8 porų moteriškų batų su užrašu „Alexander McQueen“, 5 poros žieminių batų su užrašu „Ciara Ferragni“, 6 poros moteriškų batų su užrašu „Loro Piana“, 3 vnt. žieminių striukių su gobtuvu, moteriškas kostiumas iš kelnių ir sportinio megztinio, 6 vnt. džinsinių kelnių su diržais, 4 vnt. moteriškų striukių, 18 kg moteriškų apykaklių, juodos spalvos rankinė su burbuliukais, 3 dėžės su vizitinėmis kortelėmis, 2 dėžės su vizitinėmis kortelėmis (b. l. 49-71).

Iš 2018 m. gruodžio 12 d. papildomos daiktų apžiūros protokolo matyti, kad pora batų buvo su užrašu „Stuart Weitzman“, 4 vnt. moteriškų kepurių pažymėta prekės ženklu „Fendi“, 100 vnt. moteriškų megztinių buvo pažymėti „Fendi“ gamintojo ženklu, 200 vnt. megztinių buvo pažymėti prekės ženklu „Fendi“, megzta suknelė pažymėta „Fendi“ gamintojo ženklu, 50 vnt. kostiumų iš sijono ir megztinio pažymėta „Fendi“ gamintojo ženklu, 60 vnt. moteriškų megztinių pažymėti „Valentino“ gamintojo ženklu, 19 vnt. moteriškų paltų pažymėta „Burberry“ gamintojo ženklu, 4 striukės pažymėtos „Tommy Hilfiger“ gamintojo žymėjimu (b. l. 75-96).

2019 m. vasario 21 d. Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus rašte Nr. (9.3/46)-2V-3262 nurodyta, kad sulaikytų prekių muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius, yra 29 795,82 EUR (b. l. 109-115).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje. D. A. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal nurodytą BK straipsnį, o prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamasis D. A. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo, esant galimybei, skirti mažesnę nei prokurorės siūlomą galutinę – 7 000 EUR dydžio baudą ir leisti ją sumokėti per 2 metus, nes jo šeimos pajamos nedidelės, prasta sveikatos būklė (b. l. 179).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

D. A. padarė nusikaltimą, kuris yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų skyrimo galimybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažįsta kaltę dėl padarytos veikos, gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. A. praeityje teistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį – 172 MGL dydžio bauda (b. l. 145-146)). Kaltinamasis vedęs, dirba vairuotoju ekspeditoriumi.

