- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-05
- Bylos Nr.
- 2-153-356/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01449-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- Utenos rajono apylinkės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Utenos vaikų socialinės paramos, Utenos vaikų socialinės
- Atsakovas
- O. P.
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovo Utenos rajono apylinkės prokuratūros atstovei Aušrai Gylytei, trečiojo asmens Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centro atstovei Astai Markauskienei, institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui, o atsakovei O. P. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro, ginant viešąjį interesą, pareikštą ieškinį atsakovei O. P., trečiajam asmeniui Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrui ir institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustato:
Ieškovas Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei sūnaus I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; I. nustatyti nuolatinę institucinę globą, jo globėju bei turto administratoriumi paskirti Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrą, ten nustatyti ir vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovės išlaikymą jos sūnui periodinėmis kas mėnesį mokamomis 130,00 Lt dydžio, bet ne mažesnėmis kaip 1MGL, išmokomis vaikui nuo 2008-10-16 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė, prašydama ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovė yra kalta dėl vaiko nepriežiūros, nes jau nuo 2008 m. pati vaiku nuolatinai tinkamai dėl jos pasirinkto gyvenimo būdo, nesuderinamo su motinos pareigų vykdymu, nebesirūpino: nesudarė vaikui tinkamų sąlygų gyventi, neteikė išlaikymo, nesirūpino vaiko auklėjimu ir lavinimu. Ieškovas laikosi nuomonės, kad atsakovei motinos valdžią tikslinga apriboti neterminuotai, nes ji ir po ieškinio pareiškimo nesistengia pasikeisti ir sudaryti sąlygas vaikui kartu gyventi, jį auklėti ir išlaikyti. Vaikas yra globojamas institucijoje, kur ieškovas ir prašo nustatyti nuolatinę šio vaiko globą, o globėju bei turto administratoriumi taip pat paskirti šią instituciją, ten pat nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovė negali būti atleista nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką vykdymo, atsižvelgus į vaiko poreikius ir atsakovės turtinę padėtį, iš jos nuo 2008-10-16 priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis 130,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis vaikui, tačiau kad išlaikymo dydis nebūtų mažesnis kaip 1 MGL.
Atsakovė O. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Tretysis asmuo Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras prašė ieškinį patenkinti, atstovė paaiškino, kad nustačius vaikui laikinąją globą globos institucijoje, atsakovė vaiku pakankamai nesidomi, išlaikymo neteikia, o nuo 2009 m. birželio ir nebelanko. Vaikas įpratęs gyventi Centre, jaučiasi saugus, ten gyvena vyresnieji jo brolis ir sesuo, vaikai tarpusavyje bendrauja.
Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (29-30 b.l.), atstovas nurodė, kad institucija išvadą palaiko, prašo atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią, nes atsakovė ir toliau periodiškai girtauja, nesirūpina vaiku: jo pati neaugina ir neauklėja, neišlaiko. Po ieškinio pareiškimo nieko nedaro, kad situacija pasikeistų, tai rodo, kad ji nesiekia susigrąžinti vaiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsakovės sūnus I. P. gimė (duomenys neskelbtini) (8 b.l.), šias aplinkybes patvirtina 2005-03-01 gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, tėvystė neginčyta 2009-08-10 teismo sprendimu (15-16 b.l.).
