- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-03
- Bylos Nr.
- 1-1078-654/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alenas Piesliakas
- Nukentėjusysis
- Ž. J.
- Kaltinamasis
- S. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant L. Dolerytei, dalyvaujant prokurorei L. Martinaitytei, nukentėjusiajai Ž. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, rusas, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas 2 kartus, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J. laikotarpiais nuo 1998-04-16 iki 1998-11-27, nuo 1999-05-29 iki 2000-10- 24, nuo 2001-08-12 iki 2002-07-04, nuo 2002-07-15 iki 2002-12-10, nuo 2003-04-04 iki 2004-02-10, nuo 2004-03-25 iki 2004-11-24, nuo 2004-12-24 iki 2007-02-16, nuo 2007-04-16 iki 2007-07-16, nuo 2007-08- 16 iki 2007-11-16, nuo 2007-12-16 iki 2008-11-16, nuo 2009-01-16 iki 2010-03-14, nuo 2011-05-19 iki 2011-12-14, nuo 2012-03-28 iki 2012-04-29 pagal 1998-05-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą vengė pareigos išlaikyti savo vaiką – E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su motina Ž. J., mokėti alimentus, vieną ketvirtąją dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
Šiais savo veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Apklaustas teisme kaltinamasis S. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su buvusia sutuoktine Ž. J. turi sūnų E. J.. Kai sūnui dar nebuvo dvejų metų Ž. J. su sūnumi išsikraustė iš namų ir nuo to laiko jie kartu nebegyveno. Po skyrybų sūnus liko gyventi su motina, o iš jo buvo priteista vaiko išlaikymui po 130 Lt kiekvieną mėnesį. Oficialiai yra sumokėjęs porą kartų po 130 Lt. Teismo sprendimo nevykdė, nes neturėjo pinigų. Prieš penkerius ar šešerius metus, tiksliai nepamena, Ž. J. grynais sumokėjo 5000 Lt ir susitarė, kad ji neturės pretenzijų kurį laiką dėl to, kad nemoka alimentų. Daugiau jokių pinigų skirtų vaiko išlaikymui nėra sumokėjęs. Apie tai, kad vaikui išlaikymą moka vaikų išlaikymo fondas sužinojo tik policijoje. Šiuo metu yra sukūręs antrą šeimą, santuokoje susilaukė dviejų vaikų. Gyvena iš žmonos pašalpos, kurią žmona gauna už vaikus. Su šeima gyvena ne savame būste, o nuomojasi butą Vilniaus rajone. Jis yra sveikas ir darbingas žmogus, tačiau nedirba, nes neranda darbo. Dirbo įmonėje UAB „Diezas“ iki lapkričio mėnesio. Finansiškai jų šeimai padeda jo motina. Kadangi nedirba, alimentų nemoka. Šiuo metu, nuo 2012-05-09, yra registruotas darbo biržoje, tačiau išmokų iš biržos negauna.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. J. parodė, kad su buvusiu vyru S. J. susilaukė sūnaus E. J.. Kai sūnui buvo metai, ji su sūnumi išsikraustė. Apie penkerius metus jis nelankė sūnaus ir su juo nebendravo, po penkerių metų kelis mėnesius bendravo. Kai kaltinamasis oficialiai dirbo, alimentus automatiškai pervesdavo darbovietė. S. J. niekada nėra davęs 5000 Lt grynaisiais nei jai, nei sūnui. S. J. buvo padovanojęs E. J. kompiuterį, tačiau vėliau jį atsiėmė. Kai sūnui buvo penkeri metai, S. J. buvo nupirkęs striukę, kurios vertė buvo išskaičiuota iš alimentų sumos. Nuo 2008 m. jai išmokas vaiko išlaikymui moka vaikų išlaikymo fondas. Antstoliui pažymos nėra pateikusi, kiek išmokų gavo iš vaikų išlaikymo fondo, nes nemanė, kad privaloma (t. 1, b.l. 12, 13).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. Č., antstolių V. Meškauskienės, I. Gaidelio ir D. Traigio kontoros padėjėja, parodė, kad antstolių kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla dėl alimentų išieškojimo iš S. J. sūnui E. J. išlaikyti. Nuo 2008 m. su antstoliais nei išieškotoja Ž. J., nei skolininkas S. J. nebendradarbiauja, jokios informacijos dėl mokėjimo neteikia. Tais atvejais, kai skolininkas dirba, antstolių kontora siunčia patvarkymą į darbovietę vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Jeigu patvarkymas nėra vykdomas, apie jo nevykdymą antstolį privalo informuoti darbovietė arba pati išieškotoja, kuriai pagal įstatymą tenka pareiga kontroliuoti skolos išskaičiavimo iš darbo užmokesčio vykdymą. Šiuo atveju nei darbovietė, nei išieškotoja apie nevykdomą patvarkymą antstolio neinformavo, todėl antstolis galvojo, kad patvarkymas yra vykdomas ir išieškotoja gauna išlaikymą iš darbovietės. Taip pat išieškotoja neinformavo antstolio, kad gauna išlaikymą vaikui iš vaikų išlaikymo fondo. Kadangi buvo priteistas nefiksuotas išlaikymas, t.y. ¼ pajamų, todėl nuo 2008 m. neturi duomenų apie skolininko pajamas ir negali paskaičiuoti įsiskolinimo dydžio (t. 1, b.l. 32).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1998-05-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. AV-135/1998 priteisė iš S. J. Ž. J. naudai mokėti vieną ketvirtąją dydžio visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 minimalaus gyvenimo lygio, kas mėnesį E. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui pradedant nuo 1998-04-16 iki sūnaus pilnametystės (t. 1., b.l. 19).