Turėdamas omenyje visa tai, kas minėta, apygardos teismas itin rimtai vertina bylos duomenis apie tai, kad už iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų padarymą D. A. Lietuvos Respublikoje yra teisiamas jau antrą kartą. Visgi byloje taip pat nėra ir duomenų, kurie bylotų, jog D. A. nuosekliai pažeidžia teisės aktų nuostatas (b. l. 144), o ir ankstesnis teistumas susijęs su veikomis, kurios buvo padarytos daugiau nei prieš dešimtmetį. Iš bylos medžiagos matyti, jog prieš dešimtmetį paskirta bauda šiam Rusijos Federacijos piliečiui taip ir nebuvo sumokėta (b. l. 145-146), tačiau akivaizdu, kad minėtos baudos išieškojimo proceso iš esmės nebuvo. LITEKO duomenimis, vykdomoji byla šiuo klausimu pradėta vykdyti tik 2013 m. birželį, be to, baudos išieškojimas iš Rusijos Federacijos piliečio Rusijos Federacijoje yra itin komplikuotas ir dažnai net nevyksta dėl šalių bendradarbiavimo šioje srityje stokos, tiek teisinio reguliavimo, tiek praktinio bendradarbiavimo prasmėmis. Vien tik tokia padėtis ir tarptautinių santykių problematika, nesant teismui pateiktų jokių duomenų, jog asmuo vengia mokėti baudą, neleidžia teismui kategoriškai atmesti paties kaltinamojo pateiktos informacijos apie jo finansinę padėtį ir vien tik tokių duomenų pagrindu svarstyti ne baudos, o vienintelės kitos BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimo klausimą. Teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmė už ekonominio pobūdžio nusikalstamą veiką, nesant jokių duomenų apie būtinybę izoliuoti tokį asmenį nuo visuomenės siekiant ją apsaugoti, būtų neproporcinga ir aiškiai neatitinkanti BK 41 straipsnio paskirties. Pagal teismui pateiktus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis ir jo padarytos veikos ekonominį pobūdį, ne tokį, kaip kitais teismų praktikoje nustatomais atvejais, pavojingą kontrabandos dalyką – drabužiai ir kt., D. A. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad bausmės tikslų, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, nebūtų galima pasiekti paskiriant jam baudos bausmę. Šioje situacijoje siekiant nubausti asmenį už nusikalstamos veikos verslo tvarkai padarymą, bei tuo pačiu atgrasyti jį nuo pakartotinio finansinę naudą galinčio sukurti nusikalstamo elgesio, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, manytina, kad realius finansinius padarinius sukelianti prokuroro siūloma 300 MGL dydžio bauda, du kartus viršijanti minimalią šios bausmės dydžio ribą, yra pakankama ir proporcinga D. A. padarytiems nusikalstamiems veiksmams (teismas tokį baudos dydį įvertina ir jam taikytinos reikšmingos turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės kontekste). Tokiu būdu kaltinamajam suteikiamas pasitikėjimas, kad D. A., kaip užsienio valstybės pilietis, į Lietuvos Respubliką daugiau negabens kontrabandos, o priešingu atveju, ateityje galimai kiltų pagrindas svarstyti ir kitų – griežtesnių bausmių skyrimo klausimą, nes ir tolesnis analogiškų veikų darymas rodytų jų sistemingumą ir taikomų poveikio priemonių ignoravimą.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog dar Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą D. A. paskirta bauda iki šiol nėra sumokėta, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamąjį pripažinus kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskyrus baudos bausmę, Vilniaus apygardos teismas, įžvelgia pagrindą kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su siūlymu spręsti klausimą dėl draudimo D. A. atvykti į Lietuvos Respubliką, vizų išdavimo ir kitų teisės aktuose numatytų priemonių būtinybės, kol nėra sumokėtos teismo paskirtos baudos, nes teismo įsitikinimu, asmuo ne pirmą kartą darantis nusikalstamas veikas kertant Lietuvos Respublikos sieną ir nesilaikantis Lietuvos Respublikos teisės reikalavimų, turi jausti to padarinius sprendžiant dėl galimybės pateikti į kitą šalį, nepaisant teismo jau paskirtų bausmių.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Galutinė D. A. bausmė nustatytina – 200 MGL (10 000 EUR) dydžio bauda. Nors kaltinamasis išreiškė prašymą šį dydį sumažinti dar labiau, t. y. iki 7 000 EUR, pažymėtina, kad toks baudos dydis, turint omenyje ir ankstesnę jam paskirtą bausmę, būtų aiškiai per švelnus ir neteisingas. Teismo įsitikinimu, kuris pagrįstas ir įstatymo leidėjo pozicija, jog asmenų atsakomybė esant nusikalstamų veikų pakartotinumui, turi griežtėti, dar labiau mažinti kaltinamajam paskirtos baudos negalima. Be to, įvertinus kontrabandos dalyko vertę - 29 795,82 EUR, prokuroro pasiūlytas bausmės dydis jokiu būdu negali būti laikomas per griežtu ir neproporcingu.

Be to, nors prokuroras pareiškimu prašo į bausmę įskaityti 2 paras išbūtas laikiname sulaikyme, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai, apygardos teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis, laikiname sulaikyme D. A. išbuvo kiek mažiau nei vieną parą. Iš įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad jis faktiškai sulaikytas buvo 2019 m. kovo 24 d. 14.30 val. (b. l. 149–150), o iš nutarimo paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį matyti, kad D. A. iš laikino sulaikymo buvo paleistas 2019 m. kovo 25 d. 12.41 val. (b. l. 174). Iš to akivaizdu, kad D. A. laikiname sulaikyme išbuvo ne dvi, o beveik vieną parą, todėl į jam paskirtą baudos bausmę įskaitytina 1 laikino sulaikymo para, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir tuo pačiu galutinį baudos dydį D. A. nustatant 198 MGL (9 900 EUR) dydžio baudą.

Atsižvelgiant į kaltinamajam skirtiną bausmės dydį, bendras įstatyme numatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo reikštų neproporcingą naštą, todėl nustatytinas ilgesnis – 2 metų baudos sumokėjimo terminas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog, darant nusikalstamą veiką, buvo panaudota transporto priemonė – vilkikas „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, laikytinos konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis D. A. nėra šių transporto priemonių savininkas (b. l. 17-20), taip pat nėra nustatyta, kad jų savininkė būtų jas perleidusi nusikalstamai veikai daryti – t. y. nepaneigta versija, jog apie D. A. nusikalstamą veiką, transporto priemonių savininkė nieko nežinojo. Atsižvelgiant į tai, ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamų veikų padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 14 560 EUR (b. l. 185). Toks sprendimas atsižvelgiant į nuoseklią teismų praktiką, vertinant ir skirtinos bausmės dydį yra proporcinga poveikio priemonė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo kontekste (kontrabanda gabentų prekių vertė – 29 795,82 EUR, kaltinamasis žinojo ir suprato veikos neteisėtą pobūdį ir galimus teisinius padarinius). Kita vertus, toks sprendimas neapribos D. A. galimybių dirbti ir gauti pajamų, nes įmonė, kurioje jis dirba vairuotoju ir toliau savo dispozicijoje išlaiko aptariamas transporto priemones.

Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 25 d. nutarimu D. A. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 175-176). Ši priemonė paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo.

2019 m. balandžio 16 d. C. filialo pateiktame rašte Nr. 19-141088-LT-KSU-01, nurodoma, kad dalis sulaikytų prekių yra pagamintos pažeidžiant įmonių Deckers Outdoor Corporation, Diese; SPA, Burberry Limited, Fendi SRL ir Moncer S.P.A., kaip prekių ženklų savininkų, teises (b. l. 118). Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pora moteriškų batų „UGG“, 6 vnt. moteriškų kelnių „Diesel“, skėtis nuo lietaus „Burberry“, 4 vnt. moteriškų kepurių „Fendi“, moteriška suknelė „Fendi“, 50 vnt. moteriškų kostiumų iš megztinio ir sijono „Fendi“, 19 vnt. moteriškų paltų „Burberry“, 4 vnt. striukių „Moncler“, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintini, kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, neteisėtai kaltinamojo gabenti daiktai, kurie nebuvo įvardinti rašte Nr. 19-141088-LT-KSU-01 ir yra detaliai aprašyti 2018 m. gruodžio 6 d. daiktų apžiūros protokole – moteriški drabužiai, bižuterija, batai, moteriški paltai ir moteriškos striukės, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – konfiskuotini.

Prokuroras, prašo pripažinti proceso išlaidomis prekių saugojimo išlaidas ir jas priteisti pagal 2019 m. balandžio 16 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyriaus rašte Nr. (23.3)3B-3277 nurodytus dydžius. Iš šio rašto matyti, kad prekių saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. sudaro – 82,01 EUR, o nuo 2019 m. balandžio 17 d. už kiekvieną dieną sudaro 0,62603 EUR (b. l. 183). Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną prekių saugojimo išlaidos sudaro 95,15 EUR (82,01 + 0,62603 x 23= 96,40). Atsižvelgiant į pagrįstą ir pakankamai trumpą proceso trukmę, o taip pat ir aplinkybę, jog tyrimo įstaiga aktyviai domėjosi dėl D. A. gabentų prekių kilmės ir iš esmės nedelsiant, po to, kai 2019 m. balandžio 16 d. buvo informuota apie tai, kuri dalis sulaikytų prekių buvo pagamintos pažeidžiant prekių ženklų savininkų teises, buvo surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, šios išlaidos, yra pagrįstos ir proporcingos, todėl, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu ir 105 straipsniu, jos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš D. A..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420-421 straipsniais,

nusprendžia:

D. A. (D. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 300 MGL dydžio (15 000 EUR) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. A. (D. A.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 200 MGL dydžio (10 000 EUR) baudą.

Vadovaujantis BPK 66 straipsniu, bausmės atlikimo laiką įskaityti D. A. (D. A.) laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. kovo 24 d. 14.30 val. iki 2019 m. kovo 25 d. 12.41 val. ir galutinį mokėtiną baudos dydį D. A. (D. A.) nustatyti 198 MGL (9 900 EUR) dydžio baudą.

D. A. (D. A.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o po įsiteisėjimo – panaikinti.

Nustatyti, kad D. A. (D. A.) paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. A. (D. A.) išieškoti konfiskuotinų transporto priemonių – vilkiko „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 14 560 EUR.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, įvardintus C filialo pateiktame rašte Nr. 19-141088-LT-KSU-01 – porą moteriškų batų UGG, 6 vnt. moteriškų kelnių „Diesel“, skėtį nuo lietaus „Burberry“, 4 vnt. moteriškų kepurių „Fendi“, moterišką suknelę „Fendi“, 50 vnt. moteriškų kostiumų iš megztinio ir sijono „Fendi“, 19 vnt. moteriškų paltų „Burberry“, 4 vnt. striukių „Moncler“, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, esančiame Vilniaus g. 69, Nemenčinė, Vilniaus r., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta – sunaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, neteisėtai kaltinamojo gabentus daiktus, kurie nebuvo įvardinti rašte Nr. 19-141088-LT-KSU-01 ir yra detaliai aprašyti 2018 m. gruodžio 6 d. daiktų apžiūros protokole – moteriškus drabužius, bižuteriją, batus, moteriškus paltus ir moteriškas striukes, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, esančiame Vilniaus g. 69, Nemenčinė, Vilniaus r., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip daiktus turinčius konfiskuotino turto požymių – konfiskuoti.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis prekių saugojimo nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. gegužės 9 d. išlaidas, lygias 96,40 EUR ir išieškoti jas iš D. A. (D. A.) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

D. A. (D. A.) išaiškinti, kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Baudą privaloma sumokėti per 24 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę.

4. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Ernestas Rimšelis