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 dalies ir 9 str. nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Dar 2008-10-16 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (9 b.l.) atsakovės sūnui buvo nustatyta laikinoji institucinė globa, vaiko globėju paskirtas Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras, atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
Utenos rajono socialinių paslaugų centro dokumentų – apsilankymo šeimoje aktų (53-61 b.l.) duomenys bei šio Centro darbuotojos R. Ž. parodymai patvirtina, kad atsakovės šeima buvo stebima 2007-2009 metais, lankymosi metu buvo nustatyta, kad atsakovė anksčiau nepripažino turinti problemų dėl alkoholio vartojimo, o pastarųjų 6 mėnesių laikotarpiu ji jau suvokia šią problema turinti, sutiktų gydytis nuo alkoholizmo, tačiau teigia neturinti tam lėšų, susirado naują draugą, kuris ją skatina keisti gyvenimo būdą, periodiškai dirbdavo, tačiau gautą uždarbį išleisdavo alkoholiui, jai trūksta socialinių įgūdžių, jei nevartotų alkoholio, ji galėtų savarankiškai tvarkytis buityje, tačiau tam, kad savarankiškai augintų ir auklėtų vaikus, jai reikėtų mokytis, nes tokie įgūdžiai nepakankami. Trečiojo asmens Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centro pateikta informacija (11-12, 46 b.l.) patvirtina, kad atsakovės sūnus dar 2006 metais buvo apgyvendintas šiame centre, nes atsakovė juo nesirūpino, piktnaudžiavo alkoholiu, antrą kartą vaikas centre buvo apgyvendintas 2007 m. dėl tų pačių priežasčių, o nuo 2008-10-16 vaikas Centre gyvena iki šiol, nes atsakovė vis grįždavo tik prie jai įprasto gyvenimo būdo, imdavo girtauti ir vaiko nebeprižiūrėdavo. Vaiką, gyvenantį centre, lanko labai retai – aplankė viso 9 kartus, juo nesidomi, išlaikymo neteikia.
Taigi laikytina nustatyta, jog atsakovės sūnaus I. teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamam savo šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nebuvo užtikrintos ir šiuo metu atsakovė šių jo teisių neužtikrina, tai patvirtina ir jos pasyvus elgesys – net ir po ieškinio padavimo namuose tinkamų sąlygų vaikui kartu su ja gyventi nesudarė, neteikia išlaikymo, savo gyvenimo būdo kol kas nepakeitė, nors turinti problemų dėl alkoholio vartojimo supranta.
Tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti. Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovė iki teismui priimant sprendimą nerodė jokios iniciatyvos susigrąžinti vaiką. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaiku, o turint omenyje ir tai, kad ji tebevartoja alkoholį, rodo, kad atsakovė savo amoraliu elgesiu daro žalą vaikui.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir LR CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.
LR CK yra numatyta ir kita vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų, tačiau ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvas (motina) negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tik tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.
Nors atsakovės sūnus I. yra mažametis, tačiau, kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų, atsakovė kol kas nepaisė ir nepaiso savo vaiko interesų, nes pirmiausia įgyvendina savo norus: nevengia vartoti alkoholį, nesirūpina gauti pajamų vaikui išlaikyti, nesirūpina sudaryti vaikui tinkamas sąlygas kartu gyventi.
Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, tinkamo būsto neturėjimas ir panašiai.
Pažymėtina, kad atsakovei motinos valdžia ribojama nebe pirmą kartą: Utenos rajono apylinkės teismo 2005-06-01 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-412-373/05 atsakovei motinos valdžia buvo apribota neterminuotai sūnaus V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Šių vaikų atsakovė kol kas nesusigrąžino.
Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (LR CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku (nesudaro sąlygų vaikui kartu gyventi, nedalyvauja vaiko auklėjime, neteikia materialinio išlaikymo) bei savo amoraliu elgesiu daro žalą vaikui. Tai yra pakankamas pagrindas atsakovei motinos valdžią, ieškinį tenkinant visiškai, apriboti neterminuotai, nes atsakovė, nors ir buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, jai neterminuotai apribota motinos valdžia kitų dviejų vaikų atžvilgiu, t.y. jai jau buvo taikyta sankcija už motinos pareigų nevykdymą, realiai nedaro nieko, kas leistų manyti, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (LR CK 3.180 str.1-2 dalys). Atsakovei, jai motinos valdžią apribojus neterminuotai, sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, sūnaus I. atžvilgiu (LR CK 3.180 str. 3d.).
Teismas, nagrinėjant ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (LR CK 3.183 str. 2 d., 4d.).
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, atsakovės sūnus yra mažametis, savo nuomonės suformuluoti negali, institucijos atstovų teigimu, vaikas nuolatinai Centre gyvena jau nuo 2008 metų, ten jaučiasi saugus, jam sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir lavintis (LR CK 3.183 str. 3d.).