Antstolės pažymoje Nr. 49 0015/07/12960-5 nurodyta, kad antstolis neturi galimybės pateikti informacijos, ar skolininkas šiai dienai turi išlaikymo įsiskolinimą. Nei skolininkas, nei išieškotoja nedalyvauja vykdymo procese, t.y. neteikia antstoliui prašymų, nepateikė informacijos ar kitų duomenų, ar yra vykdomas teismo sprendimas. Išieškotoja nesikreipė į antstolį nuo 2008 metų ir nevykdo jai įstatymų numatytų pareigų (t. 1, b.l. 30).
Antstolės 2012-06-14 pažymoje Nr. 49 0015/07/12960-5 nurodyta, kad vykdant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1998-05-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. AV-135/98 dėl išlaikymo skolos išieškojimo iš J. S. išieškotojos Ž. J. naudai informuoja, kad išlaikymo įsiskolinimas 2011-07-01 dienai sudaro 13 129,81 Lt. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovei išmokėti pinigai (6705,48 (informacija gauta telefonu)) minusuoti nuo priskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo, t.y. skolininkui išlaikymo įsiskolinimas vykdomojoje byloje mažėja atsižvelgiant į fondo išmokėtas (t. 1, b.l. 35).
Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-11-30 rašte Nr. (4.2) D2-34924 nurodyta, kad 2008-01-21 sprendimu dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-229 nuspręsta mokėti E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-01-14 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. S. J. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui 2011-10-24 dienai sudaro 5795,48 Lt (be palūkanų) (t. 1, b.l. 2-4).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-02-02 pranešime dėl duomenų pateikimo Nr. (14.1.1) 1-694 nurodė, kad S. J. dirbo nuo 2000-08-08 iki 2000-10-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų suma 367,15; nuo 2001-07-02 iki 2001-08-10 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų suma 108,21 Lt; nuo 2002-07-15 iki 2002-11-28 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų suma 165,87 Lt; nuo 2003-05-12 iki 2004-02-06 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų suma 860,87 Lt, tame tarpe nuo 2003-06-27 iki 2003-06-30 nedraudiminis laikotarpis; nuo 2004-03-02 iki 2004-05-26 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų suma 240,16 Lt; nuo 2004-09-23 iki 2004-10-29 dirbo bendroje Lietuvos - Šveicarijos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų suma 290,39 Lt; nuo 2005-02-14 iki 2005-05-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų suma 775,90 Lt; nuo 2005-09-27 iki 2005-10-10 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų suma 87,43 Lt; nuo 2005-11-09 iki 2005-12-05 dirbo UAB „Rūdės stiklas“ įmokų suma 151,38 Lt; nuo 2006-03-20 iki 2007-07-26 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų suma 1650,19 Lt, tame tarpe nuo 2007-04-02 iki 2007-04-02, nuo 2007-05-29 iki 2007-05-31, nuo 2007-07-16 iki 2007-07-26 nedraudiminiai laikotarpiai; nuo 2007-04-16 iki 2007-05-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų suma 138,48 Lt; nuo 2007-09-03 iki 2007-10-17 dirbo UAB „Verslo idėjos“ įmokų suma 401,50 Lt; nuo 2008-02-04 iki 2009-09-02 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” įmokų suma 3058,53, tame tarpe nuo 2008-07-14 iki 2008-07-14, nuo 2008-07-17 iki 2008-07-17, nuo 2009- 02-03 iki 2009-03-03, nuo 2009-04-01 iki 2009-06-01, nuo 2009-06-02 iki 2009-09-01 nedraudiminiai laikotarpiai; nuo 2011-05-19 iki 2011-06-22 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų suma 258,05 Lt, tame tarpe nuo 2011-06-10 iki 2011-06-22 nedraudiminis laikotarpis. Taip pat nurodyta, kad per nurodytą laikotarpį jam 2003-09-03 buvo išmokėtos 28,27 Lt dydžio, 2003-10-10 165,97 Lt dydžio, 2003-12-10 241,41 Lt dydžio, 2008-10-27 175,04 Lt dydžio, 2009-02-11 341,83 Lt dydžio, 2009-04-28 73,25 Lt dydžio ligos pašalpos bei 2009-01-16 581,03 Lt dydžio tėvystės pašalpa (t. 1, b.l. 118-121).
Lietuvos darbo birža prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime Nr. Sd-399 nurodė, kad S. J. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje buvo registruotas šiais laikotarpiais nuo 2000-10-25 iki 2001-08-11, nuo 2002-07-05 iki 2002-07-14, nuo 2002-12-09 iki 2003-04-03, nuo 2004-02-19 iki 2004-03-24, nuo 2009-09-07 iki 2011-05-18, nuo 2011-12-15 iki šiol, t.y. 2012-02-08. Laikotarpiu per 2009-09-14 – 2010-03-13 išmokėta 2878,13 Lt (t. 1, b.l. 125).
Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyrius raštu Nr. RA (12.5.1.32)-2056 nurodė, kad S. J. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (t. 1, b.1. 129).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad 1998-05-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu jo sūnaus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, jis buvo įpareigotas mokėti vieną ketvirtąją dydžio visų gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 minimalaus gyvenimo lygio, kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek kaltinamojo parodymais, tiek antstolio vykdomąja byla nustatyta, kad tam tikrais laikotarpiais šio teismo nustatyto įpareigojimo S. J. nevykdė ir pinigų sūnaus išlaikymui nemokėjo. S. J. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę S. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nėra teistas. Jis niekur nedirba. Vadovaujantis šiais motyvais teismas sprendžia, kad S. J. skirtina viešųjų darbų bausmė.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad S. J. skirtina bausmė mažesnė už įstatyme numatytą viešųjų darbų bausmės vidurkį.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir paskirti jam 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.