- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-451-113-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- E. J.
- Civilinis atsakovas
- E. J., G. J.
- Kategorijos
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A–451–113/2007
Teisėjas Vandalinas Vainius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.
2007 m. gruodžio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,
nuteistajam E. J., jo gynėjui advokatui Algirdui Plataunai.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. ir atstovės pagal įstatymą E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 2. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taikant Lietuvos Respublikos BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas veineriems metams, pagal BK 82 str. paskiriant auklėjimo poveikio priemonę- įspėjimą.
Iš civilinių atsakovų E. J. ir G. J. solidariai priteista 1039, 80 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad 2007 m. gegužės 28 d., apie 20 val. 45 min., krepšinio aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini)., dešinės kojos keliu vieną kartą smogė mažamečiui R. V., a/ k (duomenys neskelbtini) į tarpvietę, tuo padarydamas nukentėjusiajam tarpvietės sumušimą su varpos minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosrūva, varpos pasaitėlio plyšimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 11 d. nuosprendį ir prieš jį bylą nutraukti.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi melagingais A. R., kuris yra nukentėjusiojo patėvis, parodymais, jog jis matęs, kaip E. J. koja smogęs R. V., kaip po patirto smūgio, R. V. susilenkęs nuėjo prie suoliuko. Apeliantas Nurodo, kad minimoje aikštelėje suoliukų nėra. Parodymų patikrinimo vietoje buvo nustatyta, kad iš balkono matyti tik dalis aikštelės, o žaidimas vyko būtent toje aikštelės dalyje, kurios A. R. negalėjo matyti.
Apeliantas teigia, kad teismas vadovavosi liudytojo L. B. parodymais, kurio žaidimo metu aikštelėje nebuvo ir nepagrįstai atmetė liudytojo M. Z. parodymus, nes jis parodė, jog žaidimo metu jokių konfliktų nebuvo ir E. J. niekam smūgių nesudavė.
Nurodo, kad paragintas tyrėjos nukentėjusiojo atsiprašė tik už tai, kad jei ir sudavė smūgį, tai tik netyčia, žaidimo metu, nes krepšinis yra kontaktinis žaidimas. Tačiau atėjus pas nukentėjusįjį, A. R. pareikalavo 300 Lt žalai atlyginti, o sužinojęs, kad jis neturi tėvo, sumą sumažino iki 100 Lt.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo. Nors apeliantas E. J. kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais. Juos papildo ikiteisminio tyrimo, bei teismo metu surinkti duomenys.
Nukentėjusysis R. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius, išsamius parodymus, kuriais abejoti teismui nėra pagrindo.
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai įrodymu pripažino nukentėjusiojo patėvio A. R. parodymus. Išanalizavus minėto liudytojo parodymo patikrinimo vietoje protokole užfiksuotus duomenis, bei šio protokolo priedus- fotolenteles ( b. l. 132-142), teisėjų kolegija mano, jog A. R., būdamas savo buto balkone, turėjo galimybę matyti įvykio aplinkybes. Teismas neturėjo pagrindo atmesti jo parodymus, kaip melagingus, nes juos patvirtina nuoseklūs liudytojų K. L. ir ir L. B. parodymai. K. L. ir L. B. įvykio metu buvo šalia nukentėjusiojo, jų duoti parodymai teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl jų netikrumo ar subjektyvumo. K. L. duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje yra vienodi, L. B. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jų parodymai apie įvykio aplinkybes sutampa, todėl teisėjų kolegija nemano, jog yra tikslinga juos pakartotinai apklausinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Atmestinas nuteistojo E. J. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojo M. Z. parodymus. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šio liudytojo parodymai yra subjektyvūs ir palankūs nuteistajam E. J., kadangi M. Z. yra apelianto draugas ir šiais parodymais jis siekė palengvinti E. J. padėtį, be to, jie prieštarauja kitoms faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms.
Tiek iš nukentėjusiojo R. V., tiek iš liudytojų K. L. ir L. B. parodymų, bei M. Z. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nukentėjusysis su savo draugais, o nuteistasis su M. Z., žaidė skirtingais kamuoliais, t. y. atskirai. Ši aplinkybė paneigia apelianto E. J. skundo argumentą, jog, galėjo sužeisti nukentėjusįjį tik netyčia, nes krepšinis yra kontaktinis žaidimas.
Apelianto E. J. nurodyta aplinkybė, jog atėjus pas nukentėjusįjį, jo patėvis A. R. pareikalavo 300 Lt, po to šią sumą sumažino iki 100 Lt, žalai atlyginti, neturi įtakos padarytos veikos kvalifikacijai.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis padarė išvadas dėl apelianto kaltės, jų pagrįstumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai kvalifikuota nuteistojo E. J. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. J. ir atstovės pagal įstatymą E. J. apeliacinį skundą atmesti.