Nesant galimybės šiuo metu atsakovės sūnų I. grąžinti į savo šeimą, nes atsakovė negali užtikrinti vaikui jo teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad vaikas jau nuo 2008 metų gyvena trečiojo asmens globojamas, atsižvelgiant į įstatyme (LR CK 3.248 str.1d.) numatytą globos (rūpybos) tikslą - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, I. P., jį įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 3.256 str., 3.257 str. 3p.) atskyrus nuo vienintelio iš tėvų – motinos ir jam likus be tėvų globos, nustatytina nuolatinė institucinė globa, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (LR CK 3.183 str.4d.).
I. P. jau buvo nustatyta institucinė laikinoji globa, nesant galimybės jį globoti šeimoje, teismas nagrinėja šį ginčą vaiko interesais, I. globėju ir turto administratoriumi paskiriant Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrą, ten pat nustatant I. nuolatinę gyvenamąją vietą, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (LR CK 3.264 str. 3d., 3.265 str. 1 d. 3 p., 3.275 str.).
Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).
Atsakovė nepateikė įrodymų (LR CPK 178 str.), kad būtų atleista nuo pareigos pačiai išlaikyti sūnų vykdymo, ar kad šią pareigą vykdo.
LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (LR CK 3.195 str.), todėl atsakovė negali būti atleisti nuo įstatymu jai nustatytos pareigos vykdymo.
LR CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.
Atsakovės sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina globos institucija, jis lanko vaikų darželį, savo turto neturi (19 b.l.), atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis, darytina išvada, kad labiausiai vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė pajėgi nuo 2008-10-16 iki vaiko pilnametystės mokėti po 130,00 Lt vaikui kas mėnesį, tačiau taip, kad išlaikymo dydis nebūtų mažesnis už 1 MGL.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2008-01-01 yra 800,00 Lt.
Atsakovė savo nuomonės dėl ieškinio dalyje dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio ir formos nepareiškė. Laikinoji globa vaikui buvo nustatyta 2008-10-16, nėra įrodymų, kad atsakovė pareigą išlaikyti sūnų būtų nuo tada vykdžiusi, todėl su šia data sietinas reikalavimo teisės atsiradimas (LR CK 3.200 str.).
Atsakovė turi pareigą išlaikyti sūnų V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą K. P., gim. (duomenys neskelbtini), nėra duomenų, kad atsakovė būtų nedarbinga, tačiau dirba tik periodiškai, nuosavybės teise valdomo turto neturi (20 b.l.)
Pagal formuojamą Teismų praktiką, tėvų patekimas į sunkią turtinę padėtį dėl savo amoralaus elgesio, pavyzdžiui, girtavimo, o taip pat abejingumas savo tėviškoms pareigoms negali būti pateisinama priežastimi iš tokių tėvų priteisti mažesnį išlaikymą vaikui nei nustatytas bazinės socialinės išmokos dydis (Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2008-07-15 Nr.X-1710 10 str. 2d.).
Vadovaujantis vaiko interesais, priteistinas išlaikymas I. P. ieškovo nurodytos formos ir dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 130,00 Lt, bet ne mažiau kaip viena bazinė socialinė išmoka (BSI), kas mėnesį iš atsakovės nuo 2008-10-16 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2008-10-16 iki 2009-09-28 (įskaitytinai) yra 1.484,14 Lt).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-29 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).
Tenkinant ieškinį visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( 16,20 Lt ) ir 198,00 Lt žyminio mokesčio (132,00 Lt (už reikalavimą apriboti motinos valdžią) + 66,00 Lt (130,00 x 12 mėn. x 3 proc. = 66,00 Lt (indeksavus) už išlaikymo priteisimą) (LR CPK 82 str., 85 str.1d. 3p., 96 str.).
Įsiteisėjęs teismo sprendimas nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LR CK 3.219 str. 2d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., 406 str., 407 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
I. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą vaikų globos institucijoje – Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centre, ten pat nustatyti ir vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrą paskirti I. P. globėju ir turto administratoriumi.
Priteisti iš atsakovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui I. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis 130,00 Lt dydžio, bet ne mažesnėmis kaip viena bazinė socialinė išmoka (BSI) kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2009-09-29 iki I. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 1.484,14 Lt už laikotarpį nuo 2008-10-16 iki 2009-09-28.
Priteisti iš atsakovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 198,00 Lt žyminio mokesčio, 16,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-29 priteisimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo nuorašą nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.